Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Elekcinis seimas – ekstraordinarinis Abiejų Tautų Respublikos seimas, kurio pagrindinė funkcija buvo valdovo rinkimas. Juose taip pat buvo patvirtinami pacta conventa, aptariami einamieji valstybiniai reikalai, priimami užsienio pasiuntiniai. Didžiausią įtaką elekciniuose seimuose turėjo didikai.

Obeliskas, vietoje, kur vyko elekciniai seimai
Augusto II elekcija 1697 metais
Stanislovo Augusto Poniatovskio elekcija 1764 metais

Elekcinio seimo pravedimo ypatumai redaguoti

 
Lauko schema, kuriame vyko elekcinis seimas

Elekcinis seimas rinkosi lauke tarp Varšuvos ir Volios. Vieta, kur rinkosi Elekcinis seimas buvo apsuptas grioviu ir pylimu, čia galėjo būti tiktai ambasadoriai ir senatoriai, pastariesiems buvo statoma atskira paklapinė (šopa). Likusi bajorija kūrėsi aplinkui (žiūrim schemą dešinėje).

Elekcinio seimo pravedimui buvo renkamas maršalka, kuris prisiekdavo tam, kad nepasirašys rinkimų diplomo, jeigu elekcija nebus atlikta sutinkant kiekvienam. Karaliaus rinkimai buvo asmeniniai (viritim), jame buvo leidžiam dalyvauti pasiuntiniams nuo miestų – Varšuvos, Krokuvos, Poznanės. Elekciniame seime dalyvavo ne tik pasiuntiniai (bajorų atstovai įprastuose seimuose), bet ir visa bajorija, nesvarbu kiek jos atvyko. Tačiau bajorijos teisės buvo ribojamos tiktai balso padavimu už tą ar kitą kandidatą; visa kita buvo suteikta pasiuntiniams, sudariusiems su karaliumi „sutarties straipsnius“ (žr. pacta conventa). Elekciniame seime rekomendavo savo kandidatus ir užsienio valdovų pasiuntiniai. Rinkimai nebuvo pavaldūs jokiai bendrai tvarkai, tam, kad „elekcija“ būtu pilnai „laisva“. Karaliaus rinkimai turėjo būti vienbalsiais[1].

Sėkmingų rinkimų atveju, senatoriai ir pasiuntiniai iš karto paskirdavo mirusio karaliaus laidojimo, naujo karaliaus karūnacijos ir karūnacinio seimo laiką. Esant nesutarimui buvo skiriami bendri suvažiavimai klausimo sprendimui ir dėl galutinės elekcijos patvirtinimo.

Lenkijos karaliai ir Lietuvos Didieji kunigaikščiai išrinkti elekciniame seime redaguoti

Konvokacinis seimas Elekcinis seimas Karūnacinis seimas Pagrindiniai kandidatai Išrinktas monarchas
tautybė, valdymo laikas
Vaizdas Pastabos
1573 sausis 1573 balandis 1574 vasaris Henrikas Valua
(Prancūzija, 1573—1574)
  atsižadėjo sosto, kad užsidėtų Prancūzijos karaliaus karūną
1574 rugpjūtis 1575 lapkritis 1576 kovas Steponas Batoras
(VengrijaВ, 1576—1586)
 
1587 vasaris 1587 birželis 1588 gruodis Zigmantas Vaza
(Švedija, 1587—1632)
 
1632 birželis 1632 rugsėjis 1633 vasaris
  • Vladislovas IV, Lenkijos karalaitis
  • Gustavas II Adolfas, Švedijos karalius
Vladislovas IV
(1632—1648)
  Zigmanto II sūnus.
1648 liepa 1648 spalis 1649 sausis Jonas Kazimieras Vaza
(1648—1668)
  Zigmanto II sūnus ir Vladislovo II brolis. Artsižadėjo sosto.
1668 lapkritis 1669 gegužė 1669 spalis Mykolas Kaributas Višnioveckis
(Lenkija, 1669—1673)
 
1674 sausis 1674 balandis 1676 vasaris
  • Liudvikass de Burbon-Konde, de Longvilio hercogas
  • Frydrichas Vilhelms I Brandenburgietis, Prūsijos princas ir Brandenburgo kurfiurstas
  • Karolis V Leopoldas, Lotaringijos hercogas
  • Jonas Sobieskis, Karūnos didysis etmonas
  • Georgas Danas, Danijos princas
  • Maksimilianas II, Transilvanijos kunigaikštis
Jonas Sobieskis
(Lenkija,1674-1696)
 
1696 rugpjūtis 1697 gegužė 1697 lapkritis
  • Fransua-Lui de Burbon-Konti, Konti princas
  • Augustas II, Saksonijos kurfiurstas
  • Liudvikas Vlhelmas Baden-Badenas, Baden-Badeno markgrafas
  • Jokūbas Liudvikas Sobieskis, Lenkijos karalaitis
  • Masimilianas II Emanuelis, Bavarijos kurfiurstas
  • Livio Odeskalki, kunigaikštis
Augustas II
(Saksas, 1697—1706; 1709—1733)
  Laikinai pakeistas į Stanislovą Leščinskį (Lenkija, 1704—1709)
1733 balandis 1733 rugpjūtis 1734 sausis Stanislovas Leščinskis
(Lenkija, 1733—1736)
  Rinkimai buvo ginčijami, kas privedė prie pilietinio karo, kurį laimėjo Augustas III
1764 gegužė 1764 rugpjūtis 1764 gruodis Stanislovas Augustas Poniatovskis
(Lenkij, 1764—1795)
  Paskutinis Lenkijos karalius. Atsižadėjo sosto.

Išnašos redaguoti

  1. Борисов Юрий Дмитриевич. Энциклопедия государевой службы «Б»
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Jerzy Dunin-Borkowski i Mieczysław Dunin-Wąsowicz, Elektorowie królów Władysława IV., Michała Korybuta, Stanisława Leszczyńskiego i spis stronników Augusta III. Lwów 1910, s. VI.