Kristupas Stanislovas Zaviša

Kristupas Stanislovas Zaviša

Zavišos

Herbas „Łabędź“

Gimė	1660 m. balandžio 20 d.
Mirė	1721 m. rugpjūčio 15 d. (61 metai)
Tėvas	Andrius Kazimieras Zaviša
Motina	Aleksandra Oginskaitė
Sutuoktinis (-ė)	Teresė Tiškevičiūtė
Vaikai	Ignotas Zaviša, Barbora Zavišaitė-Radvilienė

Vikiteka	Kristupas Stanislovas Zaviša

Kristupas Stanislovas Zaviša (1660 m. balandžio 20 d. – 1721 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Minsko vaivada (1720–1721 m.), rašytojas-memuaristas. Čečersko (1684 m.) ir Minsko (1685 m.) seniūnas.

Biografija

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Zavišų giminės atstovas, Gulbės (lenk. „Łabędź“) herbo savininkas. Lietuvos didžiojo raštininko Andriaus Kazimiero Zavišos (apie 1614–1678) ir Aleksandros Oginskaitės sūnus.

Po savo tėvo mirties Kristupas Stanislovas Zaviša perėjo į savo dėdės, Lietuvos didžiojo kanclerio, kunigaikščio Marcijono Aleksandro Oginskio globą. Mokėsi Vilniaus ir Krokuvos universitetuose.

Aktyviai dalyvavo ATR politiniame gyvenime: keletą kartų buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimus. 1697, 1718, 1720 m. Kristupas Stanislovas Zaviša buvo renkamas į seimo maršalkas. Galiausiai 1720 m. Kristupas Stanislovas Zaviša gavo Minsko vaivados pareigybę.

1686 m. dalyvavo pasirašant amžinos taikos sutartį tarp ATR ir Maskvos valstybės. Vadovaujant Jonui Sobieskiui dalyvavo kare su Osmanų imperija. Pradžioje buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto Stipriojo šalininkas, bet Šiaurės karo metu perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę. Seime 1718 m. Kristupas Stanislovas Zaviša pasiekė nutarimo dėl Lenkijos ir Lietuvos etmonų galių sumažinimo priėmimą.

Vienas iš pagrindinių Šv. Feliciano koplyčių Mergelės Marijos bažnyčioje prie jėzuitų kolegiumo Minske rėmėjų. Po mirties buvo joje ir palaidotas.

Šeima

Buvo vedęs Teresę Tiškevičiūtę, Lietuvos Didžiosios Kunigaikšštystės raikytojo Vladislovo Tiškevičiaus (1644–1684) ir Teodoros Aleksandros Sapiegaitės (1639–1678) dukterį. Šioje santuokoje gimė du vaikai:

Ignotas Anicetas Zaviša (apie 1690–1738), Lietuvos didysis pakamaris ir dvaro maršalka;
Barbora Pranciška Zavišaitė-Radvilienė (1690–1770), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalavijininko, vėliau, Naugarduko vaivados, kunigaikščio Mikalojaus Faustino Radvilos (1688–1746) žmona nuo 1710 metų. Ši pora susilaukė net 14 vaikų, iš kurių labiausiai pasižymėję buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininkas, generolas majoras Uldarikas Kristupas Radvila, Albertas Radvila, Lietuvos kavalerijos pulkininkas, Naugarduko vaivada Jurgis Radvila ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raikytojas bei pakamaris Stanislovas Radvila

Kūryba

Romano „Meilė be permainų“ perdirbimo autorius (1688), eilė pasisakymų seime, surinktų jo dukters Barboros Pranciškos Zavišaitės-Radvilienės knygoje „Malonių melodijų atgarsiai“ (1728) ir kt.

Reikšmingiausias Kristupo Stanislova Zavišos literatūrinis paveldas – jo memuarai, kuriuose aprašomi politiniai įvykiai ir ATR bajorų buitis XVII–XVIII a.

Literatūra

Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 684 с.: іл. ISBN 985-11-0314-4.
Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 3: Гімназіі – Кадэнцыя / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал. рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1996. – 527 с.: іл. ISBN 985-11-0041-2.
Pamiętniki Krzysztofa Zawiszy, wojewody mińskiego 1666–1721, wyd. 1862 Archyvuota kopija 2017-09-14 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Kristupas Zenovičius	Minsko vaivada 1720-1721	Po to: Jonas Kazimieras Žaba