Atverti pagrindinį meniu
LDK didžiojo etmono herbas - buožė

Lietuvos didysis etmonas (lenk. Hetman wielki litewski) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vyriausiasis vadas, Abiejų Tautų Respublikos ministras. Etmono pareigas įsteigė karalius Jonas Albrechtas 1493 m. Kai 1794 m. balandžio 24 d. Vilniaus rotušės aikštėje buvo pakartas paskutinis didysis etmonas Simonas Kosakovskis (Szymon Marcin Kossakowski), naujas etmonas nebebuvo paskirtas.

ĮgaliojimaiKeisti

Didysis etmonas iš pradžių vadovavo samdytai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei, vėliau – šauktinių kariuomenei. Lietuvos Didysis etmonas buvo Ponų tarybos narys, vėliau Abiejų Tautų Respublikos Seimo ir Senato narys.

Po Liublino unijos ir Lietuva, ir Lenkija turėjo savo kariuomenes, išlaikomas iš atskirų biudžetų ir savo didžiuosius etmonus. Lenkijos Karalystės kariuomenei vadovavo Didysis karūnos etmonas. Abi kariuomenės gynė savo valstybių teritorijas ir neturėjo jokių teisių kitos Abiejų Tautų Respubliką sudarančios valstybės teritorijoje. Taip pat ir abu didieji etmonai neturėjo jokių galių kitos valstybės kariuomenėms. Tačiau imtis bendrų karinių veiksmų abiem kariuomenėms galėjo įsakyti karalius.

LDK didžiojo etmono įgaliojimai sumažinti 1697 metais priėmus koekvacijos (teisių sulyginimo) įstatymą, šalia kitų teisių etmonas neteko konsistencijų teisės (t. y. teisės skirti kariuomenės žiemojimo vietą). Taip išnyko neformalus LDK didikų pavaldumas didžiajam etmonui. Visų ATR etmonų valdžios galios suvaržytos 1776 m.

Didžiųjų etmonų pavaduotojais ir tiesioginiais vadais karo lauke buvo Lietuvos lauko etmonas ir Lenkijos lauko etmonas. Didžiojo etmono atributas – buožė.

Etmonų pareigos LDK jau nuo seno buvo dalijamos kaip vienas iš aukščiausių urėdų, todėl etmonai visais amžiais buvo politiškai aktyvūs, turintys gerą užnugarį didikai, kurių kariniai sugebėjimai buvo veikiau atsitiktinumas nei taisyklė. Iš tikrųjų nė vienas XVIII a. Lietuvos etmonas neturėjo tokio rango kariškiui būtino išsilavinimo ar pakankamos reguliaraus karo patirties.

Lietuvos didieji etmonaiKeisti

Nuo Iki Asmuo Paveikslas Didžiausios pergalės (pralaimėjimai) Ankstesnė karjera
1476 ? Jonas Ivanas Chodkevičius  
1497 1500 Konstantinas Ostrogiškis
(Konstanty Ostrogski)
(t. p. vėliau 1507-1530)
  (Vedrošos mūšis)
1500 pabaiga 1501 Simonas Alšėniškis
(Semen Jurewicz Holszański)
 
1501 1502 Stanislovas Jonavičius Kęsgaila
(Stanisław Janowicz Kieżgajło)
 
1503 rugpjūčio 14 1507 Stanislovas Kiška
(Stanisław Kiszka)
  Smolensko gynyba
(iki tampant etmonu)
1507 rugpjūčio 25 1530 Konstantinas Ostrogiškis
(t. p. anksčiau 1497-1500)
  Oršos mūšis
Lopušnos mūšis
1530 1531 nebuvo paskirtas
1531 kovo 20 1541 balandis Jurgis Radvila I
(Jerzy Radziwiłł)
  Rutkos mūišis
Višnioveco mūšis
(iki) 1509 LDK taurininkas
1528 Lietuvos dvaro maršalka
1521-1531 Lietuvos lauko etmonas
1541 1553 nebuvo paskirtas
1553 kovas 1566 Mikalojus Radvila Juodasis  
1566 kovas 1572 lapkričio 12 Grigalius Chodkevičius
(Grzegorz Chodkiewicz)
  Ulos mūšis
(dar kaip lauko etmonas)
1572 1576 nebuvo paskirtas
1576 1584 birželio 27 Mikalojus Radvila Rudasis   Ulos mūšis
1584 1589 nebuvo paskirtas
1589 balandžio 18 1603 lapkričio 20 Kristupas Radvila Perkūnas
(Krzysztof Radziwiłł Piorun)
 
1603 1605 nebuvo paskirtas
1605 1621 rugsėjo 24 Jonas Karolis Chodkevičius
(Jan Karol Chodkiewicz)
  Salaspilio mūšis
Chotino mūšis
1621 1625 nebuvo paskirtas
1625 liepos 25 1633 liepos 7 Leonas Sapiega
(Lew Sapieha)
 
1633 1635 nebuvo paskirtas
1635 sausio 1 1640 rugsėjo 19 Kristupas Radvila Jaunasis
(Krzysztof Radziwiłł)
 
1640 1646 nebuvo paskirtas
1646 balandžio 17 1654 Jonušas Kiška
(Janusz Kiszka)
 
1654 birželio 17 1655 Jonušas Radvila
(Janusz Radziwiłł)
  Kijevo užėmimas
(dar kaip lauko etmonas)
(Šklovo mūšis)
1656 kovo 8 1665 gruodžio 30 Povilas Jonas Sapiega
(Paweł Jan Sapieha)
 
1665 1667 nebuvo paskirtas
1667 sausio 3 1682 balandžio 4 Mykolas Kazimieras Pacas
(Michał Kazimierz Pac)
 
1682 1703 gegužės 13 Kazimieras Jonas Sapiega
(Kazimierz Jan Sapieha)
(t. p. vėliau 1707-1708)
  (Valkininkų mūšis)
1703 lapkričio 26 1707 Mykolas Servacijus Višnioveckis
(Michał Serwacy Wiśniowiecki)
(t. p. vėliau 1735-1744)
  Biržų užėmimas
1707 1708 gegužės 8 Kazimieras Jonas Sapiega
(Kazimierz Jan Sapieha)
(t. p. anksčiau 1682-1708)
 
1708 gegužės 14 1709 spalis Jonas Sapiega
(Jan Sapieha)
 
1709 spalio 17 1709 spalio 22 Grigalius Antanas Oginskis
(Grzegorz Antoni Ogiński)
 
1709 spalio 28 1730 sausio 3 Liudvikas Pociejus
(Ludwik Pociej)
 
1730 1735 nebuvo paskirtas
1735 lapkričio 26 1744 rugsėjo 16 Mykolas Servacijus Višnioveckis
(t. p. anksčiau 1703-1707)
 
1744 spalio 5 1762 gegužės 22 Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
(Michał Kazimierz Radziwiłł)
  1734 Lietuvos dvaro maršalka
1735-1744 Lietuvos lauko etmonas
1762 spalio 8 1768 sausio 26 Mykolas Masalskis
(Michał Józef Massalski)
 
1768 vasario 29 1793 liepos 6 Mykolas Kazimieras Oginskis
(Michał Kazimierz Ogiński)
  (Stolovičių mūšis)
1793 liepos 11 1794 balandžio 25 Simonas Kosakovskis