Atverti pagrindinį meniu
Paprastasis žalčialunkis
Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum)
Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Timelėjiniai
(Wikispecies-logo.svg Thymelaeaceae)
Gentis: Žalčialunkis
(Wikispecies-logo.svg Daphne)
Rūšis: Paprastasis žalčialunkis
(Wikispecies-logo.svg Daphne mezereum)
Binomas
Daphne mezereum
L., 1753

Paprastasis žalčialunkis (lot. Daphne mezereum, angl. Mezereon, vok. Echter Seidelbast) – timelėjinių (Thymelaeaceae) šeimos žalčialunkių (Daphne) genties krūmas.

PaplitimasKeisti

Paplitęs didžiojoje Europos dalyje ir vakarų Azijoje. Gana dažnas visoje Lietuvoje.

AugavietėsKeisti

Lietuvoje auga ūksmėtuose, apydrėgniuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose.

 
Paprastojo žalčialunkio morfologinė iliustracija

MorfologijaKeisti

Nelabai šakotas, 40-150 cm aukščio krūmas. Žievė gelsvai pilka. Šakos plikos. Lapai tik šakučių galuose, pražanginiai, viršutinė pusė ryškiai žalia, apatinė pilkšvai žalia. Žiedai kvapnūs. Apyžiedį sudaro 4 violetiškai rausvi, bekočiai taurėlapiai, po 3 (rečiau daugiau ar mažiau) susitelkę pernykščių nukritusių lapų pažastyse. Vaisius – raudonas, sultingas kaulavaisis.

Žydi kovo – balandžio mėn., dar prieš skleidžiantis medžių lapams. Kartais, esant ilgiems atlydžiams, pražysta net vasario mėn.

PavojaiKeisti

Visas augalas labai nuodingas. Paliesti jį nėra pavojinga, bet tik reikia vengti, kad ant odos nepatektų jo sulčių. Pakramčius augalo šakutę, sutinsta lūpos, burnos ertmė atrodo lyg išdeginta, gali iškristi dantys. Ypač nuodingi vaisiai – 10-12 uogų yra mirtina dozė. Ypač sunkiai apsinuodija vaikai.

LiteratūraKeisti

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 148 psl.

NuorodosKeisti

GalerijaKeisti