Paprastoji vilkakojė

Lycopus europeaeus
Paprastoji vilkakojė (Lycopus europaeus)
Paprastoji vilkakojė (Lycopus europaeus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Lamiidae)
Šeima: Notreliniai
(Wikispecies-logo.svg Lamiaceae)
Gentis: Vilkakojė
(Wikispecies-logo.svg Lycopus)
Rūšis: Paprastoji vilkakojė
(Wikispecies-logo.svg Lycopus europeaeus)
Binomas
Lycopus europeaeus
L.

Paprastoji vilkakojė (Lycopus europeaeus) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos vilkakojų (Lycopus) genties augalas. Lietuvoje dar žinomas kaip postuvas, vilkakoja juodė, vilkapėdė. Natūraliai paplitęs Europoje ir Azijoje, natūralizuotas rytinėje Šiaurės Amerikoje.

EkologijaKeisti

Auga raistuose, žemapelkėse, pelkėtose pievose, drėgnuose krūmynuose, pakrantėse, grioviuose.

Žiedus aplanko vapsvos ir musiniai dvisparniai, ypač žiedmusės.

BiologijaKeisti

Tai daugiametis, iki 80 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, su daug šaknų ir keliomis plonomis, iki 20 cm ilgio palaipomis. Stiebas kylantis, nelabai šakotas, plikas, rečiau plaukuotas, vagotas. Lapai priešiniai, 5-8 cm ilgio ir 3-5 cm pločio, pailgai lancetiški, kraštai stambiai pjūkliškai dantyti, apatiniai plunksniškai iškarpyti arba suskaldyti, abipus plaukuoti, trumpais kotais, viršutiniai bekočiai. Lapų kuokštų vietose išauga keli aukštai žiedų.

Tankūs menturių pavidalo žiedynai išsidėstę viršutinių lapų pažastyse. Pažiedės yliškos. Taurelė piltuvėlio pavidalo, su 5 smailiais danteliais, su dešimt šakotų gyslų, vidinė pusė plaukuota. Vainikėlis beveik taisyklingas, baltas ar gelsvas, apie 4 mm ilgio, iš vidinės pusės raudonai taškuotas, suaugtinis, su 4-5 lygiomis skiautelėmis. Kuokeliai keturi, bet du iš jų vos pastebimi ir iš vainikėlio išsikišę tik du.

Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėneniais. Vaisius – skeltavaisis iš keturių mažų, rudų, briaunotų, liaukingų riešutėlių. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai palaipomis.

NaudojimasKeisti

 
Žiedai

Antžeminė augalo dalis turi saponinų, flavonoidų. Iš jos gaminami antpilai, tinktūros, ekstraktai. Naudojama gydyti kosulį, kvėpavimo sutrikimus. Lapų ir stiebo sultys tinka verpalams dažyti tamsiai ruda spalva. Sunkiomis išgyvenimo sąlygomis šakniastiebį galima vartoti maistui.

NuorodosKeisti

LiteratūraKeisti

 

Vikiteka

  • Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 82 p.
  • Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 315–316 p. ISBN 5-417-00831-1