Lietuvos didysis iždininkas

Lietuvos didysis iždininkas (lot. Thesaurarius, Prothesaurarius, lenk. Podskarbi wielki litewski) – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.

Didžiojo iždininko herbas

Įgaliojmai redaguoti

Pareigybę 1569 m. įsteigė Žygimantas Augustas. Lietuvos didysis iždininkas buvo Karūnos didžiojo iždininko vietininkas Lietuvoje, o kartu su juo įėjo į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Senato sudėtį.

Didydis iždininkas apytiksliai atitinka šiuolaikinio finansų ministro kompetenciją.

LDK iždą sudarė pajamos iš valdovo dvarų, raktų ir karčemų, miestų mokesčiai, muitai, teisminės ir kitos vienkartinės įplaukos. XVI a. pirmojoje pusėje LDK seimuose paplito paprotys karo reikmėms iš bajorų valdų rinkti specialiuosius mokesčius. Muitai buvo renkami ir pasienyje, ir šalies viduje (kelių, tiltų muitai). Jų rinkimą prižiūrėjo pasienio sričių seniūnai, tačiau vėliau pradėta kai kurias muitines nuomoti (pavyzdžiui, žydams). Muitai buvo didžiojo kunigaikščio regalija ir galėjo būti įvedami ar naikinami tik jo sprendimu. Tuo tarpu šalies iždu, kuris buvo saugomas Trakų pilyje, disponavo valdovas ir Ponų taryba. Grynieji pinigai sudarė tik dalį iždo turinio, kita jo dalis buvo įvairios brangenybės ir vertingi daiktai. Nuo XV a. antrosios pusės griežtai skiriamas valdovo ir Kunigaikštijos iždas. Aleksandro Jogailaičio laikais Vilniuje buvo įsteigta monetų kalykla (vadovavo kalyklos vyresnysis), pradėjusi kaldinti lietuviškus pusgrašius – pirmuosius LDK nuolatinius pinigus, pakeitusius tik progomis kaldintus denarus.[1]

Lietuvos didieji iždininkai redaguoti

Nuo Iki Asmuo Paveikslas Svarbi veikla Tolesnė karjera
Lietuvos žemės paiždininkiai (падскарби земски)
1443 1454 Aleksandras Jurjevičius (Soltanas)
(Александр Юрьевич по прозвищу Солтан)
  Mirė
1473 1486 Jonas Aleksandras Stretovičius
(Иван Стретович)
  minimas 1486 Naugarduko vaivada
1486 1498 Andrejus Aleksandrovičius
(Андрей Александрович Солтан)
  Mirė
1501 1508 Teodoras Bogdanas Chreptavičius
(Фёдор (Федька) Хребтович)
  iki 1509 Atleistas iš pareigų už dalyvavimą Glinskio maište
1509 Michailas Bogušas Bohovitinovičius
(Багавiцiновiч-Богуш Мiхайл)
  LDK kariuomenės surašymas 1528 m.
1509-1519 Abraomas Juzefovičius (Абрагам Езофович)   žydų tautybės Mirė
1531 1558 Ivanas Hornostajus
(Иван Горностай)
  apie 1535 siuntė į užimtą Gomelį amuniciją ir medžiagas, vėliau minėtas 1538 (m. 1558) Mirė
1561 1566 Ostapas Valavičius
(Ostafi Wołłowicz)
  Lietuvos pakancleris 1566-1579
Lietuvos didysis kancleris 1579-1587
Lietuvos didieji iždininkai (podskarbi wielki litewski)
1566 1575 Mikalojus Naruševičius
(Mikołaj Naruszewicz)
  Mirė
1576 1580 Laurynas Vaina
(Лаврин Война)
(Ławryn Wojna)
  Mirė
1580 1586 Jonas Glebavičius
(Jan Chlebowicz)
  Trakų vaivada
1586 1590 Teodoras Tiškevičius
(Teodor Tyszkiewicz)
  (iki) Lietuvos dvaro paiždininkis 1576-1581
Naugarduko vaivada 1590-1618
1590 1598 Dimitras Chaleckis
(Dymitr Chalecki)
  Mirė
1598 1604 Andrius Zaviša
(Andrzej Zawisza)
  Mirė
1605 1618 Jeronimas Valavičius
(Hieronim Wołłowicz)
  Lietuvos pakancleris 1618-1619
Žemaitijos seniūnas 1619-1636
1618 1630 Kristupas Naruševičius
(Krzysztof Naruszewicz)
  Lietuvos dvaro paiždininkis 1618-1630
Lietuvos didysis raštininkas 1618-1630
1630 1635 Steponas Pacas
(Stefan Pac)
  Lietuvos pakancleris
1635 1640 Mikalojus Tryzna
(Mikołaj Tryzna)
  Mirė
1640 1644 Mikalojus Kiška
(Mikołaj Kiszka)
  Mirė
1644 1652 Gedeonas Tryzna
(Gedeon Tryzna)
  Mirė
1652 1654 Vincentas Korvinas Gosievskis
(Wincenty Korwin Gosiewski)
  Lietuvos lauko etmonas 1654-1662
1654 1662 Mykolas Karolis Radvila
(Michał Karol Radziwiłł)
 
1662 1668 Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas
(Hieronim Kirszensztein)
  Mirė
1676 1703 Benediktas Povilas Sapiega
(Benedykt Paweł Sapieha)
 
1703 Martynas Valavičius
(Marcjan Wołłowicz)
arba
(Marcjan Dominik Wołłowicz)
  Lietuvos didysis maršalka
1703 1709 Liudvikas Pociejus
(Ludwik Pociej)
  Lietuvos didysis etmonas 1709-1730 ir
Vilniaus kaštelionas
1705 1707 Benediktas Povilas Sapiega
(Benedykt Paweł Sapieha)
  Mirė
1707 1709 Kazimieras Čartoriskis
(Kazimierz Czartoryski)
  Lietuvos pakancleris 1712-1724
1710 1722 Mykolas Kazimieras Kocielas
(Michał Kazimierz Kociełł)
  Mirė
1722 1731 Stanislavas Poniatovskis
(Stanisław Poniatowski)
  Lenkijos etmono pavaduotojas 1728-?
Mazovijos vaivada 1731-?
1731 1746 Jonas Mykolas Sologubas
(Jan Sołłohub)
  Bresto vaivada
1746 1764 Jonas Jurgis Flemingas
(Jan Jerzy Flemming)
 
1764 1784 Mykolas Bžostovskis
(Michał Brzostowski)
  Mirė
1784 1791 Stanislovas Keblaitis
(Stanisław Keblaitis)
  Išvažiavo į Austriją
1791 1793 Liudvikas Tiškevičius
(Ludwik Tyszkiewicz)
  (iki) Lietuvos didysis raštininkas 1775-?
(iki) Lietuvos lauko etmonas 1780-1791
Lietuvos didysis maršalka 1793-1795
1793 1796 Mykolas Kazimieras Oginskis
(Michał Kazimierz Ogiński)
  Pareigybė panaikinta po
Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.

Šaltiniai ir nuorodos redaguoti

  1. E.Gudavičius, Lietuvos feodalinės visuomenės ir jos valdymo sistemos genezė