Stanislovas Leščinskis

Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis

Stanislovas Boguslavas Leščinskis (lenk. Stanisław Bogusław Leszczyński, 1677 m. spalio 20 d. – 1766 m. vasario 23 d.), Stanislovas ILenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1704–1709 ir 1733–1736), Lotaringijos ir Baro kunigaikštis (1737–1766).

Stanislovas Leščinskis
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
Žano Batisto van Lo portretas, 1727–1728 m.
Leščinskiai
ATR valdovo ir Lotaringijos bei Baro kunigaikščio herbas
ATR valdovo ir Lotaringijos bei Baro kunigaikščio herbas
Gimė 1677 m. spalio 20 d.
Lvovas
Mirė 1766 m. vasario 23 d. (88 metai)
Liunevilis
Palaidotas (-a) Vavelio katedra
Tėvas Rafalas Leščinskis
Motina Ana Jablonovska
Sutuoktinis (-ė) Katerina Opalinska
Vaikai Ana Leščinska,
Marija Leščinska
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis
Valdė 1704 m. liepos 12 d. – 1709 m. liepos 8 d. (pirmas valdymas)
Karūnavimas 1705 m. spalio 4 d.
Pirmtakas Augustas II Stiprusis
Įpėdinis Augustas II
Valdė 1733 m. rugsėjo 12 d. – 1736 m. sausio 26 d. (antras valdymas)
Pirmtakas Augustas II
Įpėdinis Augustas III
Lotaringijos ir Baro kunigaikštis
Valdė 1737 m. liepos 9 d. – 1766 m. vasario 23 d.
Pirmtakas Pranciškus Lotaringietis
Įpėdinis Kunigaikštystė aneksuota Prancūzijos karalystės
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Stanislovas Leščinskis
Parašas

Biografija

redaguoti

Kilęs iš Didžiosios Lenkijos bajorų, vienos iškiliausių šalies magnatų giminių – Leščinskių.[1] 1698 m. vedė Kotryną Opalinską. Nuo 1699 m., kaip ir tėvas, buvo Poznanės vaivada. Didžiojo Šiaurės karo metu – vienas iš Švediją palaikiusių didikų grupuotės vadovų.[2]

Abiejų Tautų Respublikos valdovas

redaguoti

Po Karolio XII įsiveržimo į Lenkiją 1702 m., 1704 m. liepos 12 d. švedų šalininkai Lenkijoje atėmė iš Augusto II sostą ir Varšuvos elekcinis seimas karaliumi išrinko Stanislovą Leščinskį. Karūnuotas 1705 m. spalio 4 d. Varšuvoje Stanislovu I. Naujasis karalius laikėsi tik dėl švedų kariuomenės, bet bajorijos daugumos buvo nepripažįstamas. Išties didesnę valdžią įgijo po Altranšteto (Altranstädt) sutarties (1706 m. spalio 13 d.), kuria Augustas II atsisakė ATR sosto.

Karoliui XII 1709 m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie Poltavos, Stanislovas Leščinskis 1710 m. vasario 4 d. emigravo į Prūsiją, o vėliau į Prancūziją. 1725 m. išleido dukterį MarijąLiudviko XV. 1733 m. vasario 2 d. mirė Augustas II. Nors bajorų dauguma ir Prancūzija palaikė Stanislovą Leščinskį, Austrija bei Prūsija rėmė Augusto II sūnų ir įpėdinį Saksonijoje Frydrichą Augustą II. Su Prancūzijos diplomatų parama Stanislovas 1733 m. rugsėjo 12 d. vėl buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu. Per ATR įpėdinystės karą 1733–1735 m. pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, o Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Rusijos palaikomas Frydrichas Augustas (Augustas III).

Lotaringijos ir Baro kunigaikštis

redaguoti

Pagal Vienos taiką (1738 m. lapkričio 18 d.) Stanislovas Leščinskis oficialiai atsisakė pretenzijų į Abiejų Tautų Respublikos sostą ir iki gyvos galvos buvo paskirtas Lotaringijos ir Baro kunigaikščiu.[2] Tačiau jau 1736 m. buvo pasirašyta Medono deklaracija, pagal kurios sąlygas Stanislovas atsisakė „sunkumų, susijusių su Baro ir Lotaringijos kunigaikštysčių finansų bei pajamų tvarkymu“. Už tai kunigaikštis gavo metinę pusantro milijono livrų išmoką, padidinsimą iki dviejų milijonų livrų mirus Toskanos didžiajam kunigaikščiui (jis vėliau tapo imperatoriumi Pranciškumi I). Stanislovui Leščinskiui palikta teisė teikti išmokas, darbo vietas ir pareigas, bet tik pasitarus su Prancūzijos karaliumi, uošviu Liudviku XV.[3] Po Stanislovo Leščinskio mirties Lotaringijos kunigaikštystė prijungta prie Prancūzijos ir pertvarkyta į generalitetą (pranc. généralité).[4]

Stanislovas Leščinskis Nansi įsteigė biblioteką ir Stanislovo akademiją. Liunevilyje jo įkurdintą Kadetų karo mokyklą baigė ir grupė būsimų ATR politikų ir kariškių. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politinių ir filosofinių veikalų, juose pagrindė pribrendusias Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformas. Nansi jo lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar – Stanislovo) aikštėje Leščinskiui 1831 m. pastatytas paminklas.[2] Po mirties buvo palaidotas šio miesto Švč. Dievo Motinos bažnyčioje, vėliau palaikai perkelti į Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčią Sankt Peterburge, o 1926 m. – į Vavelio pilį. 1938 m. perlaidotas Vavelio katedros Žygimanto kriptoje.

Lietuva valdant Stanislovui Leščinskiui

redaguoti

Valdant Stanislovui Leščinskiui labai sumažėjo Lietuvos prekyba su užsienio šalimis, nes švedai buvo perėmę ir uždarę Lietuvos uostus. Didikų Oginskių vadovaujama Lietuvos bajorų grupuotė rėmė Abiejų Tautų Respublikos valdovą Augustą III (Saksonijos elektorių Frydrichą Augustą II), Leščinskio pusėje iš Lietuvos bajorijos buvo beveik tik didikai Sapiegos, todėl jis visiškos valdžios Lietuvoje neturėjo.[5]

Galerija

redaguoti

Genealogija

redaguoti
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rafalas Leščinskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Boguslavas Leščinskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ana Radziminska
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rafalas Leščinskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kasparas Denhofas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ana Denhof
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ana Aleksandra Koniecpolska
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Stanislovas Leščinskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Janas Jablonovskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Stanislavas Janas Jablonovskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ona Ostrogiškė
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ana Jablonovska
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Dominykas Aleksandras Kazanovskis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Mariana Kazanovska
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ana Potocka
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Išnašos

redaguoti
  1. „Stanisław I“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-04-13.
  2. 2,0 2,1 2,2 Matulevičius, Algirdas; Spečiūnas, Vytautas. „Stanislovas Leščinskis“. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Nuoroda tikrinta 2023-04-13.
  3. Pénet, Pierre-Hippolyte. „Déclaration de Meudon“. Musée Lorrain. Nuoroda tikrinta 2023-04-12.
  4. „Lorraine“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-04-12.
  5. A. M., V. S.. Stanislovas Leščinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 40 psl.

Literatūra

redaguoti
  • E. Ciešlak. Stanisław Leszczyński – Wroclaw–Warszawa, 1994
Stanislovas Leščinskis
Gimė: 1677 m. spalio 20 d. Mirė: 1766 m. vasario 26 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Augustas II Stiprusis
Lenkijos karalius ir
Lietuvos didysis kunigaikštis

17061709
Po to:
Augustas II Stiprusis
Prieš tai:
Augustas II Stiprusis
Lenkijos karalius ir
Lietuvos didysis kunigaikštis

1733
Po to:
Augustas III
Prieš tai:
Pranciškus Lotaringietis
Lotaringijos ir Baro kunigaikštis
17371766
Po to:
Įjungta į Prancūzijos sudėtį