Paprastoji pušis

Pinus sylvestris
Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)
Europoje ir Lietuvoje nesaugoma. Šios rūšies populiacija yra pakankamai didelė ir plačiai paplitusi
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Pušūnai ( Pinophyta) Klasė: Pušainiai ( Pinopsida) Šeima: Pušiniai ( Pinaceae) Gentis: Pušis ( Pinus) Rūšis: Paprastoji pušis ( Pinus sylvestris)
Binomas
Pinus sylvestris Linnaeus, 1753
Paprastosios pušies paplitimas

Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) – pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties spygliuotis visžalis medis.

Morfologija

Kankorėžiai

Pumpurai

Kamieno žievė

Lietuvoje pušynai sudaro apie 35,8 proc. visų medynų (pav. Brandenburge augantis pušynas (Vokietija))

Paplitimas

Paprastoji pušis po paprastojo kadagio yra labiausiai paplitęs spygliuotis pasaulyje. Ji savaime išplitusi beveik visoje Europoje, Mažosios Azijos šiaurinėje dalyje, Kaukaze, Sibire, Mongolijoje, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose beveik iki Ochotsko jūros.

Paplitimas Lietuvoje

Tai vienintelė pušų genties rūšis ir labiausiai savaime paplitusi medžių rūšis Lietuvoje. Mūsų šalyje pušynai užima daugiau kaip 38,1 % Lietuvos miškų ploto. Didžiausi jų plotai yra rytų, pietryčių ir pietų Lietuvoje, taip pat vakarų Lietuvoje apie pajūrį. Po ledynmečio augusių medžių rūšys žinomos tik apytikriai pagal durpynuose nusėdusių žiedadulkių analizę, tad iš to sprendžiant, ir prieš 5 tūkstančius metų Lietuvos miškuose labiausiai buvo paplitę pušys, kurios anuo metu sudarydavo 20–30 proc. visų medynų ploto.

Augimo biotopas

Auga miškuose, pelkėse. Mėgsta šviesias vietas, pakenčia įvairias klimatines sąlygas. Auga įvairiuose dirvožemiuose, tačiau labiausiai mėgsta jaurinius smėlio dirvožemius ir kalvotą reljefą. Bet retai pasitaiko žemumose, kuriose vyrauja derlingi dirvožemiai.

Matmenys

Medis auga greitai ir užauga apie 25–40 m, kartais iki 45–50 m aukščio ir iki 0,5–1,2 m, kartais iki 1,7 m skersmens kamienu. Aukščiausios paprastosios pušys dažniausiai užauga pietinėje Baltijos jūros pusėje.

Aukščiausios Lietuvos paprastosios pušys

1. „Kiauneliškio dviviršūnė pušis“ yra aukščiausia pušis Lietuvoje ir trečias pagal aukštį Lietuvos medis – 44 metrų aukščio, 66 cm skersmens arba 2,08 m apimties, 10 ktm tūrio šiek tiek pasvirusi ir maždaug 30 metrų aukštyje išsišakojusi į dvi viršūnes pušis, auganti Kiauneliškio gamtiniame rezervate. Manoma, kad medžiui apie 200 metų. 2006 metų kovo mėn. 22 d. iš Kauno atvykęs miško genetinių išteklių specialistas į pušį įkopė ir išmatavo, bet tik 2014 metais buvo pripažinta aukščiausia Lietuvos pušimi.

2. „Punios šilo pušis“ yra antra pagal aukštį Lietuvos pušis. Ji auga Alytaus rajono savivaldybėje, Nemuno kilpų regioniniame parke, Punios šile. Jos aukštis 42,5 metrai, kamieno skersmuo 65 cm. Manoma kad jai apie 175 metai. Oficialiai aukščiausia buvo laikoma iki 2014 metų, nors nuo 2006 metų jau buvo žinoma kita aukštesnė – Kiauneliškio dviviršūnė pušis.

Storiausia Lietuvos paprastoji pušis - Rumšiškių miško pušis, 160 cm kamieno skersmens ir 400 cm apimties.

Amžius

Paprastoji pušis gyvena 300–400, dažnai sulaukia iki 500–600 metų. Suomijoje auga paprastoji pušis, kuriai kaip teigiama yra 780 metų. Kitai senai paprastajai pušiai mažiausiai 711 metų, kuri išgyveno per 1413, 1507, 1596 ir 1771 metų gaisrus – ji auga Švedijos Muddus nacionaliniame parke.

Seniausia derėjusi vaisius pušis buvo sulaukusi 654 metų amžiaus, bet buvo nupjauta dar 1913 m. Dalarno lėno Svärdsjö apylinkėse, Švedijoje. Beje, kaip teigiama, apie tai nėra dokumentiškai patvirtinančių šaltinių.

Medžio ilgas vegetavimas priklauso nuo dirvožemio, aplinkos gamtinių ir kitų sąlygų. Lietuvoje paprastosios pušys legaliai ir nelegaliai pjaunamos sulaukusios apie 50–70 metų amžiaus, tad senų ir stambių pušų ūkiniuose miškuose aptinkama retai.

Požymiai

Jaunos pušies laja kūgiška, vėliau ritiniška, senos gali būti skėtiška arba netaisyklinga. Kamienas dažniausiai tiesus, tačiau pavieniui augančių pušų dažnai kreivas bei sakingas. Subrendusių medžių kamieno apatinėje dalyje žievė stora, išilgai giliai suaižėjusi, pilkai ruda, liemens viršutinės dalies ir šakų plona, raudonai gelsva, sluoksniuota. Ūgliai žalsvi, vėliau pilkai rudi. Pumpurai kūgiški ir ritiniški, 6–12, kartais 20 mm ilgio, nusmailėję ir padengti rausvai rudais žvynais, paprastai sakingi. Spygliai išsidėstę po 2, 4–8 cm ilgio, 1,5 mm pločio, aštriai smailėjantys, kiek įviji, melsvai ar pilkai žali, smulkiais dantytais kraštais. Ant šakelių spygliai išsilaiko 2–3 metus. Žydi gegužę–birželį. Vyriški kankorėžiai susibūrę grupėmis prie jaunų ilgaūglių pagrindo. Moteriški kankorėžiai pilkai rudi, kūgiški, 2,5–7 cm ilgio, 2,8–3,5 cm pločio, išsidėstę pavieniui arba po 2–3 grupėje. Kankorėžiuose sėklos sunoksta po 17–18 mėnesių, tai yra subręsta kitų metų rugsėjo–spalio, o išbyra kovo–gegužės mėnesiais. Auga įvairiuose, bet labiausiai paplitusi jauriniuose smėlio dirvožemiuose (iš derlingesnių ją išstumia kitos rūšys).

Paprastosios pušies varietai

Remiantis skirtingais, oficialiais autoriais tyrinėjusiais šią pušies rūšį, išskiriami 3–6 skirtingi jos regioniniai varietai:

• Pinus sylvestris var. sylvestris; Šis varietas paplitęs plačiai Europoje, įskaitant Lietuvą. Šiame variete kartais išskiriamas atskiras varietas – Pinus sylvestris var. lapponica Hartm., augantis Skandinavijoje, Suomijoje, Karelijoje bei Rusijos europinės dalies šiaurėje;
• Pinus sylvestris var. nevadensis Christ;
• Pinus sylvestris var. cretacea Kalen.;
• Pinus sylvestris var. hamata Steven;
• Pinus sylvestris var. mongholica Litv.;

Paprastosios pušies sinonimai

Pinus sylvestris var. altaica Loudon Pinus sylvestris subsp. amurensis L.V.Orlova Pinus sylvestris var. aquitana Schott Pinus sylvestris var. argentea Steven Pinus sylvestris f. argentea (Steven) Beissn. Pinus sylvestris var. armena (K.Koch) Fitschen Pinus sylvestris subsp. armena (K.Koch) Fomin Pinus sylvestris var. aurea A.H.Kent Pinus sylvestris f. aurea (A.H.Kent) Beissn. Pinus sylvestris var. baenitzii Tschern. Pinus sylvestris var. batava Schott Pinus sylvestris var. borussica Schott Pinus sylvestris var. brevifolia Link Pinus sylvestris var. caraminica J.Forbes Pinus sylvestris subsp. densiflora (Siebold & Zucc.) Vorosch. Pinus sylvestris var. divaricata Aiton Pinus sylvestris var. echinata Link Pinus sylvestris var. engadinensis Heer Pinus sylvestris subsp. engadinensis (Heer) Asch. & Graebn. Pinus sylvestris var. erythranthera Sanio Pinus sylvestris var. fastigiata Carrière Pinus sylvestris f. fastigiata (Carrière) Beissn. Pinus sylvestris var. fastigiata (Carrière) Q.F. An & X.X. Zhang Pinus sylvestris var. fruticosa (Borbás) Rouy Pinus sylvestris f. fruticosa Borbás Pinus sylvestris var. gibba Heer Pinus sylvestris var. haguenensis C.Lawson ex Loudon Pinus sylvestris subsp. hamata (Steven) Fomin Pinus sylvestris var. hercynica Münch Pinus sylvestris subsp. hercynica (Münch) Rothm. Pinus sylvestris var. horizontalis D.Don Pinus sylvestris var. humilis (Link) Link Pinus sylvestris var. hybrida Heer Pinus sylvestris subsp. kochiana (Klotzsch ex K.Koch) Eliçin Pinus sylvestris var. kochiana (Klotzsch ex K.Koch) Fomin Pinus sylvestris subsp. krylovii (Serg. & Kondr.) Busik Pinus sylvestris subsp. kulundensis Sukaczev Pinus sylvestris var. lapponica Hartm. Pinus sylvestris subsp. lapponica Holmb. Pinus sylvestris var. leucosperma Litv. Pinus sylvestris var. macrocarpa R.I.Schröd. Pinus sylvestris var. manguiensis S.Y.Li & K.T.Adair Pinus sylvestris var. maritima Aiton Pinus sylvestris var. melanosperma Litv.

Pinus sylvestris subsp. mongholica (Litv.) Silba Pinus sylvestris var. montana (Mill.) Aiton Pinus sylvestris var. monticola Schröt. Pinus sylvestris var. mugho Chaix ex Vill. Pinus sylvestris var. nana Pall. Pinus sylvestris f. nana (Pall.) O.L.Lipa Pinus sylvestris subsp. nevadensis (Christ) Heywood Pinus sylvestris var. norvegica Castigl. Pinus sylvestris var. palustris Hagenb. Pinus sylvestris var. pannonica Schott Pinus sylvestris subsp. pannonica (Schott) Sóo Pinus sylvestris var. parvifolia Heer Pinus sylvestris f. parvifolia (Heer) Schröd. Pinus sylvestris var. patula Rouy Pinus sylvestris var. pendula C.Lawson Pinus sylvestris f. pendula (C.Lawson) Beissn. Pinus sylvestris var. phaeosperma Litv. Pinus sylvestris var. plana Heer Pinus sylvestris var. pseudouncinata Bertsch Pinus sylvestris var. pumilio (Haenke) Gaudin Pinus sylvestris var. rigensis Loudon Pinus sylvestris var. rotundata (Link) Link Pinus sylvestris var. rubra (Mill.) Reichard Pinus sylvestris var. rubriflora Buchenau Pinus sylvestris var. sarmatica Zapal. Pinus sylvestris var. scariosa Lodd. ex Loudon Pinus sylvestris var. scotica Beissn. Pinus sylvestris subsp. scotica (Beissn.) E.F.Warb. Pinus sylvestris var. septentrionalis Schott Pinus sylvestris subsp. sibirica (Ledeb.) Businský Pinus sylvestris var. sibirica Ledeb. Pinus sylvestris var. sietzii Schwer. Pinus sylvestris var. sphagnicola Rupr. Pinus sylvestris var. subalpina Fomin Pinus sylvestris var. superrhenana Schott Pinus sylvestris var. sylvestriformis (Taken.) W.C.Cheng & C.D.Chu Pinus sylvestris var. tartarica (Mill.) Aiton Pinus sylvestris var. turfosa Willk. ex Woerl. Pinus sylvestris var. uliginosa (G.E.Neumann ex Wimm.) Link Pinus sylvestris var. uncinata (Ramond ex DC.) Loudon Pinus sylvestris subsp. ursina L.V.Orlova Pinus sylvestris var. vindelica Ant. Schott Pinus sylvestris var. virgata Casp. Pinus sylvestris f. watereri (Beissn.) Rehder

Vaistinės žaliavos rinkimas

Vasario–kovo mėnesiais geriausias laikas rinkti pušų pumpurus.

Pumpurai renkami nuo jaunų medžių šoninių šakų, neliečiant viršūninių stiebo ir šakų pumpurų. Pumpurų grupelės (po 5–109 pumpurus) atskiriamos su neilgesnėmis kaip 3 mm šakelių liekanomis. Surinkti pumpurai džiovinami paskleidus plonu sluoksniu palėpėje ar kitoje perpučiamoje patalpoje. Apšildomose džiovyklose nedžiovinami. Iš 2 kg šviežių pumpurų gaunama 1 kg sausos žaliavos.

Gerai išdžiovintų pumpurų paviršius rudas, lūžyje – žalsvas, kvapas primenantis sakus, skonis – karstelėjęs.

Panaudojimas

Papildomai skaitykite – Pušies mediena

Sodinamos parkuose, pakelėse, prie sodybų, pajūriuose, poilsiavietėse. Taip pat tai labai svarbus ir plačiai naudojamas miškų ūkyje medienos šaltinis. Auginant pramoniniu būdu kertamos 50–120 metų amžiaus (šaltuose rajonuose senesnės). Naudojama statybos pramonėje, iš paprastųjų pušų gaminamas popierius, baldai, išgaunami sakai, iš kurių distiliuojamas terpentinas, kuris plačiai naudojamas kaip tirpiklis, lakų gamyboje bei medicinoje. Seniau buvo naudojamos deguto gamybai, dabar ši pramonės šaka beveik išnykusi. Pušų spygliais žiemą minta kurtiniai, ūgliais – briedžiai, sėklomis – geniai, voverės.

Ekologija

Paprastosios pušys į orą išskiria baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, tad oras pušynuose daug švaresnis nei kituose miškuose.

Mitologija

Paprastoji pušis dažnai minima lietuvių ir kitų aisčių genčių mitologijoje.

Galerija

• 
  Požymiai
• 
  Kankorėžiai
• 
  Nesubrendęs kankorėžis
• 
  Vyriškieji žiedai
• 
  Sėklos
• 
  Paprastosios pušies daigeliai
• 
  Keleto metų paprastosios pušies medeliai
• 
  Paprastoji pušis (jaunas medis)
• 
  Paprastoji pušis iš Kerngormo nacionalinio parko (Škotija)
• 
  Paprastosios pušys (Suomija)
• 
  Šilas (Lenkija)
• 
  Margojo genio iškirstas uoksas
• 
  25–35 metų paprastosios pušies kamieno skersinis pjūvis
• 
  Sakai
• 
  Iš paprastosios pušies surenkami sakai
• 
  Paprastosios pušies kelmas, praėjus vienai dienai nuo nukirtimo
• 
  Dvi kairėje lentos iš paprastosios pušies, dešinėje viena lenta iš paprastosios eglės
• 
  Paprastosios pušies mediena

Nuorodos

• Mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org)^{[neveikianti nuoroda]}, (ipni.org), (tropicos.org), (kew.org) Archyvuota kopija 2013-09-27 iš Wayback Machine projekto. Anglų k.
• google.co.uk / Pinus sylvestris
• conifers.org / Pinus sylvestris Anglų k.
• dendro.lt / Paprastosios pušies formos Lietuvos miškuose Archyvuota kopija 2014-12-17 iš Wayback Machine projekto., V.Ramanauskas, Lietuvos dendrologų draugija
• lzinios.lt / Punios pušis – jau be karūnos^{[neveikianti nuoroda]}, 2014 gruodžio 07.
• e-vaistine.lt / Paprastoji pušis
• sodininkyste.lt / Paprastoji pušis
• sodasirdarzas.lt / Paprastoji pušis
• esat.lt / Paprastoji pušis
• esat.lt / Receptai su pušim
• msat.lt / Pušų Paprastoji Spygliakritė