Smiltyninis lendrūnas
Calamagrostis epigejos |
---|
Smiltyninis lendrūnas (Calamagrostis epigejos) |
Mokslinė klasifikacija |
Binomas |
Calamagrostis epigejos (L.) Roth |
Smiltyninis lendrūnas (Calamagrostis epigejos) – miglinių (Poaceae) šeimos lendrūnų (Calamagrostis) genties augalas. Savaime paplitęs Eurazijoje ir Afrikoje, taip pat ir Lietuvoje. Introdukuotas Šiaurės Amerikoje.
Ekologija
redaguotiAuga pamiškėse, miškuose, kirtimuose, pakelėse, kopose, smėlynuose ir smėlėtose upių pakrantėse. Mėgsta nederlingus sausus dirvožemius.
Labai stelbia miško kultūras.
Biologija
redaguotiTai daugiametis, retakeris, 80-150 cm aukščio žolinis augalas, stambesnis už miškinį lendrūną (C. arundinacea). Turi ilgus, šliaužiančius šakniastiebius. Stiebas status, tvirtas, prie šluotelės šiurkštus. Lapų viršutinė pusė šiurkšti. Lapalakščiai iki 70 cm ilgio, iki 2 cm pločio, mėlynos, pilkšvai žalios spalvos, smailiomis viršūnėmis. Liežuvėlis 4-12 mm ilgio, tvirtas.
Šluotelė stati, 15-30 cm ilgio, tanki, rudos spalvos, jos šakelės iki 10 cm ilgio. Varputės vienažiedės, 5-7 mm ilgio, susitelkusios kuokštais, dažniausiai violetinės. Kuokeliai trys. Žiedus apdulkina vėjas.
Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Vaisius – beveik ovalus, gelsvai rusvas arba gelsvai žalsvas, nelygiu paviršiumi grūdas su liekančiais žiedažvyniais. Vaisiai subręsta rugpjūčio-spalio mėnesiais. Augalas dauginasi vegetatyviškai šakniastiebiais ir sėklomis.
Naudojimas
redaguotiSmiltyninis lendrūnas auginamas kaip dekoratyvinis augalas darželiuose, gėlynuose. Naudingas ten, kur reikia sutvirtinti birų smėlį.
-
Žiedynai
-
Augavietė Vokietijoje
-
Botanikos sode Berlyne
Nuorodos
redaguoti- Smiltyninio lendrūno mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist.org Archyvuota kopija 2019-06-01 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Smiltyninio lendrūno porūšiai, varietetai ir formos per tropicos.org (anglų k.)
- Calamagrostis epigejos – Flora of China
- Calamagrostis epigejos – Flora of Pakistan
Literatūra
redaguoti- Vasarą žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Vilnius, Mokslas, 1987, 102 p.