1768 m.
Metai
(Nukreipta iš puslapio 1768)
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis
| |
1768 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Vasario 29 d. – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai ir bajorai Podolės mieste Bare sudarė konfederaciją – ginkluotą sąjungą, kuri siekė apginti katalikų tikėjimą, bajorų teises bei laisves nuo nepalankių Seimo priimtų karaliaus Stanislowo Augusto Poniatowskio inicijuotų įstatymų ir išlaisvinti Abiejų Tautų Respubliką iš faktiškos Rusijos imperijos kontrolės.
Gimtadieniai
redaguoti- Kovo 15 d. – Marija Čartoriska Viurtembergietė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoraitė, Čartoriskių herbo kunigaikštytė, rašytoja, filantropė (m. 1854 m.).
Nedatuota
- Jurgis Tiškevičius Logoiskis II, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1831 m.).
- Mateušas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos imperijos karinis veikėjas (m. 1818 m.).
Mirtys
redaguoti- Kovo 1 d. – Teodoras Kazimieras Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Lenkijos katalikų bažnyčios veikėjas.[1] (g. 1704 m.).
- Spalio 20 d. – Antanas Bartoševičius, pamokslininkas (g. 1726 m.).
Nedatuota
- Jurgis Ciapinskis, pamokslininkas, poetas (g. 1718 m.).
- Mykolas Juozapas Masalskis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didysis etmonas, Čartoriskių politikos šalininkas (g. 1700 m.).
Pasaulyje
redaguotiGimtadieniai
redaguoti- Sausio 7 d. – Žozefas Bonapartas, prancūzų diplomatas, karys ir vyriausiasis Napoleono (Napoleon) brolis. 1808 metais jis tapo Ispanijos karaliumi[2] (m. 1844 m.).
- Sausio 28 d. – Frederikas VI, 1808-1839 m. Danijos karalius ir 1808-1814 m. Norvegijos karalius (m. 1839 m.).
- Vasario 12 d. – Pranciškus II, paskutinis Šventosios Romos imperijos imperatorius, valęs nuo 1792 m. iki 1806 m. ir nuo 1804 m. iki 1835 m. kaip Pranciškus I buvo pirmasis Austrijos imperijos imperatorius. Nuo 1792 m. iki 1835 m. taip pat buvo Bohemijos, Kroatijos ir Vengrijos karalius (m. 1835 m.).
- Kovo 21 d. – Jean Baptiste Joseph Fourier, prancūzų matematikas bei fizikas, labiausiai žinomas už Furjė eilučių tyrimus ir pritaikymą. Taip pat jo vardu yra pavadintos Furjė transformacijos (m. 1830 m.).
- Rugpjūčio 17 d. – Lui Šarlis Antuanas Dezė, divizijos generolas (1793), vienas geriausių Napoleono Bonaparto karvedžių (m. 1800 m.).
- Rugsėjo 4 d. – François-René de Chateaubriand, prancūzų diplomatas, rašytojas, poetas[3] (m. 1848 m.).
Nedatuota
- Bahaduršachas II, paskutinis Didžiųjų Mogolų ir Timūridų dinastijos valdovas nuo 1837 m (m. 1862 m.).
- Tekumzė, šonių genties vadas, visą gyvenimą kovojęs už indėnų žemių išsaugojimą ir genčių vienybę. Žlugus jo bene didžiausiam visų laikų Šiaurės Amerikos bendram įvairių indėnų genčių sukilimui prieš Jungtines Valstijas, Tekumzė tęsė kovą prieš amerikiečius anglų pusėje ir žuvo 1813-ųjų mūšyje (m. 1813 m.).
Mirtys
redaguoti- Birželio 8 d. – Johanas Joachimas Vinkelmanas, vokiečių menotyrininkas, menotyros pradininkas (g. 1717 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 2 t. 457 psl.
- ↑ Žozefas Bonapartas.
- ↑ François-René de Chateaubriand.