Kristupas II Radvila

Lietuvių didikas ir politikas
(Nukreipta iš puslapio Kristupas Radvila Jaunasis)
Kristupas Radvila Jaunasis
Krzysztof II Radziwiłł
Nežinomo dailininko portretas, XVII a.
Radvilos
Herbas „Trimitai“
Herbas „Trimitai“
Gimė 1585 m. kovo 22 d.
Biržai
Mirė 1640 m. lapkričio 19 d. (55 metai)
Svėdasai
Palaidotas (-a) Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia
Tėvas Kristupas Radvila Perkūnas
Motina Kotryna Tečinskaitė
Sutuoktinis (-ė) Ona Kiškaitė
Vaikai Jonušas Radvila
Kotryna Radvilaitė
Veikla Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas
Vikiteka Kristupas II Radvila

Kristupas Radvila (lenk. Krzysztof Radziwiłł, lot. Christopher Radvila, 1585 m. kovo 22 d. – 1640 m. lapkričio 19 d.), žinomas kaip Kristupas II RadvilaLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija

redaguoti

Kunigaikštis Kristupas Radvila kilęs iš Gediminaičių Radvilų Biržų giminės,[1] Kristupo Radvilos Perkūno ir Kotrynos Tečinskaitės sūnus.

Nuo 1601 m. studijavo Leipcigo ir Heidelbergo universitetuose, vėliau Nyderlanduose mokėsi karybos.

Kariuomenės vadas

redaguoti

Jaunystėje greta tėvo dalyvavo kare su Švedija bei 1617–1619 m. karuose su Rusija. Pasirodė esąs energingas ir talentingas karo vadas. 1615–1635 m. Lietuvos lauko etmonas. 1635–1640 m. Lietuvos didysis etmonas.

Pasižymėjo ne tik kaip karybos praktikas, bet ir kaip teoretikas. 1624 m. lenkų kalba parašė knygą „Pamąstymai apie karo Livonijoje pradžią“ (lenk. Dyskurs o podniesieniu wojny Inflanckiej).

 
Kristupas II Radvila, 1639 m. (Vilemo Jakobšo Delfo graviūra)

Vaidmuo ATR–Švedijos kare

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – ATR–Švedijos karas (1600–1629).

1617–1618 m. ir 1621–1622 m. vadovavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenei kovose su Švedija. 1622 m. prie Mintaujos (Jelgavos) atrėmė didesnės švedų kariuomenės, kuriai vadovavo pats karalius Gustavas Adolfas, puolimą.

Vaidmuo ATR–Rusijos kare

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – ATR–Rusijos karas (1632–1634).

Pasižymėjo 1632–1634 m. kare su Rusija, kai vadovaudamas gerokai silpnesnei lietuvių kariuomenei, sugebėjo išlaikyti Smolensko apsiaustį ir aktyviais bei drąsiais veiksmais leido karaliui Vladislovui IV surinkti ir atvesti pagrindines kariuomenės jėgas. Nebijodamas būti atkirstas nuo pagrindinių jėgų užpuolė rusus iš užnugario, o tai ir lėmė jų kapituliaciją. Persekiodamas sumuštą kariuomenę ir trukdydamas surinkti naują, su savo raiteliais atliko drąsų puolimą į Rusijos gilumą.

Religija

redaguoti

Būdamas įsitikinęs reformatas tęsė tėvo ir senelio Mikalojaus Radvilos Rudojo pradėtus darbus. 1625 m. įsteigė aukštesniąją evangelikų reformatų mokyklą Kėdainiuose, 1626 m. – Slucke. Tuo buvo nepatenkintas karalius Zigmantas Vaza, bet ir jis nedrįso kovoti su turtingiausia Lietuvos didikų gimine, kuri galėjo per trumpą laiką surinkti vieną stripriausių kariuomenių to meto Europoje. Santykiai su karaliumi dar labiau pašlijo, kai užsienyje buvo rasti vadinamieji „Orleano“ užrašai, kuriuose buvo išdėstyti Kristupo apmąstymai, jog reikia nuversti Zigmantą ir karaliumi išrinkti Prancūzijos sosto įpėdinį Gustavą Orleanietį.

1633–1640 m. būdamas Vilniaus vaivada, stengėsi taikiai išspręsti tuo metu paaštrėjusius konfliktus tarp katalikų, skatintų jėzuitų, ir protestantų.

Valstybės tarnyba

redaguoti

Mirus karaliui Zigmantui, kai buvo tariamasi dėl naujo karaliaus rinkimų, 1632 m. birželio 22 – liepos 17 d. buvo išrinktas Seimo maršalka. Nors iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į Vladislovo Vazos išrinkimą karaliumi, tačiau vėliau rėmė visus jo žygius.

Šeima ir vaikai

redaguoti

Iš santuokos su Ona Kiškaite turėjo du vaikus:

Šaltiniai

redaguoti
  1. Kristupas Radvila JaunasisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 304 psl.

Nuorodos

redaguoti

Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba


Politinis postas
Prieš tai:
Mikalojus Hlebavičius
 
Vilniaus kaštelionas

1633
Po to:
Albertas Vladislovas Radvila
Prieš tai:
Leonas Sapiega
 
Vilniaus vaivada

16331640
Po to:
Jonušas Skuminas Tiškevičius
Prieš tai:
Martynas Žegockis
 
ATR seimo maršalka

1632
Po to:
Jokūbas Sobieskis
Prieš tai:
iki 1633 m.
Leonas Sapiega
 
Lietuvos didysis etmonas

16351640
Po to:
nuo 1646 m.
Jonušas Kiška