Jonas Antanas Chrapovickis
Jonas Antanas Chrapovickis lenk. Jan Antoni Chrapowicki | |
---|---|
Jonas Antanas Chrapovickis | |
Chrapovickiai | |
Herbas "Gazdava" | |
Gimė | 1612 m. spalio 1 d. Padbiarezė prie Vitebsko |
Mirė | 1685 m. lapkričio 3 d. (73 metai) Lukiškės prie Vitebsko |
Tėvas | Kristupas Chrapovickis |
Motina | Elena Vaina-Jasenecka |
Vaikai | Jonas Františekas, Kšištofas Antonis, Kornelija, Barbara, Kotryna, Jozefas, Michailas, Antonis, Vaclovas, Stefanas Antonis, Ludvika Agnieška, Francišekas Jonas, Mariana |
Veikla | Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas. |
Vikiteka | Jonas Antanas Chrapovickis |
Jonas Antanas Chrapovickis (lenk. Jan Antoni Chrapowicki, 1612 m. spalio 1 d. Padbiarezė prie Vitebsko – 1685 m. lapkričio 3 d. Lukiškės prie Vitebsko) – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Biografija
redaguoti1635–1637 m. studijavo Sorbonoje, Leideno ir Paduvos universitetuose. Čia iš evangelikų reformatų perėjo į katalikų tikėjimą. Lankėsi Anglijoje, Belgijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kt. kraštuose, 1638 m. grįžo į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę.
Valstybės tarnyba
redaguoti1640–1685 m. 25 kartus buvo Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, 1665 m. ir 1668 m. Seimo maršalka. Nuo 1650 m. Smolensko vėliavininkas, nuo 1659 m. – pakamaris, nuo 1669 m. Vitebsko vaivada bei Pilviškių seniūnas.
Su kitais 1660 m. pasirašė Olyvos taiką su Švedija, 1667 m. – Andrusovo paliaubų sutartį su Maskva. 1678 m. dalyvavo Amžinosios taikos su Rusija derybose. Per karus su Rusija netekęs valdų Vitebsko ir Smolensko vaivadijose, jų gavo Lietuvoje.
1656–1685 m. rašė dienoraštį (fragmentai išleisti 1787 m. ir 1845 m., visas tekstas – „Dienoraštis“, Dyaryusz, 1-2 d. 1978–1988 m.), jis svarbus dėl 1656–1669 m. laikotarpio amžininkų charakteristikų, papročių, seimų, meteorologinių stebėjimų aprašymų.[1]
Šeima
redaguotiTėvai − Kristupas Chrapovickis ir Elena Vaina-Jasenecka. Tėvas Kristupas ir broliai buvo patekę į rusų karių nelaisvę Smolenske. Tėvas ir du broliai žuvo nelaisvėje.
Trečias brolis − Jurijus perėjo į Maskvos tarnybą ir tapo rusiškos linijos Chrapovickių giminės pradininku.
Vedė teismo procesus su savo sūnumis (nuo pirmos žmonos), reikalaujančių mirusios motinos paveldėjimo.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Antanas Tyla. Jonas Antanas Chrapovickis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 96 psl.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Vladislovas Valavičius |
Vitebsko vaivada 1666–1683 |
Po to: Leonardas Gabrielius Pociejus |
Prieš tai: Jonas Gninskis |
ATR seimo maršalka 1665 |
Po to: Jonas Odrovonžas Pienionžekas |