Ežerinė slepišerė
| Isoetes lacustris Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos |
|---|
 Ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris) |
| Mokslinė klasifikacija |
Ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris) – slepišerinių (Isoetaceae) šeimos slepišerių (Isoetes) genties augalų rūšis. Priklauso sporinių induočių grupei.
Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Iki 20 cm aukščio užaugantis vandens augalas. Turi tamsiai žalius, standžius į tankią puokštę suaugusius lapus. Lapai siauri ir ilgi (8–20 cm ilgio ir 0,5–2 mm pločio), kiekvieno lapo pamate yra sporų maišelis. Stiebas labai trumpas, gumbiškas, tiesiog jungia šaknį su lapais. Auga švariuose mezofitiniuose ežeruose su smėlėtu dugnu, iki 2 m gylyje.[1]
Ta pati rūšis aptinkama tiek Europoje, tiek ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje labai reta. Žinomos populiacijos dviejuose Ešerinio ežeruose Švenčionių rajone (prie Pašerinės kaimo), nykstančios Praviršulio ežere (Radviliškio raj.) ir Saloto ežere (Telšių raj.). Seniau augo ir Laudingių ežere (Molėtų raj.).[2]
Šaltiniai
redaguoti
- ↑ Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 34
- ↑ Zofija Sinkevičienė. „Ežerinė slepišerė“: Lietuvos raudonoji knyga. Vilnius: Lututė, 2021. p. 375.