Edukacinė komisija

Tautinė edukacinė komisija, trumpiau Edukacinė komisija (lenk. Komisja Edukacji Narodowej) – Abiejų Tautų Respublikosšvietimo sistemą atsakinga institucija, įsteigta 1773 m. spalio 14 d., po to, kai buvo panaikintas Jėzuitų ordinas, valdęs didžiąją dalį Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklų. Vadinama pirmąja pasaulietine švietimo ministerija pasaulyje.

Pirmasis pirmininkas Ignotas Masalskis, 1785–1786 m. (Pranciškus Smuglevičius)

Pirmuoju pirmininku paskirtas Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Per trumpą laiką sukurta nauja mokyklų administravimo sistema. Lenkijos karalystės teritorija padalyta į šešias švietimo apygardas, o LDK į keturias. Kiekvienoje iš apygardų privalėjo būti viena šešiametė klasė ir kelios trimetės klasės. Kiekviena apygarda buvo dar skirstoma į smulkesnį vienetą – apygardėles. Apygardėlių mokyklose mokslas trukdavo šešerius metus. Apygardėlės buvo skirstomas į parapines mokyklas.

Švietimo sistemos viršuje, be abejo, buvo Vilniaus universitetas, kuris buvo pervadintas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąją mokyklą. Taip pat buvo mėginta įvesti privalomą pradžios mokyklą 7–12 metų vaikams.

Komisijos nariai

redaguoti

Tautinės edukacinės komisijos veikimo laikotarpiu jos nariais buvo:[1]

Narys Kitos pareigos Laikotarpis Pastabos
Ignotas Masalskis

(Ignacy Massalski)

Vilniaus vyskupas 1773–1792 pirmininkas iki 1786 m.
Michał Poniatowski Plocko vyskupas, Lenkijos primas (nuo 1784 m.) 1773–1792 pirmininkas nuo 1786 m.
August Sułkowski Gniezno, Kališo ir Poznanės vaivada 1773–1786
Jokimas Chreptavičius

(Joachim Chreptowicz)

Lietuvos pakancleris, ATR užsienio reikalų ministras (nuo 1791 m.) 1773–1786
Ignotas Potockis

(Ignacy Potocki)

Lietuvos didysis raštininkas, Lietuvos didysis maršalka, ATR policijos ministras (nuo 1791 m.) 1773–1791
Adomas Kazimieras Čartoriskis

(Adam Kazimierz Czartoryski)

Podolės generalinis seniūnas, Kadetų korpuso komendantas 1773–1792
Andrzej Zamoyski buvęs Lenkijos didysis kancleris 1773–1783
Antoni Poniński Kopanicos seniūnas 1773–1777
Andrzej Mokronowski generolas inspektorius, Mazovijos vaivada (nuo 1781 m.) 1776–1784
Jacek Małachowski Lenkijos referendorius, Lenkijos pakancleris 1776–1783
Franciszek Bieliński Čersko seniūnas 1776–1783
Stanislovas Poniatovskis

(Stanisław Poniatowski)

Lietuvos didysis iždininkas (1784–1790) 1776–1792
Michał Mniszech Lietuvos didysis sekretorius (nuo 1778 m.), Lenkijos didysis maršalas (nuo 1783 m.) 1777–1783 pakeitė A. Poninskį
Szczęsny Potocki Rusios vaivada, Lenkijos artilerijos generolas 1783–1792 pakeitė J. Malachovskį
Maciej Garnysz Kulmo vyskupas, Lenkijos pakancleris 1783–1790 pakeitė F. Bielinskį
Antoni Małachowski Lenkijos didysis sekretorius, Mazovijos vaivada 1783–1792 pakeitė A. Zamoiskį
Mykolas Radvila

(Michał Radziwiłł)

Vilniaus kaštelionas, Vilniaus vaivada 1783–1792 pakeitė M. Mnišechą
Ignacy Przebendowski Solecko seniūnas 1785–1791 pakeitė A. Mokronovskį
Feliks Oraczewski 1786–1792
Kacper Cieciszowski Kijevo vyskupas 1791–1792 pakeitė M. Garnyšą
Antoni Lanckoroński

Julian Ursyn Niemcewicz
Ludwik Gutakowski

1791–1792 trise pakeitė J. Chreptavičių, I. Potockį ir I. Pžebendovskį

Išnašos

redaguoti
  1. Waldemar Firlej, Danuta Krześniak-Firlej, „Komisja Edukacji Narodowej (1773–1794) – w 240. rocznicę utworzenia KEN“ // „Studia Pedagogiczne. Problemy Społeczne, Edukacyjne i Artystyczne“, 2014, nr. 24, 39-65 psl. [1]