Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Jonas Šembekas
Šembekai
Herbas „Szembek“
Herbas „Szembek“
Gimė 1672 m.
Mirė 1731 m. balandžio 8 d. (~59 metai)
Tėvas Pranciškus Šembekas
Motina Ana Rupnevska
Vikiteka Jonas Šembekas

Jonas Sebastijonas Šembekas (apie 16721731 m. balandžio 8 d.) – stambus ATR valstybinis veikėjas, Karūnos didysis referentas (16991702), Karūnos pakancleris (17021712), Krokuvos valdytojas (wielkorządca) (1709), Karūnos didysis kancleris (17121731). Bečo (1695–1706), Grudzendzko, Ložmino, Liubačevo ir Rožano seniūnas.

Biografija

redaguoti

Lenkijos bajorų Šembekų giminės atstovas, herbo „Szembek“ savininkas. Krokuvos kašteliono Pranciškaus Šembeko (apie 16201693) vyresnysis sūnus nuo antros santuokos su Ana Rupnevska (m. 1706). Broliai – Stanislovas, Preslavas, Mykolas, Antonas, Liudvikas, Pranciškus, Kristupas Andžejus ir Aleksandras Kazimieras.

1697 metais buvo išrinktas deputatu nuo Krokuvos vaivadijos į elekcinį seimą, kur palaikė Saksonijos kurfiursto Augusto Stipriojo kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. Perėjo tarnauti naujam karaliui Augustui Stipriajam, netrukus užėmė pirmą vietą jo aplinkoje. 1699 metais gavo Karūnos didžiojo referento pareigybę, o 1702 metais tapo Karūnos pakancleriu ir faktiškai vadovavo karaliaus partijai.

Po Augusto Stipriojo atsižadėjimo nuo Lenkijos karaliaus sosto Jonas Šembekas išsaugojo jam ištikimybę ir 1712 metais kaip apdovanojimą gavo Karūnos didžiojo kanclerio pareigybę.

Nuo 1701 metų gruodžio 22 d. iki 1702 metų vasario 6 d. Jonas Šembekas vykdė ordinarinio seimo Varšuvoje maršalkos pareigas.

1704 metais tapo Sandomiro konfederacijos nariu.

Mirė Varšuvoje.

Šeima ir vaikai

redaguoti

Buvo vedęs Evą Leščinską (m. 1733), Kališo vaivados Stefano Leščinskio (m. 1722) ir Joanos Terezės Bžostovskos dukterį. Vaikai:

Literatūra

redaguoti
  • Szembek Jan Sebastian (1672?-1731) kanclerz koronny // Polski Słownik Biograficzny. – T. 48. – S. 59.

Nuorodos

redaguoti