Atverti pagrindinį meniu
Callitriche cophocarpa
Įvairioji praujenė(Callitriche cophocarpa )
Įvairioji praujenė
(Callitriche cophocarpa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Lamiidae)
Šeima: Praujeniniai
(Wikispecies-logo.svg Callitrichaceae)
Gentis: Praujenė
(Wikispecies-logo.svg Callitriche)
Rūšis: Įvairioji praujenė
(Wikispecies-logo.svg Callitriche cophocarpa)
Binomas
Callitriche cophocarpa
Sendtn. ex Hegelm., 1854
Sinonimai
  • Callitriche kuetzingii Rupr.
  • Callitriche longistyla Norman
  • Callitriche palustris (Lönnr.) Emb. & Maire
  • Callitriche palustris subsp. polymorpha
    (Lönnr.) Emb. & Maire
  • Callitriche platycarpa var. major Kütz.
  • Callitriche platycarpa var. minor Kütz.
  • Callitriche polymorpha Lönnr.
  • Callitriche stagnalis var. kuetzingii
    (Rupr.) Nyman
  • Callitriche transsilvanica Schur

Įvairioji praujenė (lot. Callitriche cophocarpa, angl. Common water starwort;, vok. stumpfkantiger Wasserstern;) – praujeninių (Callitrichaceae) šeimos, praujenių genties daugiametis, vandens bei apsemiamų sausumos vietų augalas. Įvairiosios praujenės pavadinimas kilo iš graikiškų žodžių: „kallos“ – grožis; „thrix“, „trichos“ – plaukas; „cophocarpa“ – įvairioji.

MorfologijaKeisti

Stiebas 4– 50(80) cm ilgio, laibas, žalias, šakotas. Lapai maži, dažniausiai dvejopi; plūduriuojantieji vandens paviršiuje lapai kastuviški, ploni, kiek įkirptomis viršūnėmis, su 3–5 guslomis, susitelkę į tankias, plokščias skroteles; pasinėrusieji į vandenį lapai linijiški, aštriai iškirptomis viršūnėmis, viršutiniai – kiek praplatėję (lot. Callitriche cophocarpa f. pseudofluitans Soo); augančių periodiškai vandens užsemiamose vietose visi lapai kastuviški (lot. Callitriche cophocarpa f. limicola Soo). Sausumoje augančių trumpas įsišaknijantis stiebas ir trumpi linijiški lapai (lot. Callitriche cophocarpa f. terricola Soo). Pažiedės dvi. Purkos storos, 4–6 mm ilgio, išlieka ant vaisiaus. Vaisiai apskriti riešutėliai, iš šonų suploti, nesparnuoti, 1,2–1,5 mm pločio; jų plotis šiek tiek viršija ilgį. Žiedai smulkūs.

Žydi gegužėsrugsėjo mėnesį. Vaisiai prinoksta birželio – rugsėjo mėnesį.

AugimvietėsKeisti

Auga grioviuose, kūdrose, ežerų įlankose, durpynuose. Apdulkinami vandens ir vėjo. Vaisius išplatina vanduo ir vandens paukščiai. Gerai dauginasi ir vegetatyviniu būdu. Tankiuose praujenių sąžalynuose randa puikų prieglobstį žuvys ir jų jaunikliai.

Paplitimas Lietuvoje: Turėtų būti neretas visoje šalyje, tačiau paplitimas dar mažai ištirtas.
Bendras paplitimas: Šiaurės, Vakarų, Vidurio ir Rytų Europa, Kaukazas, Vakarų ir Rytų Sibiras. Eurosibirinis elementas. Pasaulyje tik viena praujenių (lot. Callitriche) gentis ir apie 25 rūšys. Dabar ši šeima jungiama į gyslotinių (Plantaginaceae) šeimą.

Lietuvoje rastos Įvairiosios praujenės formosKeisti

Callitriche cophocarpa f. polymorpha (Callitriche cophocarpa f. aquatilis Soo). – augalas su kastuviškų, plūduriuojančių lapų skrotele ir linijiškais, pasinėrusiais į vandenį lapais. Kauno apyl., Zapyškio miškas, Pažaislis (Kauno raj.), Daugailiai (Zarasų raj.), Zarasų apyl., Žigaičiai (Tauragės rajonas).
Callitriche cophocarpa f. limicola Soo– visi lapai kastuviški arba apatiniai lancetiški. Pažaislis (Kauno raj.).

PanaudojimasKeisti

Beveik visos praujenių rūšys gerai auga akvariumuose ir auginamos juose kaip dekoratyviniai augalai.

LiteratūraKeisti

 

Vikiteka

  • P. Snarskis, „Vadovas Lietuvos augalams pažinti“, Vilnius, 1969 m.
  • V. Galinis, „Vadovas Lietuvos TSR vandens augalams pažinti“, Vilnius, 1980 m.