Lietuvos vyrų futbolo rinktinė

Asociacija
Lietuvos futbolo federacija
FIFA reitingas
144 (2022 m. liepos 20 d.)
Treneris
Edgaras Jankauskas
Daugiausiai įvarčių įmušė
Tomas Danilevičius (19)
Daugiausia rungtynių žaidė
Saulius Mikoliūnas (101)
Apranga namuose Apranga svečiuose
Pirmosios rungtynės
Lietuva 0:5 Estija (Kaunas; 1923 m. birželio 24 d.)
Pergalė didžiausiu skirtumu
Lietuva 7:0 Estija (Ryga; 1995 m. gegužės 20 d.)
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu
Egiptas 10:0 Lietuva (Paryžius; 1924 m. gegužės 27 d.)
Pasaulio čempionatas
nedalyvavo
Europos čempionatas
nedalyvavo

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti Lietuvos futbolo federacijai.

Istorija

Tarpukario laikotarpis (1923–1940)

Lietuvos futbolo rinktinė 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.

Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d. su Estijos komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5 (sudėtis: vartininkas Steponas Darius, gynėjai Dveringas, Gvildys, saugai Juozapaitis, Bartuška, Razma, puolėjai Varšukas, Baueris, Kiegas, Kunelis, Garbačiauskas). Pirmoji pergalė buvo iškovota 1924 m. rugpjūčio 24 d., kai Taline rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat TSRS okupacijos 1940 m. Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo.

Iki 1927 metų rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 metais LFL paskyrė treneriu vengrą Ferencą Molnarą, bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams – 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai – 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną Romualdą Marcinkų. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 metais Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jam vadovaujant rinktinė iš 15 rungtynių pasiekė 4 pergales, 4 lygiasias ir 7 pralaimėjimus.

1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Paryžiuje vykusių Olimpinių žaidynių futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape buvo sutriuškinta Šveicarijos rezultatu 0:9.

1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą 1930 ir 1935 m.

Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į Tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. 1934 m. PČ atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą Kaune, Kariuomenės sporto stadione, švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą.

1938 m. PČ atrankos varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko.

Sovietinės okupacijos laikotarpis (1940–1990)

Nuo 1940 m. iki 1990 m. Lietuvai esant TSRS okupacijoje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė TSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta.

Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai – Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis – TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius. Tais pačiais 1988 m. į sidabrą Europos čempionate iškovojusios TSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, Vilniaus „Žalgirio“ klubo gynėjas Viačeslavas Sukristovas.

Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.)

Atkūrūs Nepriklausomybę, pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė Tbilisyje 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija, jos baigėsi lygiosiomis 2:2. Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 8 kartus (1991, 1992, 1994, 1996, 1997, 1998, 2005 ir 2010 m.), pridėjus du prieš Antrąjį pasaulinį karą iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 10 kartų. Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais Brazilijos futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip Ronaldo, kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. 1999 m. lietuviai Argentinoje žaidė su pasaulio elitui priskiriamais argentiniečiais ir iškovojo lygiąsias 0:0.

Lietuvos rinktinė oficialiose varžybose

Dabartinis namų stadionas

Ankstesnis namų stadionas

14 kartų nesėkmingai bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (7 kartus į pasaulio čempionatus ir 7 kartus į Europos čempionatus). Vieną kartą dalyvavo UEFA Tautų lygoje.

Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai – 1994 m. PČ. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš Albaniją), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir danais) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje.

Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras – atrankos varžybos į 1996 m. Europos futbolo čempionatą. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš Ukrainos komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš Slovėniją du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su kroatais) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – italams). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, gerokai atsilikusi nuo pirmose dviejose vietose įsitvirtinusių Kroatijos ir Italijos rinktinių.

Atrankoje į 1998 m. PČ Prancūzijoje lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su Airija dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. rugsėjo 10 d. lietuviai savo aikštėje – Vilniuje – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2 ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš Lichtenšteiną, tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš Makedoniją ir 2:0 prieš Islandiją), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams rumunams). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus.

Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į Euro 2000 čempionatą Belgijoje ir Nyderlanduose. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia Škotija, tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia Farerų salų vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš Bosnijos ir Hercegovinos komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė Valdas Ivanauskas), tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – čekams, 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje.

Atranka į 2002 m. PČ buvo vienas nesėkmingiausių Lietuvos rinktinės atrankos turnyrų. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir vengrų (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai Stasį Stankų laikinai pakeitė Julius Kvedaras, o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė Benjaminas Zelkevičius), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai – penkti.

Atrankos ciklo į 2004 m. EČ starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). 2003 m. lietuviai pradėjo sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1), o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje.

2006 m. PČ atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su belgais, pergalė prieš San Mariną 4:0, lygiosios su Ispanija 0:0 ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti 2004 m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje serbams, 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje (plačiau žr. 'Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje).

Atranką į 2008 m. EČ Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1), vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais prancūzams ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį 2007 m. lapkričio mėnesį iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti (plačiau žr. Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje).

Prieš 2010 m. PČ atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas Jose Couceiro. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0, pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas – 12 taškų (10 rungtynių – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje (plačiau žr. Lietuvos rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje).

Atrankoje į 2012 m. Europos čempionatą Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo Raimondas Žutautas. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai – lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0 ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4). Tai buvo vienas prasčiausių rinktinės pasirodymų – pelnyta tik 1 pergalė, surinkti 5 taškai ir vos 1 tašku aplenktas autsaideris Lichtenšteinas.

Į 2014 m. pasaulio čempionato atranką Brazilijoje Lietuvą vedė vengras Čaba Laslo. Lietuviai du kartus sužaidė lygiosiomis su slovakais, pralaimėjo Bosnijai ir Hercegovinai bei dusyk Graikijai ir nugalėjo Lichtenšteiną. Vėliau sekė pralaimėjimas svečiuose Latvijai (1:2) ir pergalė prieš Lichtenšteiną. Po tokio pasirodymo trenerio Laslo paslaugų buvo atsisakyta, ir paskutinėse dvejose varžybose rinktinei vadovavo Igoris Pankratjevas. Nors ir atsisakęs keleto rinktinės lyderių, jis sugebėjo pasiekti revanšą prieš Latviją (2:0). Paskutines varžybas lietuviai žaidė prieš grupės lyderius bosnius, kuriems buvo būtina pergalė. Jiems Lietuvos rinktinės gynybą pavyko palaužti tik antrojo kėlinio viduryje ir pasiekti istorinę pergalę, atveriančią kelią į pasaulio čempionatą. Lietuviai tuo tarpu liko grupėje ketvirti, aplenkę Latviją ir Lichtenšteiną.

2015 m. lapkričio 5 d. paskelbtame FIFA reitinge Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią iki to laiko vietą savo istorijoje – 123.

Atrankoje į išplėsto formato 2016 m. Europos čempionatą Lietuvos rinktinė užėmė priešpaskutinę vietą, aplenkdama tik San Mariną ir nusileisdama Estijai, Slovakijai, Šveicarijai ir Anglijai. Igorio Pankratjevo vadovaujama gerokai atjaunintos sudėties rinktinė patyrė triuškinamus pralaimėjimus prieš grupės lyderius (0:4 ir 0:3 su Anglija, 0:4 ir 1:2 su Šveicarija), su vidutiniokėmis sužaidė apylygiai (0:2 ir 1:1 su Slovėnija, 1:0 ir 0:1 su Estija) ir abusyk įveikė tik San Mariną (2:0 ir 2:1).

2018 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybas G grupėje Lietuva pradėjo daug žadančiai, sužaidė lygiosiomis su Slovėnija 2:2 ir Škotija 1:1 bei nugalėjo Maltą 2:0. Pirmoje lentelės vietoje buvo neilgai, sekė pralaimėjimų serija Slovakijai 0:4 ir 1:2, Anglijai 0:2, Škotijai 0:3 ir Slovėnijai 0:4. Rungtynės su Malta, kurios baigėsi lygiosiomis 1:1, suteikė Maltai vienintelį tašką šiame atrankos turnyre. Paskutines rungtynes Lietuva pralaimėjo grupės nugalėtojai Anglijai 0:1 ir užėmė 5 vietą su 6 taškais.

Po nesėkmingo rinktinės pasirodymo 2018 m. atrankoje, Lietuvos komanda 2017 m. spalio 16 d. FIFA reitinge nukrito į dar žemesnę 145 vietą.

Naujai įkurtoje UEFA Tautų lygoje 2018-2019 m. Lietuva startavo C divizione. 2018 m. Lietuva pralaimėjo visas 6 rungtynes Serbijai, Juodkalnijai ir Rumunijai ir turėjo iškristi į D divizioną, tačiau, pakeitus varžybų sistemą ir padidinus komandų skaičių aukštesniuose divizionuose, liko varžytis C divizione.

Trenerio poste Edgarą Jankauską pakeitus Valdu Urbonu, 2019 m. rezultatai nepagerėjo. Atrankoje į 2020 m. Europos čempionatą iškovotas tik 1 taškas (lygiosios namie su Liuksemburgu), užimta paskutinė vieta grupėje, patirta eilė sutriuškinimų (0:6 ir 1:5 su Portugalija, 1:4 su Serbija, 0:3 su Ukraina).

2020 m. rinktinė pasirodė puikiai, iškovojo keturias pergalės ir dvejas rungtynes baigė lygiosiomis per aštuonerias šių metų rungtynes. Tai leido FIFA reitinge pakilti per dvi pozicijas į 129 vietą. Užskaityti 25 reitingo taškai, kas 2020 m. buvo aštuntas didžiausias šuolis pasaulyje.

2022 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos varžyboms Lietuvos rinktinei iškeltas tikslas yra C grupėje užimti ne žemesnę nei 4 vietą. Kitas tikslas – laimėti sekančias Baltijos taurės turnyrą. Dėl pandemijos 2020 m. Baltijos taurės varžybos buvo atidėtos.

2021 m. rugpjūčio mėn. Valdas Ivanauskas buvo paskirtas Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneriu. 2022 m. birželio 7 d. UEFA Tautų lygos rungtynėse Vilniuje su Turkija Lietuvos rinktinė pralaimėjo rezultatu 0:6 ir patyrė didžiausią pralaimėjimą namuose istorijoje. 2022 m. birželio 28 d. LFF nusprendė atleisti V. Ivanauską ir laikinuoju rinktinės treneriu paskirti vokietį R. Breu.

2023 m. pradžioje kandidatų užimti vyr. trenerio postą nebuvo, ir buvo tikėtina kad R.Breu vadovaus toliau. Buvo minima kad Valdas Dambrauskas, Andrius Skerla ir Rokas Garastas buvo kviečiami kandidatuoti, tačiau nė vienas iš jų pasiūlymu nesusidomėjo, o Vladimirui Čeburinui kandidatuoti neleido jo klubas. Paskutiniu momentu atsirado dar vienas kandidatas, ir po 4 metų pertraukos, vyr. treneriu vėl buvo paskirtas Edgaras Jankauskas.

Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose

Pasaulio čempionatai

• 1930 m. – nedalyvavo
• 1934–1938 m. – neįveikė atrankos
• 1950–1990 m. – žr. TSRS futbolo rinktinė
• 1994–2022 m. – neįveikė atrankos

Europos čempionatai

• 1960–1992 m. – žr. TSRS futbolo rinktinė.
• 1996–2020 m. – neįveikė atrankos.

Žaidėjai ir treneriai

Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis

Rinktinės sudėtis 2023 m. rugsėjo mėn. rungtynėms su Juodkalnija ir Serbija. Duomenys atnaujinti po rungtynių su Serbijos rinktine 2023 m. rugsėjo 10 d..

Nr. Poz. Žaidėjas Gimimo data Rungt. Įvarčiai Klubas 1 V Emilijus Zubas 1990 m. liepos 10 d. 14 0 Hapoel Tel Aviv FC 12 V Edvinas Gertmonas 1997 m. gegužės 13 d. 8 0 FK Žalgiris 12 V Vytautas Černiauskas 1989 m. kovo 12 d. 6 0 FK Panevėžys 4 G Edvinas Girdvainis 1993 m. sausio 19 d. 45 1 FK Kauno Žalgiris 13 G Justas Lasickas 1997 m. spalio 6 d. 43 2 Olimpija 2 G Linas Klimavičius 1989 m. balandžio 10 d. 39 0 FK Panevėžys 3 G Markas Beneta 1993 m. lapkričio 8 d. 19 0 FK Panevėžys 17 G Pijus Širvys 1998 m. balandžio 1 d. 8 0 FK Panevėžys 3 G Artemijus Tutyškinas 2003 m. rugpjūčio 8 d. 6 0 ŁKS Łódź 5 G Kipras Kažukolovas 2000 m. lapkričio 20 d. 4 0 FK Žalgiris 20 G Rokas Lekiatas 1998 m. lapkričio 7 d. 4 0 FA Šiauliai 11 S Arvydas Novikovas 1990 m. gruodžio 18 d. 89 12 FK Žalgiris 10 S Fedor Černych 1991 m. gegužės 21 d. 85 13 AÉL Lemesós 14 S Vykintas Slivka 1995 m. balandžio 29 d. 58 3 PAS Lamia 1964 18 S Ovidijus Verbickas 1993 m. liepos 4 d. 33 1 FK Žalgiris 22 S Paulius Golubickas 1999 m. rugpjūčio 19 d. 23 1 FK Žalgiris 21 S Daniel Romanovskij 1996 m. birželio 19 d. 9 0 FA Šiauliai 15 S Gvidas Gineitis 2004 m. balandžio 15 d. 8 0 Torino FC 23 S Eligijus Jankauskas 1998 m. birželio 22 d. 7 0 FA Šiauliai 11 S Deividas Šešplaukis 1998 m. vasario 2 d. 2 0 FA Šiauliai 13 G Matijus Remeikis 2003 m. kovo 28 d. 1 0 FK Panevėžys 19 P Donatas Kazlauskas 1994 m. kovo 31 d. 34 2 FK Žalgiris 19 P Gytis Paulauskas 1999 m. rugsėjo 27 d. 7 2 FC Egnatia

Artimiausia rinktinės atsarga

Kiti žaidėjai per pastaruosius 12 mėnesių kviesti į Lietuvos rinktinę

Poz. Žaidėjas Amžius Rungt. Įvarčiai Klubas Paskutinės V Lukas Paukštė 1998 m. rugsėjo 25 d. 0 0 FA Šiauliai ,2023 m. birželio 20 d. V Džiugas Bartkus 1989 m. lapkričio 7 d. 12 0 Hapoel Ironi Kiryat Shmona FC , 2023 m. kovo 27 d. V Ignas Plūkas 1993 m. gruodžio 8 d. 1 0 FK Kauno Žalgiris , 2022 m. lapkričio 19 d. V Marius Adamonis 1997 m. gegužės 13 d. 1 0 SS Lazio , 2022 m. lapkričio 19 d. G Rolandas Baravykas 1995 m. rugpjūčio 23 d. 35 2 FCV Farul Constanța , 2023 m. kovo 27 d. G Vilius Armalas 2000 m. liepos 21 d. 2 0 FC Hegelmann , 2023 m. kovo 27 d. G Saulius Mikoliūnas baigė karjerą rinktinėje 1984 m. gegužės 2 d. 101 5 FK Žalgiris , 2022 m. lapkričio 19 d. G Natanas Žebrauskas 2002 m. vasario 18 d. 3 0 FC Rot-Weiß Erfurt , 2022 m. lapkričio 19 d. G Benas Šatkus 2001 m. balandžio 1 d. 14 0 VfL Osnabrück , 2022 m. rugsėjo 25 d. G Dominykas Barauskas ✚ 1997 m. balandžio 18 d. 11 0 be klubo , 2022 m. rugsėjo 25 d. S Modestas Vorobjovas 1995 m. gruodžio 30 d. 29 1 İstanbulspor AŞ ,2023 m. birželio 20 d. S Gratas Sirgėdas 1994 m. gruodžio 17 d. 17 5 FK Kauno Žalgiris ,2023 m. birželio 20 d. S Karolis Uzėla 2000 m. kovo 11 d. 5 0 FK Kauno Žalgiris ,2023 m. birželio 20 d. S Klaudijus Upstas 1994 m. spalio 30 d. 4 0 FC Hegelmann ,2023 m. birželio 20 d. S Faustas Steponavičius 2004 m. birželio 8 d. 0 0 PFK Botev Plovdiv ,2023 m. birželio 20 d. S Domantas Šimkus 1996 m. vasario 10 d. 30 0 NŠ Mura , 2023 m. kovo 27 d. S Tomas Kalinauskas 2000 m. balandžio 27 d. 2 0 FC Den Bosch , 2022 m. lapkričio 19 d. S Linas Mėgelaitis 1998 m. rugsėjo 9 d. 15 1 Viterbese , 2022 m. rugsėjo 25 d. S Titas Milašius 2000 m. gruodžio 12 d. 5 0 TS Podbeskidzie Bielsko-Biała , 2022 m. rugsėjo 25 d. S Deividas Dovydaitis 2003 m. sausio 26 d. 0 0 FK Banga , 2022 m. rugsėjo 25 d. S Artūr Dolžnikov 2000 m. birželio 6 d. 4 0 FK Kauno Žalgiris , 2022 m. rugsėjo 25 d. P Armandas Kučys 2003 m. vasario 27 d. 5 0 FK Kauno Žalgiris ,2023 m. birželio 20 d. P Karolis Laukžemis 1992 m. kovo 11 d. 31 2 FK Banga , 2023 m. kovo 27 d. P Augustinas Klimavičius ✚ 2001 m. balandžio 27 d. 6 1 FC Hegelmann , 2022 m. lapkričio 19 d.

Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai Paryškintu šriftu išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. Atnaujinta 2022 m. lapkričio 19 d. # Žaidėjas Karjera rinktinėje Rungtynės Įvarčiai 1. Saulius Mikoliūnas 2004–2022 m. 101 5 2. Arvydas Novikovas 2010– 89 12 3. Fedor Černych 2012– 85 13 4. Andrius Skerla 1996–2011 m. 84 1 5. Deividas Šemberas 1996–2013 m. 82 0 6. Tomas Danilevičius 1998–2012 m. 71 19 7. Žydrūnas Karčemarskas 2002–2013 m. 66 0 8. Aurelijus Skarbalius 1991–2005 m. 65 5 Marius Stankevičius 2001–2013 m. 65 5 10. Deividas Česnauskis 2001–2015 m. 64 4 Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai Paryškintu šriftu išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. Atnaujinta 2022 m. lapkričio 19 d. # Žaidėjas Karjera rinktinėje Įvarčiai (rungtynės) Įv./rungt. 1. Tomas Danilevičius 1998–2012 m. 19 (71) 0,27 2. Fedor Černych 2012– 13 (85) 0,15 3. Antanas Lingis 1928–1938 m. 12 (33) 0,36 Arvydas Novikovas 2010– 12 (89) 0,14 5. Edgaras Jankauskas 1991–2008 m. 10 (56) 0,18 6. Virginijus Baltušnikas 1990–1998 m. 9 (42) 0,21 7. Jaroslavas Citavičius 1926–1933 m. 8 (24) 0,33 Valdas Ivanauskas 1990–2000 m. 8 (28) 0,29 Darius Maciulevičius 1991–2005 m. 8 (38) 0,21 Robertas Poškus 1999–2011 m. 8 (48) 0,17 Garsūs žaidėjai Romualdas Marcinkus (rinktinėje žaidė 1927–1938 m.) – vienas futbolo pradininkų Lietuvoje, nuo 1931 m. rinktinės kapitonas, nuo 1934 m. – žaidžiantysis treneris. Antanas Lingis (1928–1938) – vienas garsiausių tarpukario Lietuvos futbolininkų, ilgą laiką buvo rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. Arminas Narbekovas (1990–1997) – 1988 metų olimpinis čempionas, išrinktas geriausiu visų laikų Lietuvos žaidėju. Valdas Ivanauskas (1990–2000) – ketverius metus (1993–1997 m.) žaidė Bundeslygoje už Hamburger SV. Aurelijus Skarbalius (1991–2005) – penkiskart Danijos čempionas su Brondby IF. Edgaras Jankauskas (1991–2008) – 2003 m. UEFA Taurės ir 2004 m. Čempionų lygos laimėtojas su Porto. Gintaras Staučė (1992–2004) – atstovavo Maskvos „Spartak“, Stambulo „Galatasaray“, Duisburgo MSV klubams. Andrius Skerla (1996–2011) – daugiausiai rungtynių rinktinės sudėtyje sužaidęs žaidėjas. Deividas Šemberas (1996–2013) – 2005 m. UEFA Taurės laimėtojas su Maskvos CSKA. Tomas Danilevičius (1998–2012) – rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. Marius Stankevičius (2001–2013) – keletą sezonų rungtyniavo Serie A ir La Liga klubuose. Trenerių štabas Vyr. treneris – Edgaras Jankauskas Trenerio asistentai – Andrius Velička ir Vaidas Sabaliauskas Atletinio rengimo treneris – Georgas Freidgeimas Vartininkų treneris – Audrius Paškevičius Analitikai – Rokas Pranaitis ir Marius Babravičius Lietuvos rinktinės vyr. treneriai (nuo 1990 m.) Benjaminas Zelkevičius (1990–1991 m.) Algimantas Liubinskas (1992–1994 m.) Benjaminas Zelkevičius (1995–1997 m.) Kęstutis Latoža (1998–1999 m. rugsėjis) Robertas Tautkus (1999 m. spalis – 1999 m. lapkritis) Stasys Stankus (1999 m. lapkritis – 2000 m. spalis) Julius Kvedaras (2000 m. spalis – lapkritis) Benjaminas Zelkevičius (2000 m. lapkritis – 2003 m. vasaris) Algimantas Liubinskas (2003 m. kovas – 2008 m. liepa) José Couceiro (2008 m. rugpjūtis – 2010 m. vasaris) Raimondas Žutautas (2010 m. vasaris – 2011 m. spalis) Csaba László (2012 m. sausis – 2013 m. rugsėjis) Igoris Pankratjevas (2013 m. spalis – 2015 m. spalis) Edgaras Jankauskas (2015–2018 m.) Valdas Urbonas (2019–2021 m. birželis) Valdas Ivanauskas (2021 m. rugpjūtis – 2022 m. birželis) Reinhold Breu (2022 m. birželis – 2023 m. sausis) Edgaras Jankauskas (2023– m.) Spalvos ir apranga Spalvos Apranga Aprangos tiekėjas renkamas konkurso būdu, per savo istoriją rinktinė turėjo 8 tiekėjus: Metai Gamintojas 1992–1994 Umbro 1994 Auda 1995–1997 Diadora 1997 Tūta 1998 Puma 1999 Hummel 2000–2002 Lotto 2002–2005 Hummel 2006–2010 Saller 2010–2021 Hummel Jaunimas Rungtynių rezultatai Lietuvos futbolo rinktinės varžybos Pasaulio čempionatų atranka: 1994 | 1998 | 2002 | 2006 | 2010 | 2014 | 2018 | 2022 Europos čempionatų atranka: 1996 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2016 | 2020 | 2024 UEFA Tautų lyga 2018–2019 m. | 2020–2021 m. | 2022–2023 m. Neoficialios: Draugiškos varžybos | Baltijos taurė Pastarosios rungtynės 2022 m. kovo 25 d. Kontrolinės rungtynės Seravalė San Marinas Pergalė 2:1 Augustinas Klimavičius, Linas Mėgelaitis 2022 m. kovo 29 d. Kontrolinės rungtynės Dublinas Airija Pralaimėjimas 0:1 2022 m. birželio 4 d. 2022–2023 m. UEFA Tautų lyga Vilnius Liuksemburgas Pralaimėjimas 0:2 2022 m. birželio 7 d. 2022–2023 m. UEFA Tautų lyga Vilnius Turkija Pralaimėjimas 0:6 2022 m. birželio 11 d. 2022–2023 m. UEFA Tautų lyga Torshaunas Farerų salos Pralaimėjimas 1:2 Fiodoras Černychas 2022 m. birželio 14 d. 2022–2023 m. UEFA Tautų lyga Izmiras Turkija Pralaimėjimas 0:2 2022 m. rugsėjo 22 d. 2022–2023 m. UEFA Tautų lyga Vilnius Farerų salos Lygiosios 1:1 Vykintas Slivka 2022 m. rugsėjo 25 d. 2022–2023 m. UEFA Tautų lyga Liuksemburgas Liuksemburgas Pralaimėjimas 0:1 2022 m. lapkričio 16 d. 2022 m. Baltijos taurė, pusfinalis Kaunas Islandija Pralaimėjimas 0:0 (5:6) 2022 m. lapkričio 19 d. 2022 m. Baltijos taurė, dėl 3 vietos Talinas Estija Pralaimėjimas 0:2 2023 m. kovo 24 d. XVII Europos futbolo čempionato atranka Belgradas Serbija Pralaimėjimas 0:2 2023 m. kovo 27 d. draugiškos rungtynės Atėnai Graikija Lygiosios 0:0 2023 m. birželio 17 d. XVII Europos futbolo čempionato atranka Kaunas Bulgarija Lygiosios 1:1 Edvinas Girdvainis 2023 m. birželio 20 d. XVII Europos futbolo čempionato atranka Budapeštas Vengrija Pralaimėjimas 0:2 2023 m. rugsėjo 7 d. XVII Europos futbolo čempionato atranka Kaunas Juodkalnija Lygiosios 2:2 Gytis Paulauskas, Fiodor Černych 2023 m. rugsėjo 10 d. XVII Europos futbolo čempionato atranka Kaunas Serbija Pralaimėjimas 1:3 Gytis Paulauskas Artėjančių rungtynių tvarkaraštis Data Turnyras Vieta Varžovas 2023 m. spalio 14 d. XVII Europos futbolo čempionato atranka Bulgarija 2023 m. spalio 17 d. XVII Europos futbolo čempionato atranka Vengrija 2023 m. lapkričio 16 d. XVII Europos futbolo čempionato atranka Juodkalnija 2023 m. lapkričio 19 d. draugiškos rungtynės Kipras 2024 m. kovo mėn. 21-23 d. UEFA Tautų lyga, dėl išlikimo C divizione Baltarusija 2024 m. kovo mėn. 24-26 d. UEFA Tautų lyga, dėl išlikimo C divizione Baltarusija Rinktinės varžybų statistika Lietuvos rinktinės rungtynių statistika pagal komandas (visos oficialios ir draugiškos rungtynės po 1990 m.).       Teigiamas pergalių santykis       Neutralus santykis       Neigiamas santykis Varžovas Žaista Pergalės Lygiosios Pralaimėta Įmušta Praleista Santykis Airija 5 0 1 4 1 6 -5 Albanija 6 3 1 2 7 7 0 Andora 2 2 0 0 7 1 +6 Anglija 4 0 0 4 0 10 -10 Argentina 1 0 1 0 0 0 0 Armėnija 4 2 0 2 7 6 +1 Austrija 3 1 0 2 3 6 -3 Azerbaidžanas 3 1 1 1 2 2 0 Baltarusija 10 1 5 5 8 20 -12 Belgija 2 0 2 0 2 2 0 Bosnija ir Hercegovina 6 1 1 4 5 10 -5 Brazilija 1 0 0 1 1 3 -2 Bulgarija 4 1 1 2 4 6 -2 Čekija 7 1 0 6 5 20 -15 Čilė 1 0 0 1 0 1 -1 Danija 2 0 1 1 0 4 -4 Estija 25 13 4 8 47 22 +25 Farerai 11 7 2 2 15 8 +7 Gruzija 8 3 1 4 6 13 -7 Graikija 4 1 1 2 2 4 -2 Indonezija 2 1 1 0 6 2 +4 Iranas 1 0 0 1 0 1 -1 Islandija 5 1 2 2 2 6 -4 Ispanija 7 0 1 6 2 18 -16 Italija 8 0 2 6 1 19 -18 Izraelis 5 0 1 4 8 14 -6 Jordanija 1 0 0 1 0 3 -3 Juodkalnija 3 0 1 2 3 8 -5 Jungtiniai Arabų Emyratai 1 0 1 0 1 1 0 Kazachstanas 3 1 1 1 3 4 -1 Kipras 3 1 0 2 3 4 -1 Kroatija 2 0 1 1 0 2 -2 Kosovas 1 0 0 1 0 4 -4 Kuveitas 2 0 1 1 1 2 -1 Latvija 26 10 5 11 29 36 -7 Lichtenšteinas 6 4 1 1 8 3 +5 Liuksemburgas 6 1 1 4 4 8 -4 Šiaurės Makedonija 3 2 0 1 4 2 +2 Malis 1 0 0 1 1 3 -2 Malta 5 2 2 1 8 5 +3 Moldavija 8 2 4 2 11 9 +2 Naujoji Zelandija 1 1 0 0 1 0 +1 Norvegija 2 0 0 2 0 2 -2 Lenkija 11 2 4 5 7 17 -10 Portugalija 4 0 0 4 3 20 -17 Prancūzija 4 0 0 4 0 5 -5 Rumunija 11 1 0 10 5 18 -13 Rusija 4 0 1 3 4 11 -7 San Marinas 5 5 0 0 11 2 +9 Serbija 11 1 0 10 7 28 -21 Slovakija 6 0 3 3 5 11 -6 Slovėnija 6 2 2 2 7 11 -4 Suomija 2 1 0 1 1 3 -2 Šiaurės Airija 3 0 1 3 3 8 -5 Škotija 10 1 3 6 4 14 -10 Šri Lanka 2 1 1 0 2 0 +2 Švedija 1 0 0 1 2 4 -2 Šveicarija 4 0 0 4 1 11 -10 Turkija 2 0 0 2 0 8 -8 Turkmėnija 1 1 0 0 2 1 +1 Ukraina 10 2 1 7 8 20 -12 Vengrija 6 0 1 5 2 16 -14 Vokietija 2 0 1 1 1 3 -2 Lietuva dar nėra žaidusi jokių varžybų nuo 1990 m. su šiomis UEFA zonos komandomis: Nyderlandai, Velsas, Gibraltaras. Reitingai FIFA reitingai 2022 m. spalio mėn. Lietuvos futbolo rinktinė užėmė 144 vietą FIFA reitingų lentelėje. Aukščiausias reitingas buvo 43 vieta 1995 m., o žemiausias – 149 vieta 2017 m. UEFA reitingai UEFA reitingai yra skaičiuojami UEFA Tautų lygos rezultatų pagrindu. Paskutiniai UEFA Tautų lygos reitingai buvo paskelbti 2022 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos vyrų futbolo rinktinė užima 47-ą vietą. Po 2020–2021 m. UEFA Tautų lygos sezono rinktinė užėmė 41-ą vietą, o po 2018–2019 m. sezono – 39-ą vietą. Prieš tai, nacionalinių rinktinių reitingavimui buvo naudojami UEFA koeficientai. Įsimintinos varžybos Išskirtinės savo rezultatais rinktinės varžybos (nuo 1990 m.) Įsimintinos pergalės Pergalės arba lygiosios žaidžiant su pajėgesnėmis rinktinėmis: 1992 m. rugsėjo 23 d. XV pasaulio futbolo čempionato atranka Lietuva 0 – 0 Danija Žalgirio stadionas, Vilnius Žiūrovų: 10 500 Teisėjas: Lube Spasov Ataskaita 1995 m. kovo 29 d. X Europos futbolo čempionato atranka Lietuva 0 – 0 Kroatija Žalgirio stadionas, Vilnius Žiūrovų: 9500 Teisėjas: Keith Burge Ataskaita 1994 m. lapkričio 16 d. X Europos futbolo čempionato atranka Slovėnija 1 – 2 Lietuva Stadion Ljudski vrt, Mariboras Žiūrovų: 4000 Teisėjas: Karol Ihring Zahovič  55' Ataskaita Sukristovas  64' Žuta  87' 1997 m. rugpjūčio 20 d. XVI pasaulio futbolo čempionato atranka Airija 0 – 0 Lietuva Lansdowne Road, Dublinas Žiūrovų: 32 620 Teisėjas: Jorge Monteiro Coroado Ataskaita 1999 m. birželio 26 d. draugiškos Argentina 0 – 0 Lietuva José Amalfitani stadionas, Buenos Airės Žiūrovų: 11 314 Teisėjas: Daniel Bello Ataskaita 2001 m. rugsėjo 1 d. XVII pasaulio futbolo čempionato atranka Lietuva 0 – 0 Italija Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas Žiūrovų: 5500 Teisėjas: Mario van der Ende Ataskaita 2003 m. kovo 29 d. XII Europos futbolo čempionato atranka Vokietija 1 – 1 Lietuva Franken-Stadion, Niurnbergas Žiūrovų: 40 754 Teisėjas: Victor José Esquinas Torres Ramelow  7' Ataskaita Ražanauskas  72' 2003 m. balandžio 2 d. XII Europos futbolo čempionato atranka Lietuva 1 – 0 Škotija Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas Žiūrovų: 6400 Teisėjas: Fritz Stuchlik Ražanauskas  73' (11 m) Ataskaita 2004 m. rugsėjo 4 d. XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka Belgija 1 – 1 Lietuva Stade du Pays de Charleroi, Šarlerua Žiūrovų: 19 218 Teisėjas: Loizos Loizou Sonck  61' Ataskaita Jankauskas  73' 2004 m. spalio 13 d. XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka Lietuva 0 – 0 Ispanija Žalgirio stadionas, Vilnius Žiūrovų: 9114 Teisėjas: Éric Poulat Ataskaita 2006 m. gegužės 2 d. draugiškos Lenkija 0 – 1 Lietuva Stadion GKS, Belchatuvas Žiūrovų: 5500 Teisėjas: Emil Bozinovski Ataskaita Gedgaudas  14' 2006 m. rugsėjo 2 d. XIII Europos futbolo čempionato atranka Italija 1 – 1 Lietuva San Paolo stadionas, Neapolis Žiūrovų: 60 000 Teisėjas: Martin Hansson Inzaghi  30' Ataskaita Danilevičius  21' 2007 m. lapkričio 17 d. XIII Europos futbolo čempionato atranka Lietuva 2 – 0 Ukraina Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas Žiūrovų: 3000 Teisėjas: David Malcolm Savėnas  41' Danilevičius  67' Ataskaita 2008 m. rugsėjo 6 d. XIX pasaulio futbolo čempionato atranka Rumunija 0 – 3 Lietuva Dr. Constantin Radulescu stadionas, Klužas Žiūrovų: 14 000 Teisėjas: Alan Kelly Ataskaita Stankevičius  31' Mikoliūnas  69' Kalonas  86' 2008 m. rugsėjo 10 d. XIX pasaulio futbolo čempionato atranka Lietuva 2 – 0 Austrija Sūduvos stadionas, Marijampolė Žiūrovų: 4500 Teisėjas: Paolo Tagliavento Danilevičius  52',  58' Ataskaita 2009 m. spalio 14 d. XIX pasaulio futbolo čempionato atranka Lietuva 2 – 1 Serbija Sūduvos stadionas, Marijampolė Žiūrovų: 2000 Teisėjas: Anton Guenov Kalonas  18' (11 m) Stankevičius  67' (11 m) Ataskaita Tošić  59' 2010 m. rugsėjo 7 d. XIV Europos futbolo čempionato atranka Čekija 0 – 1 Lietuva Andrův stadionas, Olomoucas Žiūrovų: 12 100 Teisėjas: Alon Yefet Ataskaita Šernas  26' 2011 m. kovo 25 d. draugiškos Lietuva 2 – 0 Lenkija Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas Žiūrovų: 3000 Teisėjas: Andris Treimanis Mikoliūnas  18' E. Česnauskis  29' Ataskaita 2015 m. spalio 9 d. (2015-10-09) XV Europos futbolo čempionato atranka Slovėnija 1–1 Lietuva Stožice Stadium, Liubliana Žiūrovų: 10 498 Teisėjas: Björn Kuipers Birsa  45+1' (11 m) Ataskaita Novikovas  79' (11 m) Pergalės dideliu įvarčių skirtumu: 1995 m. gegužės 20 d. 1995 m. Baltijos taurė Lietuva 7–0 Estija Dauguvos stadionas, Ryga Žiūrovų: 1500 Teisėjas: Roman Lajuks Skarbalius  27' Baltušnikas  34' Preikšaitis  36' Upstas  57' Žuta  62' Žvingilas  75' Poderis  88' 1995 m. spalio 11 d. X Europos futbolo čempionato atranka Lietuva 5 – 0 Estija Žalgirio stadionas, Vilnius Žiūrovų: 2500 Teisėjas: Didier Pauchard Maciulevičius  8' Šuika  13',  39' Šlekys  44' Ivanauskas  61' Ataskaita 1998 m. birželio 29 d. draugiškos Lietuva 4 – 0 Andora Savivaldybės stadionas, Karksi Nuja, Estija Žiūrovų: 60 Teisėjas: Juri Saar Tereškinas  20' Morinas  22' Mikulėnas  43' Vasiliauskas  78' Ataskaita 2001 m. liepos 4 d. 2001 m. Baltijos taurė Lietuva 5 – 2 Estija Dauguvos stadionas, Ryga Žiūrovų: 500 Teisėjas: Roman Lajuks Buitkus  37' Česnauskis  46' Vasiliauskas  73' Trakys  90' Vilėniškis  90+1' Anniste  7' Švets  35' 2003 m. liepos 3 d. 2003 m. Baltijos taurė Estija 1 – 5 Lietuva Sportland Arena, Talinas Žiūrovų: 1500 Teisėjas: Martin Ingvarsson Sirel  57' Morinas  39' D. Česnauskis  45' Velička  72' Bezykornovas  84' E. Česnauskis  90' 2004 m. rugsėjo 8 d. XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka Lietuva 4 – 0 San Marinas Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas Žiūrovų: 4000 Teisėjas: Sokol Jareci Jankauskas  18'  50' Danilevičius  65' Gedgaudas  90+2' Ataskaita Išnašos Šaltiniai Žaidėjų statistika: National football teams Varžybų statistika: futbolinis.lt weltfussball.de scoreshelf.com Nuorodos LFF svetainė futbolas.lt svetainė Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.