Paprastoji vinkšna

Ulmus laevis
Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis)
Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Šeima: Guobiniai
(Wikispecies-logo.svg Ulmaceae)
Gentis: Guoba
(Wikispecies-logo.svg Ulmus)
Rūšis: Paprastoji vinkšna
(Wikispecies-logo.svg Ulmus laevis)
Binomas
Ulmus laevis
Pall., 1784
Sinonimai
  • Ulmus celtidea Litv.
  • Ulmus communis var. ornata Carrière
  • Ulmus effusa Willd.
  • Ulmus pedunculata Foug.
  • Ulmus simplicidens E. Wolf

Paprastoji vinkšna (Ulmus laevis) – guobinių (Ulmaceae) šeimos, guobų (Ulmus) genties medis.

Paprastosios vinkšnos žiedai
Paprastosios vinkšnos šakelė su lapais ir sėklomis
Paprastosios vinkšnos lapas rudenyje
Paprastosios vinkšnos kamieno pagrindas
Ulmus laevis

PaplitimasKeisti

Savaime paplitusi Europoje nuo Prancūzijos iki Uralo kalnų, šiaurės rytuose iki pietų Suomijos, pietryčiuose iki Krymo pusiasalio bei pietryčių Balkanų (Bulgarijos). Taip pat izoliuotas jų arealas yra Kaukaze bei negausiai aptinkama Iberijos pusiasalyje.

Paplitimas ir augavietės LietuvojeKeisti

Apyretė vietinių Lietuvos medžių rūšis. Auga upių šlaituose,[1] pavienių medžių pasitaiko lapuočių miškuose derlingame drėgname dirvožemyje.

MatmenysKeisti

Iki 40–50 metų amžiaus medžiai auga labai greitai, vėliau jų augimo tempai sulėtėja. Medis užauga iki 35 m aukščio su iki 2 m skersmens kamienu.

Aukščiausia žinoma vinkšna auga Olandijos Houtemo mieste, jos aukštis 32,2 m pasak 2011 metais Leo Goudzwaard atliktų matavimų.[2]

Didžiausią kamieno skersmenį turi Vokietijos Brandenburgo žemėje, Giulico-Reco (Gülitz-Reetz) mieste augantis medis, jo kamieno skersmuo krūtinės aukštyje 3,1 m. Lenkijos Komoruvo (Komorów) kaimelyje (Švidnicos apygarda) auganti paprastoji vinkšna turi 2,96 m skersmens kamieną.[reikalingas šaltinis]

AmžiusKeisti

Gyvena iki 300–500 metų.

PožymiaiKeisti

Laja tanki, plačiai elipsiška. Kamieno žievė suaižėjusi. Stambiosios šakos auga į viršų, plonosios svyra žemyn. Ūgliai šviesiai rudi, plaukuoti. Lapai pailgi, atvirkščiai kiaušiniški arba elipsiški, nesimetrišku pagrindu, nusmailėjusia viršūne, dvigubai pjūkliškais kraštais, šiurkštūs, tamsiai žaliai plika viršutine ir šviesesne, plaukuota, ryškiai gyslota apatine puse. Žiedai rausvi, smulkūs, dvilyčiai ant trumpo kotelio. Apyžiedis netaisyklingos varpelio formos. Kuokeliai 6-8. Piestelė viena. žiedai apdulkinami vėjo. Vaisius – pailgai rutuliški, įkirpta viršūne, blakstienotais kraštais, gelsvai rudi, ilgakočiai sparnavaisiai.

Žydi balandžio mėn., prieš skleidžiantis lapams.

PanaudojimasKeisti

Mediena prastos kokybės, nors tinka stalių gaminiams, apdailai, papuošalams. Nuo seno sodinama miestams ir kaimams apželdinti.

PavadinimasKeisti

Mokslinio, lotynų kalba šios medžių rūšies pavadinimo autorius Peter Simon von Pallas, gyvenęs 17411811 metais.

LiteratūraKeisti

  • Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 152 psl.

IšnašosKeisti

NuorodosKeisti