Andžejus Maksimilianas Fredro
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Andžejus Maksimilianas Fredro | |
|---|---|
| |
| Fredros | |
 ]]
| |
| Herbas „Bończa“]] | |
| Gimė | 1620 m. |
| Mirė | 1679 m. (~59 metai) |
| Tėvas | Jurgis Stepnas Fredro |
| Motina | Katerina Berecka |
| Sutuoktinis (-ė) | Katerina Gudzinska |
 Vikiteka |
Andžejus Maksimilianas Fredro |
Andžejus Maksimilianas Fredro (lenk. Andrzej Maksymilian Fredro; apie 1620–1679 m. balandžio 28 d., Peremislis) – Lenkijos publicistas, filosofas, moralistas, valstybinis veikėjas ir karinis vadovas, Podolės vaivada, Lvovo kaštelionas nuo 1654 metų, Krasnosensko seniūnas, senatorius, delegatas ir seimo maršalka nuo 1652 metų.
Fredro kūriniai duoda supratimą apie XVII amžiaus lenkų aristokratijos idėjas, – Fredro įrodinėjo, kad valstietis yra gimęs vergauti ir negali naudotis laisve. Fredro vadino „lenkų Tacitu“.
Darbai redaguoti
- „Militaria“ (Amsterdamas, 1668 ir Leipcigas, 1757)
- „Gesta populi poloni sub Henrico Valesio“ (Dancigas, 1652; Kondratovičiaus vertimas į lenkų kalbą, SPб., 1855);
- „Monita politico-moralia“ (Dancigas, 1664);
- „Vir Consilii“ (leidimas po mirties, Lvovas, 1730).
Šeima redaguoti
- Tėvas – Jurijus Steponas Fredro (m. 1634) – stalininkas.
- Motina – Katerina Berecka
- Žmona – Katerina Gudzinska
- Dukra – Tereza Ana Fredro
- Dukra – Ana Vinčensa Fredro
- Sūnus – Jurgis Boguslavas Fredro
- Sūnus – Stanislovas Juozapas Fredro
Literatūra redaguoti
- Фредро, Андрей-Максимилиан // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона: В 86 томах (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.
- Czapliński W. Fredro Andrzej Maksymilian, Polski Słownik Biograficzny, vol. VII, p. 114.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Aleksandras Stanislovas Belžeckis |
 1654 |
Po to: Stanislavas Janas Konecpolskis |