Čilės vyrų futbolo rinktinė
| |||
| Asociacija | |||
|---|---|---|---|
| Federación de Fútbol de Chile | |||
| FIFA reitingas | |||
| 40 (2024-06-20)[1] | |||
| Treneris | |||
 Ricardo Gareca
| |||
| Daugiausiai įvarčių įmušė | |||
| Alexis Sánchez (51) | |||
| Daugiausia rungtynių žaidė | |||
| Alexis Sánchez (165) | |||
| |||
| Pirmosios rungtynės | |||
Argentina 3–1 Čilė  (Buenos Airės; 1910 m. gegužės 27 d.) | |||
| Pergalė didžiausiu skirtumu | |||
Čilė 9–0 Venesuela  (Santjagas; 1979 m. rugpjūčio 29 d.) | |||
| Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu | |||
 Brazilija 7–0 Čilė (Rio de Žaneiras; 1959 m. rugsėjo 17 d.) | |||
| Pasaulio čempionatas | |||
| Dalyvauta: 9 (Pirmas kartas: 1930) Geriausi rezultatai: | |||
| Copa América | |||
| Dalyvauta: 39 (Pirmas kartas: 1916) Geriausi rezultatai: | |||
Čilės vyrų futbolo rinktinė (isp. Selección de fútbol de Chile) – Čilės Respublikai atstovaujanti futbolo komanda, valdoma Čilės Futbolo Federacijos (Federación de Fútbol de Chile). Rinktinės pravardė – La Roja („raudonoji“).
Čilės futbolininkai dalyvavo devyniuose pasaulio čempionatuose, iš kurių geriausiai pasirodė 1962, kuomet čempionatas vyko būtent šioje šalyje – užėmė trečiąją vietą. Čilė taip pat kartą yra iškovojusi bronzos medalius olimpinėse žaidynėse – 2000 m. Sidnėjuje, o rezultatyviausiu turnyro futbolininku tuomet tapo čilietis Iván Zamorano. 2015 m. pirmą kartą tapo žemyno čempionais, o 2016 m. laimėjo proginę Copa América Centenario taurę.
Dalyvavimas pasaulio čempionatuose
redaguoti- 1930 – I etapas
- 1934 – nedalyvavo
- 1938 – neįveikė atrankos
- 1950 – I etapas
- 1954 – neįveikė atrankos
- 1958 – neįveikė atrankos
- 1962 – 3 vieta
- 1966 – I etapas
- 1970 – neįveikė atrankos
- 1974 – I etapas
- 1978 – neįveikė atrankos
- 1982 – I etapas
- 1986 – neįveikė atrankos
- 1990 – neįveikė atrankos
- 1994 – nedalyvavo
- 1998 – aštuntfinalis
- 2002 – neįveikė atrankos
- 2006 – neįveikė atrankos
- 2010 – aštuntfinalis
- 2014 – aštuntfinalis
- 2018 – neįveikė atrankos
- 2022 – neįveikė atrankos
Dalyvavimas Copa América varžybose
redaguoti- 1916 – 4 vieta
- 1917 – 4 vieta
- 1919 – 4 vieta
- 1920 – 4 vieta
- 1921 – nedalyvavo
- 1922 – 5 vieta
- 1923 – nedalyvavo
- 1924 – 4 vieta
- 1925 – nedalyvavo
- 1926 –
3 vieta - 1927 – nedalyvavo
- 1929 – nedalyvavo
- 1935 – 4 vieta
- 1937 – 5 vieta
- 1939 – 4 vieta
- 1941 – 3 vieta
- 1942 – 6 vieta
- 1945 – 3 vieta
- 1946 – 5 vieta
- 1947 – 4 vieta
- 1949 – 5 vieta
- 1953 – 4 vieta
- 1955 –
2 vieta - 1956 – 2 vieta
- 1957 – 6 vieta
- 1959 – 5 vieta
- 1959 – nedalyvavo
- 1963 – nedalyvavo
- 1967 – 3 vieta
- 1975 – I etapas
- 1979 – 2 vieta
- 1983 – I etapas
- 1987 – 2 vieta
- 1989 – I etapas
- 1991 – 3 vieta
- 1993 – I etapas
- 1995 – I etapas
- 1997 – I etapas
- 1999 – 4 vieta
- 2001 – ketvirtfinalis
- 2004 – I etapas
- 2007 – ketvirtfinalis
- 2011 – ketvirtfinalis
- 2015 –
1 vieta - 2016 – 1 vieta
- 2019 – 4 vieta
- 2021 – ketvirtfinalis
- 2024 – I etapas
Dalyvavimas FIFA konfederacijų taurėje
redaguoti- 1992–2013 – nedalyvavo
- 2017 – 2 vieta
Žymiausi žaidėjai
redaguoti- Alexis Sánchez (2006–)
- Iván Zamorano (1987–2001)
- Marcelo Salas (1994–2007)
- Claudio Bravo (2004–)
- Arturo Vidal (2007–)
- Eduardo Vargas (2009–)
- Jean Beausejour (2004-)
- Gary Medel (2007-)
- Matias Fernandez (2005-)
- Carlos Caszely (1969–1985)
- Leonel Sánchez (1955–1968)
- Humberto Suazo (2005–2013)
- Raúl Toro Julio (1936–1941)
- Alberto Fouilloux (1960–1972)
Treneriai
redaguoti
Carlos Fanta[2][3][4][5] (1916)
Julián Bértola (1917)- Héctor Parra (1918–1919)
- Juan Carlos Bertone (1920–1922)
- Carlos Acuña[3][4] (1924)
José Rosetti (1926)
Frank Powell (1928)
György Orth (1930)- Joaquín Morales, Carlos Giudice[6][4] (1935)
- Pedro Mazullo (1936–1939)
- Máximo Garay (1941)
- Franz Platko (1941–1945, 1950, 1953)
- Luis Tirado (1946–1949, 1952–1953, 1954, 1955–1956)
José Luis Boffi, Waldo Sanhueza[3] (1949)- Waldo Sanhueza[3] (1950)
- Alberto Buccicardi (1950)
- | José Salerno (1956–1957)
Ladislao Pakozdi (1957)- Fernando Riera (1957–1962, 1970)
- Luis Álamos[7] (1962–1963)
- Francisco Hormazábal (1963–1965, 1970)
- Luis Álamos (1965–1966, 1973–1974)
-
Alejandro Scopelli (1966–1967) - Salvador Nocetti[8][3]}} (1968–1969)
- Luis Vera, Raúl Pino[3] (1971)
- Raúl Pino[3] (1971–1972)
Rudi Gutendorf (1972–1973)- Pedro Morales (1974–1975, 1985)
- Caupolicán Peña (1976–1977)
- Luis Santibáñez (1977–1982)
- Luis Ibarra (1983, 1986)
- Isaac Carrasco[9][4] (1984)
- Vicente Cantatore[10][4] (1984)
- Orlando Aravena (1987, 1988–1989)
- Manuel Rodríguez (1987)
- Arturo Salah (1990–1993)
- Nelson Acosta (1993, 1996–2000, 2005–2007)
Mirko Jozić (1994)
Xabier Azkargorta (1995–1996)- Pedro García (2001)
- Jorge Garcés (2001)
- César Vaccia (2002)
- Juvenal Olmos (2003–2005)
- Marcelo Bielsa (2007–2011)
- Claudio Borghi (2011–2012)
- Jorge Sampaoli (2012–2016)
- Juan Antonio Pizzi (2016–2017)
Reinaldo Rueda (2018–2021)- Martín Lasarte (2021–2022)
- Eduardo Berizzo (2022–2023)
- Nicolás Córdova (2023)
- Ricardo Gareca (2024–)
Nuorodos
redaguoti- ↑ FIFA pasaulio reitingai. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.
- ↑ „La increíble vida de Carlos Fanta, el chileno que fue entrenador y árbitro en la primera Copa América“. www.economiaynegocios.cl. El Mercurio. Nuoroda tikrinta 17 July 2020.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 Marín, Edgardo (1985). La Roja de todos (Selección chilena de fútbol 1910-1985) (PDF). Santiago, Chile: SOEM Service Impresores. pp. 14, 17, 20, 23, 26, 30, 32, 36, 41, 45, 48, 54, 58, 60, 63, 66, 70, 86–87, 95, 98, 106, 109, 111, 113, 118, 122−123, 128–129, 136, 144, 148–149, 156, 160, 164–167, 170–171, 180, 183, 193, 196, 204–205. Nuoroda tikrinta 16 July 2020.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Don Balón, Especial (1998). Historia de la Selección Chilena: 1910-1998 (PDF). Santiago, Chile: ANFP. pp. 2–7, 11, 13, 19–24, 27–32, 35, 37, 39–40, 43–45, 47, 51–56, 59–64, 67–72, 75–80. Nuoroda tikrinta 2 August 2020.
- ↑ „[11/09/1910] Chile-Argentina“. www.partidosdelaroja.com. Nuoroda tikrinta 11 August 2020.
- ↑ „Tres curiosidades de la Roja en Copa América“. www.historiasdelfutbol.com. Nuoroda tikrinta 2 August 2020.
- ↑ „La vida después de la "Roja": la dispar suerte de los DT tras dejar la Selección“. www.latercera.com. La Tercera. Nuoroda tikrinta 16 July 2020.
- ↑ „Un recurso que no se agota“. www.espn.com.ar. ESPN. Nuoroda tikrinta 27 July 2020.
- ↑ „La historia del olvidado título que Chile le arrebató a Polonia“. chile.as.com. Diario AS. Nuoroda tikrinta 27 July 2020.
- ↑ „Recordamos el nacimiento de un ex futbolista y entrenador chileno“. www.elmostrador.cl. El Mostrador. Nuoroda tikrinta 27 July 2020.