Gibraltaras
angl. Gibraltar
Gibraltaro vėliava Gibraltaro herbas
Vėliava Herbas

Gibraltaras žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų kalba
Sostinė Gibraltaras
Didžiausias miestas Gibraltaras
Valstybės vadovai
 • Karalius
 • Gubernatorius
 • -
 
Karolis III
Frensis Ričardsas (Francis Richards)
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
6,5 km2 (192)
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis
 
32 472 (218)
4270 žm./km2 (-)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
-
- mlrd. - (-)
- (-)
Valiuta Gibraltaro svaras, Euras
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC+1
UTC+2
Nepriklausomybė
autonomija

Interneto kodas .gi
Šalies tel. kodas 350 (9567 iš Ispanijos)

Gibraltaras (angl. Gibraltar) – Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, esanti pietvakarių Europoje, įsiterpusi tarp Europos ir per Gibraltaro sąsiaurįAfrikos žemyno.

Gibraltaras šiaurėje sausuma besiriboja su Ispanija, iš rytų, pietryčių skalauja Alborano jūra, iš pietvakarių Gibraltaro sąsiauris, iš vakarų – Gibraltaro įlanka.

Tarp piečiausio Gibraltaro taško ir Šiaurės Afrikoje Ispanijos Seutos valdoje esančio Alminos pusiasalio šiauriausio taško, atstumas apie 23 km.[1]

Gibraltaro teritorija šiaurės – pietų kryptimi ištysusi 5 km ilgio, vakarų – rytų kryptimi plačiausia vieta yra 1,2 km pločio.[2]

Istorija redaguoti

 
Gibraltaras
 
Gibraltaro žemėlapis

Įrodymai apie tai, kad žmonių gyventa ant Gibraltaro uolos, atkeliauja iš neandertalietiškojo laikotarpio. 1848 m. Forbeso karjere buvo rasta neandertaliečio kaukolė, gerokai anksčiau negu iki tikrojo „atradimo“ Neanderio slėnyje (Neandertal). 1926 m. rasta neandertaliečio vaiko kaukolė Velnio bokšte (Devil’s Tower).

Finikiečiai Gibraltarą aplankė apie 950 m. pr. m. e. ir pavadino uolą Calpe. Kartaginiečiai taip pat buvo aplankę uolą, bet nei vieni, nei kiti nebuvo įsikūrę ilgam. Platonas Gibraltarą įvardijo kaip vieną iš Heraklio stulpų.

Romėnai, aplankę Gibraltarą, taip pat pastovios gyvenvietės neįkūrė; po Romos imperijos griūties uolą lankė vandalai, vėliau gotai. Vandalai buvo apsistoję laikinai, bet gotai buvo apsigyvenę nuo 414 m. iki 711 m. 711 m. balandžio 30 d. Omejadų dinastijos generolas Tarikas ben Zijadas (Tarik ibn Ziyad), atvykęs su armija iš dabartinio Maroko pusės, Gibraltaro uolą pavadino Džebel Tarik (Tariko kalnas) – iš šio žodžių junginio ir yra kilęs Gibraltaro pavadinimas. Šiandienos Gibraltaras kartais vadinamas Gib, arba tiesiog uola.

1160 m. maurų karalius Abdulas Mamanas (Abdul Maman) įkūrė pastovią gyvenvietę su pilimi, kurios likęs pagrindinis pilies bokštas stovi ir šiandien. Nepaisant įrengtų įtvirtinimų, 1462 m. uolą užgrobė ispanai ir kurį laiką priklausydavo tai vienai, tai kitai grafystei, pakeliui vis apaugdamas fortifikaciniais ir visuomeniniais pastatais. 1501 m. Gibraltaras įėjo į Ispanijos karalystės sudėtį.

Tačiau uolos ispaniškasis laikotarpis buvo neilgas, ir 1704 m. Gibraltare išsilaipino anglų-olandų ekspedicinis korpusas. Palaipsniui anglai olandus išstūmė ir Gibraltaras pagal Utrechto taikos susitarimą, buvo amžinai perduotas Didžiajai Britanijai. 1830 m. Gibraltaras tapo britų Karūnos kolonija.

Antrojo pasaulinio karo metu Gibraltaro gyventojai buvo evakuoti, ir uola vėl tapo tvirtove. 19401941 m. miestas buvo dažnai bombarduotas, bet rimtos žalos nepadaryta. Gibraltaras leido sąjungininkams kontroliuoti Viduržemio jūros prieigas ir tapo svarbia tiekimo linijų į Maltą ir šiaurės Afriką grandimi. Karo metu pasienyje su Ispanija buvo pastatytas oro uostas ir lėktuvų pakilimo takas. Po Antrojo pasaulinio karo Gibraltaro gyventojai grįžo į savo namus.

1954 m. karalienės Elžbietos II vizito į Gibraltarą metu Ispanija (kuriai tuo metu vadovavo diktatorius F. Frankas suskubo pareikšti pretenzijas dėl Gibraltaro priklausomybės klausimo, kuris nebuvo svarstomas daugiau kaip 150 metų. 1967 m. britai surengė Gibraltaro suverenumo referendumą, kuris patvirtino Jungtinės Karalystės teises į šią teritoriją. 1969 m. gegužės 30 d. Gibraltarui suteikta autonomija, priimta Gibraltaro konstitucija, paremta Anglijos teise. 1981 m. kolonijos gyventojams suteikta visiška Didžiosios Britanijos pilietybė. Nuo 1969 m. iki 1985 m. Ispanija uždarė valstybės sieną su Gibraltaru, tik pėsčiųjų eismas vėl leidžiamas nuo 1982 m. pradžios. 1991 m. Didžioji Britanija išvedė karines pajėgas iš Gibraltaro, pasilikdama kolonijos priklausomybę. Įtempti santykiai tarp Ispanijos ir Gibraltaro vis dėlto tęsėsi visus 1990-uosius metus, nes Ispanija kaltino Gibraltarą esant narkotikų šaltiniu ir jų transporto punktu, taip pat tabako kontrabanda, pinigų plovimu ir mokesčių vengimu. 1997 m. Ispanijos pasiūlymas dėl jungtinio britų-ispanų suvereniteto buvo atmestas Gibraltaro vyriausybės, ir dar viename referendume (po 1967 m. referendumo) 2002 m. dėl šio Ispanijos pasiūlymo piliečiai beveik vieningai pasisakė už Ispanijos pasiūlymo atmetimą.

Demografija redaguoti

Gibraltare gyvena apie 27,9 tūkst. gyventojų (2005 m.). Dauguma jų yra kilę iš Andalūzijos, Anglijos, Viduržemio jūros kraštų (ypač Maltos ir Genujos). Pagrindinė religija – katalikybė, kurią išpažįsta 76,9 % gyventojų, kiek mažiau yra anglikonų, (6,9 %). Taip pat yra nedidelės žydų (2,3 %), taip pat hinduistų (kartu su netikinčiais sudaro beveik 7 %) bei Maroko musulmonų (6,9 %) bendruomenės. Oficiali teritorijos kalba – anglų, naudojama mokyklose ir oficialiame gyvenime, taip pat dažnai vartojamos ispanų, portugalų, italų kalbos. Gyventojų raštingumas viršija 80 %. 1 000 gyventojų kasmet tenka 3,39 migranto, 14,4 gimimų ir 8,45 mirčių; populiacija išauga 0,91 % per metus. 65 % gyventojų yra darbingo amžiaus.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti


 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Gibraltaras