Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Antanas Chrapovickis
lenk. Jan Antoni Chrapowicki
Jan Antoni Chrapavicki. Ян Антоні Храпавіцкі.jpg
Jonas Antanas Chrapovickis
Chrapovickiai
Herbas "Gazdava"
Herbas "Gazdava"
Gimė: 1612 m. spalio 1 d.
Padbiarezė prie Vitebsko
Mirė: 1685 m. lapkričio 3 d. (73 metai)
Lukiškės prie Vitebsko
Tėvas: Kristupas Chrapovickis
Motina: Elena Vaina-Jasenecka
Vaikai:

Jonas Františekas,
Kšištofas Antonis,
Kornelija,
Barbara,
Kotryna,
Jozefas,
Michailas,
Antonis,
Vaclovas,
Stefanas Antonis,
Ludvika Agnieška,
Francišekas Jonas,
Mariana

Veikla: Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Jonas Antanas ChrapovickisVikiteka

Jonas Antanas Chrapovickis (lenk. Jan Antoni Chrapowicki, 1612 m. spalio 1 d. Padbiarezė prie Vitebsko – 1685 m. lapkričio 3 d. Lukiškės prie Vitebsko) – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.

BiografijaKeisti

16351637 m. studijavo Sorbonoje, Leideno ir Paduvos universitetuose. Čia iš evangelikų reformatų perėjo į katalikų tikėjimą. Lankėsi Anglijoje, Belgijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kt. kraštuose, 1638 m. grįžo į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę.

Valstybės tarnybaKeisti

1640–1685 m. 25 kartus buvo Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, 1665 m. ir 1668 m. Seimo maršalka. Nuo 1650 m. Smolensko vėliavininkas, nuo 1659 m. – pakamaris, nuo 1669 m. Vitebsko vaivada bei Pilviškių seniūnas.

Su kitais 1660 m. pasirašė Olyvos taiką su Švedija, 1667 m. – Andrusovo paliaubų sutartį su Maskva. 1678 m. dalyvavo Amžinosios taikos su Rusija derybose. Per karus su Rusija netekęs valdų Vitebsko ir Smolensko vaivadijose, jų gavo Lietuvoje.

1656–1685 m. rašė dienoraštį (fragmentai išleisti 1787 m. ir 1845 m., visas tekstas – „Dienoraštis“, Dyaryusz, 1-2 d. 19781988 m.), jis svarbus dėl 1656–1669 m. laikotarpio amžininkų charakteristikų, papročių, seimų, meteorologinių stebėjimų aprašymų.[1]

ŠeimaKeisti

Tėvai − Kristupas Chrapovickis ir Elena Vaina-Jasenecka. Tėvas Kristupas ir broliai buvo patekę į rusų karių nelaisvę Smolenske. Tėvas ir du broliai žuvo nelaisvėje.

Trečias brolis − Jurijus perėjo į Maskvos tarnybą ir tapo rusiškos linijos Chrapovickių giminės pradininku.

Vedė teismo procesus su savo sūnumis (nuo pirmos žmonos), reikalaujančių mirusios motinos paveldėjimo.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Antanas TylaJonas Antanas Chrapovickis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 96 psl.

NuorodosKeisti