Žemietijos maršalka
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žemietijos maršalka (lenk. Marszałek ziemski, lot. mareschalus, comitiorum director) – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemietijų valdžios pareigūnų.
Pareigybę įsteigė Vladislovas Jogaila apie 1398 m. Žemietijos maršalką karalius skirdavo iš 4 kandidatų, kuriuos atrinkdavo žemietijos seimelis. Lenkijos karalystėje tokių pareigų nebuvo.
Įgaliojimai redaguoti
1409 m. karo atveju žemietijos maršalkai buvo suteikti tokie pat įgaliojimai, kokius turėjo Karūnos kaštelionas. Žemietijos maršalka surinkdavo pašauktinių kariuomenę ir atvesdavo ją į vaivados paskirtą vietą. 1631 m. žemietijos maršalkos įgaliojimus apibrėžė seimas savo konstitucija.
Žemietijos maršalka taip pat buvo teismo pareigūnas ir turėjo teisę teisti žemietijos teisme.