Seimo maršalka
Seimo maršalka (lenk. Marszałek sejmu) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo pirmininkas, nepriklausęs pagal pareigas Senatui. Pagal rangą nuo 1564 m. buvo lygus Karūnos dvaro maršalkai.
Pareigybės istorija redaguoti
Nuo 1548 m. Seimo maršalką rinkdavo pasiuntinių visuma iki prasidedant seimui, vėliau trečią dieną nuo seimo pradžios, nuo 1678 m. pirmąją seimo sesijos dieną. Seimo maršalkomis paeiliui buvo renkami pasiuntiniai nuo Didžiosios Lenkijos, Mažosios Lenkijos ir Lietuvos.
Iš viso po Liublino unijos nuo 1569 m. iki 1793 m. įvyko 173 Seimai: XVI a. (nuo 1569 m.) – 30, XVII a. – 93, XVIII a. – 50. Dauguma Respublikos Seimų vyko Varšuvoje, Karaliaus pilyje.[1]
Rinkimai redaguoti
Balsuojant maršalkos rinkimuose buvo prisilaikoma griežtos tvarkos. Pirmiausia balsuodavo provincijos, kuriai tame seime priklausė rinkti maršalką, pasiuntiniai. Rezultatą paskelbdavo ankstesniojo seimo maršalka, vadinamasis „senoji lazda“ ir įteikdavo maršalkos lazdą naujai išrinktajam. Nuo 1669 m. išrinktasis maršalka prisiekdavo. 1768 m. seimo maršalkos priesaika buvo įteisinta seimo konstitutcijoje.
Naujasis seimo maršalka paskirdavo seimo sekretorių, kuris nuo 1764 m. taip pat turėjo prisiekti. Seimo sekretorius skelbdavo seimo sesijos darbotvarkę.
Įgaliojimai redaguoti
Seimo maršalka buvo garbės pareigos, nes jis negalėjo dalyvauti diskusijose ir tik paskelbdavo išvadą. Nuo 1764 m. maršalkos pareigybę apibrėžė seimo reglamentas.
Lenkijos karalystės Seimo maršalkos redaguoti
- Jonas Sierakauskas Jan Sierakowski 1548 m. spalio 31 d. – 1548 m. gruodžio 12 d.
- Mikalojus Sienickis Mikołaj Sienicki 1550 m. gegužės 15 d. – 1550 m. liepos 26 d.
- Rapolas Leščinskis Rafał Leszczyński 1552 m. vasario 2 d.– 1552 m. balandžio 11 d.
- Mikalojus Sienickis 1553 m. vasario 1 d. – 1553 m. 29 kovo d.
- Mikalojus Sienickis 1555 m. balandžio 22 d. – 1555 m. birželio 15 d.
- Mikalojus Sienickis 1556 m. gruodžio 6 d. – 1557 m. sausio 14 d.
- Mikalojus Sienickis 1558 m. gruodžio 5 d. – 1559 m. vasario 8 d.
- Rapolas Leščinskis 1562 m. lapkričio 30 d. – 1563 m. kovo 25 d.
- Mikalojus Sienickis 1563 m. lapkričio 22 d. – 1564 m. balandžio 1 d.
- Mikalojus Sienickis 1564 m. birželio 24 – 1564 m. rugpjūčio 2 d.
- Mikalojus Sienickis 1565 m. sausio 18 d. – 1565 m. balandžio 14 d.
- Stanislovas Sendzivojus Čarnkovskis Stanisław Sędziwój Czarnkowski 1569 m. sausio 10 d. – 1569 m. rugpjūčio 12 d.
Abiejų Tautų Respublikos Seimo maršalkos redaguoti
| Pradžia | Pabaiga | Vieta | Seimo maršalka | Paveikslas | Sprendimai |
| 1570 m. balandžio 29 d. |
liepos 11 d. | Krokuva | Stanislovas Šafraniecas Stanisław Szafraniec |
Nepaisant Sandomiro konsenso oficialiai nebuvo pripažintos protestantiškosios Bažnyčios. Senatoriai ir vyskupai atmetė tų pačių metų Sandomiro išpažinimą ir atsisakė protestantams suteikti religijos laisvę | |
| 1572 m. kovo 12 |
gegužės 28 d. | Mikalojus Gžybovskis Mikołaj Grzybowski |
Valdant Henrikui Valua redaguoti
| Pradžia | Pabaiga | Vieta | Seimo maršalka | Paveikslas | Sprendimai |
| 1573 m. balandžio 5 d. |
gegužės 20 d. | šalia Varšuvos vykęs elekcinis seimas |
Janas Firlejus Jan Firlej |
 |
Patvirtinti Henriko artikulai, išrinktas Henrikas Valua |
| 1574 m. vasario 22 d. |
balandžio 2 d. | karūnacinis seimas | Vaclovas Agripa Wacław Agrippa |
||
| 1574 m. rugpjūčio 30 |
rugsėjo 13 d. | Stanislovas Šafraniecas | |||
| 1574 m. rugsėjo 13 |
rugsėjo 18 d. | Rapolas Pšyjemskis Rafał Przyjemski |
Valdant Steponui Batorui redaguoti
| Pradžia | Pabaiga | Vieta | Seimo maršalka | Paveikslas | Sprendimai |
| 1575 m. lapkričio 7 d. |
gruodžio 15 d. | elekcinis seimas | Mikalojus Sienickis | ||
| 1576 m. kovo 31 d. |
gegužės 29 d. | Torūnė | Andžejus Firlejus Andrzej Firlej |
.PNG) |
Nepatvirtinti karo mokesčiai Steponas Batoras ratifikavo Varšuvos konfederacijos aktą (tapo Seimo konstitucija) kartu su Henriko artikulais |
| 1579 m. | 1580 m. | Varšuva | Nuspręsta steigti Vyriausiąjį Lietuvos tribunolą, jo veiklos projektą pateikė LDK atstovai | ||
| 1581 m. sausio 22 d. |
kovo 8 d. | Varšuva | Stanislovas Pšyjemskis Stanisław Przyjemski |
Nutarta tęsti karą, vasaros pabaigoje karliaus vadovaujama kariuomenė apgulė Pskovą – 1582 m. pradžioje pasirašyta 10 metų trukmės Jam Zapolės taikos sutartis, pabaigusi Livonijos karą Kovo 1 d. Seimo nutarimu įkurtas Vyriausiasis Lietuvos tribunolas | |
| 1582 m. spalio 4 d. |
lapkričio 25 d. | Leonas Sapiega Lew Sapieha |
 |
||
| 1585 m. sausio 15 d. |
vasario 28 d. | Stanislovas Penkoslavskis Stanisław Pękosławski |
Valdant Zigmantui Vazai redaguoti
.jpg)
Valdant Vladislovui Vazai redaguoti
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Valdant Jonui Kazimierui Vazai redaguoti
.PNG)
.jpg)
Valdant Mykolui Kaributui Višnioveckiui redaguoti
| Pradžia | Pabaiga | Vieta | Seimo maršalka | Paveikslas | Sprendimai |
| 1669 m. gegužės 2 d. |
birželio 19 d. | elekcinis seimas | Feliksas Kazimieras Potockis Feliks Potocki |
.jpg) |
|
| 1669 m. spalio 1 |
lapkričio 12 d. | Andrius Kžyckis Andrzej Krzycki |
|||
| 1670 m. kovo 5 d. |
kovo 26 d. | Jonas Kazimieras Kirdiejus Jan Kazimierz Kierdey |
|||
| 1670 m. rugsėjo 9 |
spalio 31 d. | Stanislovas Heraklis Liubomirskis Stanisław Herakliusz Lubomirski |
.jpg) |
||
| 1672 m. sausio 26 d. |
kovo 14 d. | Martynas Oborskis ' |
|||
| 1672 m. gegužės 18 |
birželio 30 d. | Mykolas Karolis Druckis-Sokolinskis Michał Karol Sokoliński |
|||
| 1673 m. sausio 4 d. |
balandžio 8 d. | Stefanas Čarneckis Stefan Czarniecki |
LDK atstovai (Kristupas Zigmantas Pacas) pasiekė, jog kas trečias Seimas rinktųsi Gardine |
Valdant Jonui Sobieskiui redaguoti
Iš 11 seimų, sušauktų Jonui Sobieskiui valdant, iširo 6.
.jpg)
.jpg)
Valdant Augustui II redaguoti
| Pradžia | Pabaiga | Vieta | Seimo maršalka | Paveikslas | Sprendimai |
| 1696 m. rugpjūčio 29 d. |
rugsėjo 28 d. | Steponas Humieckis Stefan Humiecki |
|||
| 1697 m. gegužės 15 d. |
birželio 28 d. | Volioje, Varšuvos priemiestyje, vykęs elekcinis seimas |
Kazimieras Liudvikas Bielinskis Kazimierz Ludwik Bieliński |
 |
birželio 25 d. priimtas nutarimas (konstitucija), sulyginantis LDK ir Lenkijos ministrų įgaliojimus (coaequatio iurium). Tai apribojo iki tol didesnę valdžią turėjusių Lietuvos didžiojo etmono, Lietuvos didžiojo iždininko, Lietuvos kanclerio kompetenciją. Be to, šiuo nutarimu LDK teismų raštvedyboje įvesta lenkų kalba vietoje iki tol naudotos gudų.
Karaliumi išrinktas Augustas II |
| 1697 m. rugsėjo 17 |
spalio 1 d. | Kristupas Stanislovas Zaviša Krzysztof Stanisław Zawisza |
.jpg) |
||
| 1698 m. balandžio 16 d. |
balandžio 28 d. | ||||
| 1699 m. birželio 16 d. |
liepos 30 d. | Stanislovas Antanas Ščuka Stanisław Antoni Szczuka |
.jpg) |
||
| 1701 m. gruodžio 22 d. |
1702 m. vasario 6 d. |
Jonas Šembekas Jan Szembek |
 |
Valdant Stanislovui Leščinskiui redaguoti
| Pradžia | Pabaiga | Vieta | Seimo maršalka | Paveikslas | Sprendimai |
| 1703 m. birželio 11 d. |
liepos 19 d. | Liublinas | Mykolas Servacijus Višnioveckis Michał Serwacy Wiśniowiecki |
 |
|
| 1704 m. liepos 12 d. |
? | Varšuvoje vykęs elekcinis seimas |
karaliumi išrinktas Stanislovas Leščinskis | ||
| 1705 m. spalio 4 d. |
? | Varšuvoje vykęs karūnacinis seimas |
Valdant Augustui II redaguoti
| Pradžia | Pabaiga | Vieta | Seimo maršalka | Paveikslas | Sprendimai |
| 1710 m. vasario 4 d. |
balandis | Stanislovas Ernestas Denhofas Stanisław Denhof |
 |
Maskvos kariuomenei spaudžiant Augustas II vėl pripažintas karaliumi | |
| 1712 m. balandžio 5 d. |
balandžio 19 d. | ||||
| 1712 m. gruodžio 31 |
1713 m. vasario 21 d. |
||||
| 1717 m. vasario 1 d. |
Varšuvoje vykęs Nebylusis Seimas |
Stanislovas Leduchovskis Stanisław Ledóchowski |
 |
Valdovo ir konfederatų susitarimas patvirtinas. Augustas II įsipareigojo išvesti saksų kariuomenę, o bajorija atsisakė teisės organizuoti konfederacijas. Apribota etmonų valdžia, karių skaičius sumažintas iki 24 tūkst (LDK – iki 6 tūkst.), apribota bajorų seimelių kompetencija, palikta liberum veto teisė | |
| 1718 m. spalio 3 d. |
lapkričio 14 d. | Gardinas | Kristupas Stanislovas Zaviša Krzysztof Stanisław Zawisza |
||
| 1719 m. gruodžio 30 d. |
1720 m. vasario 22 d. |
|
|||
| 1720 m. rugsėjo 30 |
lapkričio 11 d. | ||||
| 1722 m. spalio 5 d. |
lapkričio 16 d. | Pranciškus Maksimilijanas Osolinskis Francišek Ossoliński |
 |
||
| 1724 m. spalio 2 d. |
lapkričio 13 d. | Stefanas Potockis Stefan Potocki |
|||
| 1726 m. rugsėjo 28 d. |
lapkričio 9 d. | ||||
| 1729 m. rugpjūčio 22 d. |
rugpjūčio 25 d. | Jonas Teodoras Liubomirskis Teodor Lubomirski |
 |
||
| 1730 m. spalio 2 d. |
spalio 14 d. | ||||
| 1733 m. sausio 26 d. |
vasario 2 d. | Jurgis Ožarovskis Jerzy Ożarowski |
|||
Valdant Augustui III (Stanislovui Leščinskiui) redaguoti
.jpg)
Valdant Stanislovui Augustui Poniatovskiui redaguoti
| Pradžia | Pabaiga | Vieta | Seimo maršalka | Paveikslas | Sprendimai |
| 1764 m. gegužės 7 d. |
birželio 23 d. | konvokacinis seimas | Adomas Kazimieras Čartoriskis Adam Kazimierz Czartoryski |
 |
|
| 1764 m. rugpjūčio 27 d. |
rugsėjo 8 d. | elekcinis seimas | Juozapas Sosnovskis Józef Sosnowski |
.jpg) |
karaliumi išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis |
| 1764 m. gruodžio 3 d. |
gruodžio 20 d. | Jacekas Malachovskis Jacek Małachowski |
 |
||
| 1766 m. spalio 6 d. |
lapkričio 29 d. | Celestinas Čaplicas Celestyn Czaplic |
 |
Čartoriskių inicijuotos reformos: naikinama liberium veto seime dėl ekonominių klausimų, nauja seimo darbo tvarka, įvesti generaliniai muitai, įsteigtos Lenkijos ir LDK iždo bei karo komisijos, padidinta kariuomenė, ateityje valdovai renkami tik iš ATR piliečių, atmestas Maskvos reikalavimas stačiatikiams ir protestantams suteikti vienodas politines teises | |
| 1767 m. spalio 5 d. |
1768 m. kovo 5 d. |
Varšuva | Karolis Stanislovas Radvila II Karol Stanisław Radziwiłł Panie Kochanku |
 |
Kartais vadinamas Repnino Seimu Maskvos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje dirbęs Radomo konfederatų seimas atkūrė senąją santvarką, bajorams buvo patvirtintoskardinalinės teisės |
| 1773 m. balandžio 19 d. |
1775 m. balandžio 11 d. |
Adomas Poninskis Adam Poniński Mykolas Jeronimas Radvila Michał Hieronim Radziwiłł |
  |
Patvirtinta 1772 Sankt Peterburge pasirašyta I ATR padalijimo sutartis Įsteigta Edukacinė komisija, viena pirmųjų Švietimo ministerijų Europoje. Jai perduotos visos ATR akademijos ir mokyklos, pavesta rūpintis mokymu, mokslu, supasaulietinti bei modernizuoti turinį. | |
| 1775 | ? | Įkurtas naujas ATR valdžios organas prie valdovo – Nuolatinė taryba. Ji turėjo pakeisti Seimą, ją sudarė 36 Seimo deleguoti nariai. Taryboje buvo 5 departamentai: Karo, Iždo, Užsienio politikos, Policijos ir Teisingumo | |||
| 1776 m. rugpjūčio 26 d. |
spalio 31 d. | Andrius Mokronovskis Andrzej Mokronowski |
 |
||
| 1778 m. spalio 5 d. |
lapkričio 14 d. | Liudvikas Tiškevičius Ludwik Skumin Tyszkiewicz |
.jpg) |
||
| 1780 m. spalio 2 d. |
lapkričio 11 d. | Antanas Malachovskis Antoni Małachowski |
|||
| 1782 m. rugsėjo 30 d. |
lapkričio 9 d. | Kazimieras Krasinskis Kazimierz Krasiński |
 |
||
| 1784 m. spalio 4 d. |
lapkričio 13 d. | Pranciškus Ksaveras Chominskis Ksawery Chomiński |
|||
| 1786 m. spalio 2 d. |
lapkričio 13 d. | Stanislavas Kostka Gadomskis Stanisław Kostka Gadomski |
 |
||
| 1788 m. spalio 6 d. |
1792 m. gegužės 29 d. |
Varšuvoje vykęs Ketverių metų seimas |
Stanislovas Malachovskis Stanisław Małachowski Kazimieras Nestoras Sapiega Kazimierz Nestor Sapieha |
 .jpg) |
Priimta Gegužės 3 d. Konstitucija Įvestas nuolatinis mokestis žemvaldžiams, padidinta kariuomenė, nustatyta nauja jos sudarymo ir valdymo tvarka |
| 1793 m. birželio 21 d. |
lapkričio 23 d. | Gardino seimas | Stanislavas Kostka Bielinskis Stanisław Kostka Bieliński |
Ratifikuotas II ATR padalijimas, valdžia perduota Nuolatinei tarybai |