Kristupas Stanislovas Zaviša

Kristupas Stanislovas Zaviša

Zavišos

Herbas „Łabędź“

Gimė	1660 m. balandžio 20 d.
Mirė	1721 m. rugpjūčio 15 d. (61 metai)
Tėvas	Andrius Kazimieras Zaviša
Motina	Aleksandra Oginskaitė
Sutuoktinis (-ė)	Tereza Tiškevičiūtė
Vaikai	Ignotas Zaviša, Barbora Zavišaitė

Vikiteka	Kristupas Stanislovas Zaviša

Kristupas Stanislovas Zaviša (1660 m. balandžio 20 d. – 1721 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Minsko vaivada (1720–1721 m.), rašytojas-memuaristas. Čečersko (1684 m.) ir Minsko (1685 m.) seniūnas.

Biografija

Lietuvos kilmingos bajorų Zavišų giminės atstovas, herbo „Łabędź“ savininkas. Lietuvos didžiojo raštininko Andriaus Kazimiero Zavišos (apie 1614–1678) ir Aleksandros Oginskaitės sūnus.

Po savo tėvo mirties Kristupas Stanislovas Zaviša perėjo į savo dėdės, Lietuvos didžiojo kanclerio, kunigaikščio Marcijono Aleksandro Oginskio globą. Mokėsi Vilniaus ir Krokuvos universitetuose.

Aktyviai dalyvavo ATR politiniame gyvenime: keletą kartų buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimus. 1697, 1718, 1720 m. Kristupas Stanislovas Zaviša buvo renkamas į seimo maršalkas. 1720 m. Kristupas Stanislovas Zaviša gavo Minsko vaivados pareigybę.

1686 m. dalyvavo pasirašant amžinos taikos sutartį tarp ATR ir Maskvos valstybės. Vadovaujant Jonui Sobieskiui dalyvavo kare su Osmanų imperija. Pradžioje buvo Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo šalininkas, bet Šiaurės karo metu perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Seime 1718 m. Kristupas Stanislovas Zaviša pasiekė nutarimo dėl Karūnos ir Lietuvos etmonų galių sumažinimo priėmimą.

Vienas iš pagrindinių Šv. Feliciano koplyčių Mergelės Marijos sobore prie jėzuitų kolegiumo Minske rėmėjų. Po mirties buvo palaidotas jame.

Šeima

Buvo vedęs Terezą Tiškevičiūtę, Lietuvos didžiojo raikytojo Vladislovo Tiškevičiaus (1644–1684) ir Teodoros Aleksandros Sapiegaitės (1639–1678) dukterį, nuo santuokos turėjo sūnų ir dukterį:

Ignotas Zaviša (apie 1690–1738), Lietuvos didysis pakamaris ir dvaro maršalka;
Barbora Zavišaitė (1690–1770), Naugarduko vaivados ir kunigaikščio Mykalojaus Faustino Radvilos (1688–1746) žmona nuo 1710 metų.

Kūryba

Romano „Meilė be permainų“ perdirbimo autorius (1688), eilė pasisakymų seime, surinktų jo dukters Barboros Radvilos knygoje „Malonių melodijų atgarsiai“ (1728) ir kt.

Reikšmingiausias Kristupo Stanislova Zavišos literatūrinis paveldas – jo memuarai, kuriuose aprašomi politiniai įvykiai ir ATR bajorų buitis XVII–XVIII a.

Literatūra

Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 684 с.: іл. ISBN 985-11-0314-4.
Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 3: Гімназіі – Кадэнцыя / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1996. – 527 с.: іл. ISBN 985-11-0041-2.
Pamiętniki Krzysztofa Zawiszy, wojewody mińskiego 1666–1721, wyd. 1862 Archyvuota kopija 2017-09-14 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Kristupas Zenovičius	Minsko vaivada 1685	Po to: Jonas Kazimieras Žaba