FK Žalgiris

Vilniaus Žalgiris

Pavadinimas	VšĮ Futbolo klubas „Žalgiris“
Įkurtas	1947 m. Vilniuje
Stadionas	LFF stadionas
Talpa	5 067
Vadovas	Vilma Venslovaitienė
Vyr. treneris	Vladimiras Čeburinas
Lyga	A lyga
2023	2 vieta
Apranga namie Apranga svečiuose Trečioji apranga

Futbolo klubas „Žalgiris“ – Lietuvos futbolo komanda iš Vilniaus. Klubo spalvos – žalia ir balta.

Namų stadionas (2023)

Rungtyniauja aukščiausiame Lietuvos futbolo divizione, A lygoje (laimėjo 10 kartų). 14 kartų klubas iškovojo LFF taurę, 8 kartus – LFF supertaurę.

Istorija

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Pradžia

1946 m. SSRS III grupės 4-osios zonos varžybose triumfavusi LTSR rinktinė (vienintelė tarp klubinių komandų), sudaryta iš Kauno „Spartako“ ir Kauno „Dinamo“ ekipų, 1947 m. perkelta į Vilnių ir pavadinta „Dinamo“..

1947–1989 m. klubas dalyvavo SSRS čempionatuose. 1953 m. debiutavo aukščiausiajame SSRS divizione. Jame klubui sėkmingiausias 1987 m. sezonas, kuriame vilniečiai iškovojo bronzos medalius, į priekį praleidę tik Maskvos „Spartaką“ ir Dnepropetrovsko „Dneprą“.

Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komanda

Vilniaus meistrų komanda (iš pradžių Vilniaus „Dinamo“) faktiškai buvo Lietuvos futbolo rinktinė, dalyvaujanti TSRS futbolo čempionate. Pirmą sezoną joje visi žaidėjai bei treneriai buvo gimę ir užaugę Lietuvoje.

1947 m. gegužės viduryje, pirmasis Vilniaus „Dinamo“ ekipos pasirodymas TSRS čempionato Antrosios grupės Centrinės zonos varžybose, įamžintas kino juostoje. Rungtynės, kurias savo aikštėje stebėjo (pasak diktoriaus) 15 tūkst. žiūrovų, baigėsi pralaimėjimu 1:2 tuo metu stipriai Maskvos „Lokomotyvo“ komandai (tą sezoną užėmusiai Antroje grupėje pirmą vietą, įkopė į stipriausiųjų grupę), nufilmuotos ir jų trumpi epizodai parodyti „Tarybų Lietuvos“ kino žurnalo 21 (gegužės mėn.) numeryje.

Centrinėje zonoje žaidė 15 komandų: daugiausia Maskvos (7), Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo, 4), po vieną Vilniaus, Rygos (irgi „Dinamo“), Talino („Kalevas“) ir Minsko. Vilniečiai gėdos Lietuvai nepadarė: per 28 rungtynes įmušė 55 įvarčius (daugiausia S. Petraitis – 12, V. Rylis -11), užėmė 8 vietą. Įdomu, kad net 19 kartų žaista namie, tik 9 sykius – svečiuose.

Nuo 1948 m. reprezentacinė Lietuvos futbolo komanda vadinta Vilniaus „Spartako“ vardu. Per 14 sezonų spartakiečiai geriausiai žaidė 1952–1954 m., įkopė į stipriausiųjų grupę („A“ klasę), bet 1953 m. debiutuodami joje po puikaus starto (po 5 turų nebuvo pralaimėję ir rikiavosi turnyro lentelės viršuje) neišvengė nesėkmių ruožo ir paskutinės 11 vietos. 1954 m. vos negrįžo į stipriausiųjų grupę, kai užėmė antrąją vietą „B“ klasėje (reikėjo pirmos).

Tos komandos ramsčiai buvo V.Saunoris, M.Daukša, Z. Ganusauskas, A. Mačiulis, J. Mačiulis, P. Liutkevičius, R. Liutkevičius, A. Kulikauskas, S. Petraitis, vartininkai V. Tučkus ir A. Stelmokas.

1955–1959 m. Vilniaus „Spartakas“ buvo „B“ klasės vidutiniokas. Kai 1960 m. TSRS futbolo federacija nutarė žymiai padidinti „A“ klasės komandų skaičių ir į stipriausiųjų grupę pakviesti Lietuvos reprezentacinę ekipą, Vilniaus spartakiečiai tam buvo nepasiruošę. 1960 m. ir 1961 m. klubas daug pralaimėjo „A“ klasės senbuviams.

1962 m. pavasarį Vilniaus „Spartakas“ netikėtai tapo „Žalgiriu“. Tai įvyko sezono išvakarėse, Lietuvos komanda net nespėjo įsigyti naujų spalvų aprangų ir rungtynes pradėjo raudonai–balta „Spartako“ draugijos apranga, nors švieslentėje jau degė Vilniaus „Žalgirio“ vardas.

Pirmasis sezonas su „Žalgirio“ vėliava nesusiklostė: paskutinė 22 vieta „A“ klasėje, nusileidimas į silpnesniųjų kompaniją. Kopimą į šlovę teko pradėti nuo papėdės.

1963 m. sezonui, turėjusiam ženklinti „Žalgirio“ komandos atgimimą, treniruoti komandą buvo pakviestas maskvietis Serafimas Cholodkovas, praeityje rungtyniavęs gynėjo pozicijoje Maskvos „Spartako“ pozicijoje, o nuo 1956 m. – sėkmingai treniravęs Dnepropetrovsko „Metalurgą“ („Dneprą“). Jis nutarė kurti naują Lietuvos reprezentacinę komandą, remdamasis jaunųjų Kauno „Bangos“ futbolininkų karta ir kai kuriais „Žalgirio“ veteranais bei perspektyviais jaunuoliais.

Taip komandoje pasirodė buvę kauniečiai B. Zelkevičius, G. Kalėdinskas, V. Žitkus, P. Jegorovas, R. Leščinskas, kurie drauge su S. Rameliu, A. Kulikausku, M. Averbuchu, A. Žilinsku, A. Binkausku, R. Juška, P. Glodeniu ir R. Biliūnu sudarė naujosios komandos branduolį.

1963 m. rūpintasi, kaip neiškristi iš „A“ klasės antrosios grupės.

1964 m. sezoną „Žalgiris“ pretendavo įkopti į stipriausiųjų lygą, pasiekė daug pergalių, puolėjas Romas Juška įmušė 20 įvarčių. Iki vietos pirmajame ketvertuke pritrūko 2 taškų, komanda liko penkta. 1964 m. TSRS taurės turnyre žalgiriečiai nužygiavo iki ketvirtfinalio (Vilniuje 1:0 įveikė stipriąją Maskvos „Torpedo“), kur lygioje kovoje Maskvoje 0:1 pralaimėjo „Spartakui“.

1965 m. sezonas buvo ilgas (46 rungtynės), sudėtingas. Po lėto starto ir nuostabios viduriniosios čempionato dalies finiše žalgiriečiams pritrūko jėgų. Baigėsi vidutiniškai, 10 vieta.

1966 m., komandos pagrindinę sudėtį sustiprino talentingi jaunuoliai E. Liaudanskas, S. Šeibokas, vartininkas V. Kateiva, o treniravo naujas treneris J. Vaškelis, buvo užimta pirmoji vieta savo pogrupyje, kuriame žaidė 17 komandų. Deja, finaliniame trijų pogrupių nugalėtojų turnyre dėl vienintelės vietos aukščiausioje lygoje vienu tašku buvo atsilikta nuo Lugansko „Zarios“. Šiokia tokia paguoda buvo mažieji sidabro medaliai už antrąją vietą ir sporto meistrų vardai, kurie patvirtino aukštą „Žalgirio“ futbolininkų klasę.

1967–1968 m. buvo krizė. Daug žaidėjų perėjo žaisti į kitų respublikų komandas, be jų likęs „Žalgiris“ vilkosi antrosios grupės zoninių turnyrų gale.

1969 m. buvę žaidėjai grįžo ir, treniruojami neseniai „Žalgiryje“ žaidusio A. Vosyliaus, sužaidė puikų sezoną. Sklandžiai į komandą įsiliejo L. Žukauskas, V. Brivinskas, jaunieji J. Jurgelevičius, K. Latoža. Pirmoji vieta savo pogrupyje tarp 21 komandos ir daug vilčių sėkmingai pasirodyti finaliniame keturių pogrupių nugalėtojų turnyre Simferopolyje. Deja, tik ketvirtoji vieta.

1970 m. po geros sezono pradžios sekė vangi pabaiga ir 10 vieta naujai įkurtoje Pirmojoje lygoje (stipriausių lyga pavadinta Aukščiausiąja).

1971 m. vieni liūdniausių „Žalgirio“ istorijoje. Komandoje pykosi treneriai ir žaidėjai. Baigiantis sezonui, gelbėti padėties pakviestas anksčiau puikiai pasidarbavęs treneris S.Cholodkovas, nesėkmingai. 20 vieta ir pirmą kartą – kelionė žemyn į trečią pagal pajėgumą TSRS čempionato pakopą.

Joje komanda žaidė 1972–1977 m. Nors 1975 m. laimėta pirmoji vieta savo zonoje, bet vėliau sekęs turnyras Ašchabade nesusiklostė.

1977 m. pradėję treniruoti komandą buvę „Žalgirio“ žaidėjai B. Zelkevičius ir S. Ramelis pakvietė jaunimo. Komanda nuo sezono starto stengėsi atkovoti Lietuvai vietą Pirmoje lygoje. Taip ir įvyko: zoninės varžybos laimėtos dideliu pranašumu, o atkrintamajame etape įveiktas Nalčiko „Spartakas“, kai po žalgiriečių pralaimėjimo svečiuose 0:1 ir nervingos pergalės namie 1:0 viską lėmusiose papildomose rungtynės Kišiniove 2:1 triumfavo Lietuvos futbolininkai.

Pakilti į Pirmąją lygą tame sezone padėjo V. Dirmeikio (18 įvarčių), E. Riabovo (23 įvarčiai), J. Jurgelevičiaus („auksinis“ įvartis Kišiniove), A. Mackevičiaus, G. Paberžio, K. Latožos, A. Puodžiūno, G. Žarkovo, K. Gražulio, S. Baranovo, vartininko A. Ulevičiaus ir kitų pasiaukojantis, sėkmingas žaidimas.

1978 m. komanda įsitvirtino Pirmoje lygoje (7 vieta). Iki 1981 m. žalgiriečiai buvo joje tvirti vidutiniokai, o 1982 m. įkopė į Aukščiausiąją lygą, užėmė Pirmoje lygoje pirmąją vietą (papildomose rungtynėse Simferopolyje 1:0 po S. Jakubausko gražaus įvarčio nugalėjo Kišiniovo „Nistru“ ekipą).

Mažaisiais aukso medaliais už pirmąją vietą buvo įvertinti ne tik treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis, G. Kalėdinskas, bet ir puikiai žaidę S. Danisevičius, S. Jakubauskas (23 įvarčiai), V. Rasiukas, K. Latoža, V. Kasparavičius, vartininkas V. Jurkus, R. Turskis, A. Janonis, A. Mackevičius, E. Malkevičius, S. Baranauskas, K. Gražulis ir kiti.

Prieš 1983 m. sezono Aukščiausioje lygoje startą Lietuvą supurtė konfliktas „Žalgiryje“: grupė žaidėjų pareikalavo atsistatydinti trenerį B. Zelkevičių, apkaltintą paėmus sau per didelę dalį komandinių dovanų ir apdovanojimų. Treneriu tapo A. Liubinskas.

Rezultatais 0:0 sužaista Taškente su „Pachtakoru“, Leningrade su „Zenitu“, Vilniuje su Tbilisio „Dinamo“. Ketvirtose rungtynėse namie su Baku „Neftči“ K. Gražulis įmušė pirmą „Žalgirio“ įvartį, atnešusį pergalę 1:0. Žalgiriečiai tapo pirmojo rato nugalėtojais, įsiminė darniu, apgalvotu ir korektišku žaidimu.

Pirmoje vietoje išsilaikyta trumpai, nes traumą gavo pagrindinis vartininkas V.Jurkus, o tinkamos pamainos jam tada dar nebuvo. Vis dėlto galutinė penktoji vieta – aukščiausias ligi tol Lietuvos futbolo pasiekimas ir didelė viltis ateičiai. Tame sezone komandoje sėkmingai debiutavo A. Narbekovas, R. Mažeikis, V. Buzmakovas. Paskutines, 515 rungtynes „Žalgiryje“ sužaidė Kęstutis Latoža (Kutaisyje). Jis iki šiol išlieka pirmasis pagal sužaistų Vilniaus reprezentacinėje komandoje rungtynių skaičių.

1984 m. sezoną žalgiriečiai baigė devinti tarp 18 komandų. Nudžiugino pergalėmis prieš Kijevo „Dinamo“ (1:0 namie), Maskvos „Spartaką“ (du kartus po 2:1), Maskvos „Dinamo“ (1:0 namie, 2:1 Maskvoje). Komandoje debiutavo V. Ivanauskas.

1985 m. sezonas vėl prasidėjo maištu. Ta pati žaidėjų grupė, neseniai atstatydinusi B. Zelkevičių, reikalavo jį grąžinti vietoje A. Liubinsko. Sezono pradžia prisvilo.

Grįžus B. Zelkevičiui žaidimas palaipsniui pagerėjo. Teko pergyventi 11 turą, kai „Žalgiris“ namie pralaimėjo 1:5 Maskvos „Dinamo“ ir buvo paskutinis lentelėje. Po pergalės dvyliktame ture prieš Donecko „Šachtiorą“ 1:0 prasidėjo „Žalgirio“ atgimimas. 12 rungtynių be pralaimėjimo, ir „Žalgiris“ – jau šeštas. Galutinė septintoji vieta atrodė visai gražiai.

1986 m. pagrindinis akcentas – lapkričio 17 d. pergalė 3:0 Kijeve prieš „Dinamo“, kovojusį dėl čempionų vardo. A. Mackevičiaus, K. Ruzgio, I. Pankratjevo įvarčiai leido pasiekti reikšmingą pergalę. Galutinė vieta – aštuntoji.

1987 m. žalgiriečiai pelnė bronzos medalius TSRS čempionate ir auksą Universiadoje Zagrebe, kur jie atstovavo TSRS studentijai ir žaidė žaliai–baltais dryžuotais „Žalgirio“ marškinėliais.

Sėkmingiausio Lietuvos futbolo istorijoje sezono didvyriai: treneriai B. Zelkevičius, G. Kalėdinskas, E. Riabovas, V. Jančiauskas, vartininkai V. Jurkus ir A. Kalinauskas, aikštės žaidėjai A.Narbekovas (16 įvarčių čempionate), V. Rasiukas, S. Jakubauskas, A. Janonis, R. Mažeikis, V. Sukristovas, S. Baranauskas, I. Pankratjevas, V. Ivanauskas, V. Buzmakovas, K. Ruzgys, A. Mackevičius. Ryškiausi akcentai – pergalės Vilniuje prieš Maskvos „Spartaką“ (5:2), Maskvos CSKA (3:0) ir Maskvos „Dinamo“ (4:0).

1988 m. leido „Žalgiriui“ aukščiausiai klubo istorijoje įkopti TSRS taurėje – į pusfinalį. Kelią į finalą užtvėrė Charkovo „Metalistas“, laimėjęs Vilniuje rezultatu 2:1, o vėliau iškovojęs ir taurę.

TSRS čempionate „Žalgiris“ penktas. Debiutas UEFA taurėje gerai prasidėjo Vilniuje (2:0 prieš „Austria“ ekipą), bet liūdnai baigėsi Vienoje (2:5).

1988 m. keli žalgiriečiai pelnė medalius TSRS rinktinių sudėtyje: V.Sukristovas – Europos čempionato sidabrą, o A. Narbekovas ir A. Janonis parsivežė iš Seulo olimpinį auksą.

1989 m. sezonas tapo paskutiniu, per kurį komanda TSRS čempionate sužaidė iki galo. Galutinė ketvirtoji vieta, kurią žalgiriečiai užsitikrino įveikdami paskutinėse rungtynėse Vilniuje 2:1 naujuosius čempionus Maskvos spartakiečius. „Žalgiris“ savo stadione nepralaimėjo nė vienerių čempionato rungtynių: 10 pergalių, 5 lygiosios.

UEFA taurėje įveiktas pirmasis barjeras – Geteborgo IFK klubas (2:0 Vilniuje, 0:1 svečiuose), įvarčius įmušė R. Fridrikas. Pralaimėta Belgrado „Crvena Zvezdai“ (1:4 ir 0:1).

1990 m., po vienerių rungtynių Odesoje (kovo 9 d. 0:1 pralaimėta „Černomorecui“), klubas pasitraukė iš SSRS pirmenybių.

Grįžimas į Lietuvos pirmenybes

Atkūrus Nepriklausomybę, klubas persikėlė rungtyniauti į Lietuvos čempionatą.

1990 m. pasitraukė dauguma pajėgiausių žaidėjų. Liko tik Valdemaras Martinkėnas ir Gintautas Kvitkauskas, 1991 m. žaidė ir Virginijus Baltušnikas. Bet klubas nuo pirmojo sezono aukščiausioje Lietuvos lygoje neužleido prizinių vietų. Pirmajame sezone komanda nesunkiai tapo Baltijos čempione, tačiau LFF taurės finale po baudinių serijos 3-4 nusileido Klaipėdos „Sirijaus" (buvęs „Atlantas") ekipai.

Iki 2002 m. Vilniaus „Žalgiris“ tris kartus pasidabino lygos aukso medaliais (1991, 1992 ir 1999 m.), net septynis kartus – sidabro (1993–1995, 1997–1998, 2000–2001 m.), bei tris kartus – bronzos medaliais (1990, 1996 ir 2002 m.). 5 kartus iškovojo šalies taurę (1991, 1993–1994, 1997 ir 2003 m.), dar 5 kartus žaidė LFF taurės turnyro finale (1990, 1992, 1995, 2000 ir 2001 m.). 2003 m. „Žalgiris" pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo šalies Supertaurę.

2004–2008 m. klubas neiškovojo nė vieno titulo, dažniausiai užimdamas 4 čempionato vietą.

Prisikėlimas iš pelenų (VMFD Žalgiris)

„Žalgirio“ sporto draugijos emblema, Vilnius, Olimpiečių g. 17

2008 m. klubo savininkui Vadimui Kastujevui išvykus į Rusiją, klubas prasiskolino. Futbolininkai žaidė negaudami atlyginimų, metų pabaigoje klubas vos neišnyko.

2009 m. žaidėjai, treneriai ir „Pietų IV“ sirgaliai, siekdami išsaugoti „Žalgirio“ vardą, atsiskyrė nuo FK „Žalgiris“ ir 2009 m. vasario 23 d. įkūrė Vilniaus miesto futbolo draugiją (VMFD) „Žalgiris“. Nors 2009 m. žalgiriečiai I lygoje liko priešpaskutiniai (6-oji vieta), padidėjus A lygos komandų skaičiui, 2010 m. klubas buvo priimtas į aukščiausią šalies futbolo divizioną.

2010 m. sezone A lygoje Vilniaus „Žalgiris“ iškovojo bronzos medalius. Paskutiniame ture norint iškovoti sidabrą reikėjo nugalėti tiesioginius konkurentus dėl 2-osios vietos Marijampolės „Sūduvos“ komandą, tačiau buvo sužaista lygiosiomis 0:0. Rezultatyviausiu komandos žaidėju tapo Artūras Jeršovas, per sezoną A lygoje pasižymėjęs 11 kartų. 2010 m. sezone komanda pripažinta korektiškiausia A lygoje.

2011–2012 m. sezonuose klubas kilo ant A lygos pjedestalo, 2 metus iš eilės iškovodamas sidabrą, o 2012 m. vienu įskaitiniu tašku atsilikęs nuo čempiono Panevėžio „Ekrano“.

2012 m. klubas atgimė, iškovota trofėjų. 2013–2016 m. iš eilės 4 kartus laimėtas A lygos čempionatas, 2012–2016 m. rekordinius 6 kartus iš eilės iškovota LFF taurė, 2012–2016 m. laimėta 5 kartus iš eilės LFF Supertaurė.

2013–2014 m. Europos lygos atrankoje žalgiriečiai tapo pirmaisiais Lietuvos futbolininkais, eliminavusiais 3 ekipas – St Patrick’s Athletic FC iš Airijos, Pyunik FC iš Armėnijos bei Lech Poznań iš Lenkijos. Ketvirtajame etape „Žalgiris“ pralaimėjo austrams Red Bull Salzburg (0:5 ir 0:2). 2014–2015 m. čempionų lygos atrankoje pirmame etape pralaimėta Zagrebo „Dinamo“, o 2015–2016 m. rezultatu 0:1 klubas pripažino Švedijos „Malmo“ FF pranašumą. 2016–2017 m. UEFA Čempionų lygos atrankos varžybų antrajame etape „Žalgiris“ paskutinėmis sekundėmis 1:2 nusileido „Astana“ ekipai.

Dabartis

2014 m. lapkričio 25 d., išsprendus teisinius ginčus, VMFD „Žalgiris“ tapo FK „Žalgiriu“.

Kauno futbolo klubas „Spyris“ tapo Kauno „Žalgirio“ dalimi. Teisme ginčytas „Žalgirio“ vardo naudojimas, kllubai ginčyjosei dėl „Žalgirio“ pavadinimo.

2022–2023 m. UEFA Europos konferencijų lygoje komanda pateko į grupių etapą. Iki tol jokiam Lietuvos klubui to padaryti nepavyko. 2022 m. rugsėjo 8 d. išvykoje kovojo prieš Bratislavos „Slovan“ (Slovakijos čempionai). Istorinės rungtynės baigėsi 0-0.

Klubo pavadinimas, logotipas ir spalvos

Pavadinimų kaita

• 1947 m. – Dinamo
• 1948 m. – Spartakas
• 1962 m. – Žalgiris
• 1993 m. – Žalgiris-EBSW
• 1995 m. – FK Žalgiris
• 2009 m. – VMFD Žalgiris
• 2015 m. – FK Žalgiris

• 

  ~1962–1989 m.

• 

  1989–2008 m.

• 

  2009–2012 m.

• 

  2012–2014 m.

• 

  Nuo 2015 m.

Apranga

Sovietmečiu naudojo įvairias spalvas: raudoni/balti, mėlynai/balti, buvo ir oranžiniai marškinėliai. Vėliau atrastas žaliai/baltas derinys.

Atkūrūs Nepriklausomybę, klubo spalvos – žaliai/balta. Marškinėliai buvo žaliai balti su vertikaliais dryžiais, o šortai buvo žalios arba baltos spalvos, kojinės baltos, žalios arba žaliai/baltos. 2016 m. klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Nike“ aprangų gamintojais. 2016 m. komanda žaidė languotais („šachmatiniais“) žalios/baltos marškinėliais. Išvykos rungtynių aprangos dažniausiai būdavo baltos arba žalios. 2017 m. grįžta prie vertikalių žaliai/baltų dryžių, baltų šortų ir baltų kojinių (namuose) ir baltos aprangos (svečiuose).

2021/22 m. čempionų lygos atrankoje susitiko su Budapešto „Ferencváros“. Pirmosiose rungtynėse, kurios įvyko 2021 m. liepos 20 d. Budapešte, nugalėjo vengrai rezultatu 2:0. Kadangi abiejų ekipų apranga yra labai panaši, žalia–balta ir vertikalūs dryžiai, todėl FK Žalgiris žaidė neįprastos spalvos (bordo) aprangomis. Marškinėliai ir šortai buvo bordo spalvos su baltais žymenimis, o kojinės buvo juodos. 2021 m. prieš FK Sūduva išvykose kovodavo žaliomis aprangomis su baltos spalvos žymenimis.

Aprangos nuo 1988 m.

1988 m.

1991 m.

1996 m.

2007 m. namie

2007 m. svetur

2016 m.

2016 m.

2017 m. namie

2017 m. svetur

Aprangos nuo 2018 m.

nuo 2018 m. namie

nuo 2018 m. svetur

Prieš „Ferencváros“ 2021–07–20

2021 m. svetur prieš „Sūduvą“

Prieš „Slovan“ 2022–09–08

Spalvinė gama

Žalia ir balta spalvos.

ŽALGIRIS

ŽALGIRIS

Aprangų gamintojai

• 2009–2012 m. Hummel
• 2013–2015 m. Kappa
• 2016–2023 m. Nike

Sudėtis

Pagrindinė komanda Atnaujinta: 2023 m. lapkričio 24 d. Nr. Pozicija Žaidėjas 1 V Edvinas Gertmonas 25 V Tomislav Duka 70 V Dovas Elzbergas 4 G Kipras Kažukolovas 7 G Joël Bopesu 12 G Petar Mamić 60 G Tomas Bakšys 2 S Adama Fofana 5 S Nicolás Gorobsov (taip pat ) 8 S Yukiyoshi Karashima 9 S Donatas Kazlauskas 10 S Paulius Golubickas Nr. Pozicija Žaidėjas 15 S Oliver Buff 18 S Arvydas Novikovas 19 S Vilius Piliukaitis 22 S Ovidijus Verbickas 27 S Abdoul Aziz Doumbia 33 S Marko Milićković 71 S Jurijus Kendyšas 96 S Gustas Jarusevičius 8 P Dariuš Stankevičius 23 P Romualdas Jansonas 24 P Motiejus Burba 80 P Liviu Antal 81 P Meinardas Mikulėnas Nuoroda: Visi šio sezono FK Žalgiris perėjimai Akademija ir dubleriai Nuo 2009 m. FK Žalgiris jaunimą ugdo Vaikų futbolo akademijoje „Žalgirietis“. FK Žalgiriui priklausė 50% akademijos akcijų. 2023 m. rugsėjo 13 d. FK Žalgiris išpirko likusias akcijas ir tapo vieninteliu dalininku. Vaikų futbolo akademija „Žalgirietis“ įkurta 2008 m. rugsėjo mėn. Jos steigėjai – buvę „Žalgirio“ futbolininkai Žydrūnas Grudzinskas ir Gediminas Kontautas. Po klubo krizės, 2009 metais atkurtas „Žalgiris“ taip pat tapo akademijos dalininku. Nuo 2015 m. akademijos baze tapo „Senvagės“ gimnazija, prie kurios buvo įrengta standartinių matmenų futbolo aikštė. LFF vaikų ir jaunimo akademijų sertifikavimo procese vertinant 2022 m. „Žalgirietis“ gavo 4 žvaigždučių įvertinimą kaip viena geriausių šalies futbolo akademijų. 2023 m. akademija siekia aukščiausio – 5 žvaigždučių reitingo. Dublerių komanda Žalgiris B dalyvauja LFF I lygos pirmenybėse. Jaunimo komanda Žalgiris C dalyvauja LFF II lygos pirmenybėse. Stadionas Iki 2011 metų Vilniaus „Žalgiris“ savo namų rungtynes žaisdavo „Žalgirio“ stadione, kuris buvo didžiausias Lietuvoje, talpinęs 15 030 žiūrovų (6530 sėdimų vietų). Šis stadionas buvo pradėtas statyti iškart po II pasaulinio karo, o buvo užbaigtas 1948 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jame žaidė Lietuvos vyrų futbolo rinktinė, tačiau vėliau stadionas prarado nacionalinio stadiono statusą. 2010 m. stadiono savininkai (ŪBIG) siūlė jį griauti ir vietoje jo pastatyti gyvenamuosius daugiabučius. Sulaukus pasipriešinimo, buvo svarstoma įtraukti stadioną į Kultūros vertybių registrą, tačiau tam keliamų reikalavimų jis neatitiko, o be to tai būtų apsunkinę stadiono rekonstrukciją. 2015 m. „Žalgirio“ stadionas ir jį supančios teritorijos (iš viso 8 ha) už daugiau nei 40 milijonų eurų buvo parduoti nekilnojamo turto bendrovei „Hanner“, kuri stadiono vietoje planavo gyvenamųjų butų ir ofisų statybą. Stadionas buvo nugriautas 2016 m. Nuo 2011 m. Vilniaus „Žalgiris“ rungtyniauja LFF (Lietuvos futbolo federacijos) stadione, anksčiau žinotame kaip „Vėtros“ stadione. Stadionas pastatytas 2004 m., o 2010 m. Vilniaus „Vėtros“ klubą ištikus finansiniams sunkumams, Lietuvos futbolo federacija perėmė jo valdymą. 2011 m. gegužę Europos futbolo asociacijų sąjungai (UEFA) patvirtinus solidžią paramą rekonstrukcijos projektui, stadione pradėti pirmieji darbai siekiant atnaujinti stadioną, kad jis atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus ir kad jame galėtų namų rungtynes žaisti Lietuvos rinktinė. Šiuo metu LFF stadionas talpina 5 067 žiūrovus.  Fanai Seniausia ir ištikimiausia Vilniaus „Žalgirio“ fanų bendruomenė, vadinama „Pietų-IV“, buvo įkurta 1985 m. spalio 19 dieną. „Pietų-IV“ ultros klubą organizuotai palaiko jau daugiau nei 35 metus, o sunkiausiu metu padėjo komandai išvengti išnykimo. Nors komandos palaikymo užuomazgos prasidėjo dar 1977-aisiais, aktyviausi Vilniaus „Žalgirio“ fanai po „Žalgirio“ stadioną pradėjo klajoti 1983 m., apsistodami tai viename, tai kitame stadiono sektoriuje. Judėjimas po įvairius stadiono sektorius buvo naudojamas tam, kad tuo metu teisėsaugos pareigūnams būtų sunkiau sukontroliuoti komandos fanus, kurie skanduodavo ne tik „Žalgirio“ bet ir Lietuvos vardą (tai tuo metu nebuvo toleruojama). Fanų bendruomenės įkūrimo pradžia laikomos rungtynės prieš Minsko „Dinamo“ ekipą 1985 m. spalio 19 dieną, kai Vilniaus „Žalgirio“ ultros įsikūrė Pietų-IV sektoriuje. Nuo šių rungtynių sirgaliai ne tik liko šiame stadiono sektoriuje, bet ir pagal jį sukūrė savo pavadinimą. Nors nuo 2011 m. klubas savo namų rungtynes žaidžia nebe „Žalgirio“, bet LFF stadione, „Pietų-IV“ rungtynių metu būna įsikūrusi taip pat pietinėje stadiono tribūnoje. Sovietų Sąjungos laikais „Pietų-IV“ ultras sudarė beveik 1000 aktyvių sirgalių (visa Pietų IV tribūna, o netilpusieji į ją buriuodavosi Pietų III tribūnoje). Sunkiausius laikus fanų bendruomenė išgyveno Vilniaus „Žalgiriui“ pasitraukus iš SSRS čempionato: 1990–1991 m. į Pietų IV sektorių rinkdavosi vis mažiau ir mažiau aktyvių sirgalių, kartais jų būdavo vos keli. 2009 m. „Pietų-IV“ fanų bendruomenės nariai padėjo finansinių sunkumų spaudžiamam Vilniaus „Žalgirio“ klubui išsikapstyti iš krizės. Sirgaliai ne tik rengė įvairias akcijas, kurių metu buvo renkami pinigai klubo išlaikymui, bet ir aukojo savo asmeninius finansus, kad klubas neišnyktų iš Lietuvos futbolo žemėlapio. „Pietų-IV“ yra seniausia bei didžiausia organizuotą ir aktyvų komandos palaikymą propaguojanti grupė visame Baltijos regione. Geriausi sezono žaidėjai Nuo 2004 m. klubo aistruoliai kasmet renka geriausią sezono futbolininką. Jais tapo: 2004 m. Mindaugas Malinauskas 2005 m. Virmantas Lemežis 2006 m. Igoris Morinas 2007 m. Igoris Morinas 2008 m. Igoris Morinas 2009 m. Edgaras Mastianica 2010 m. Pavel Komolov 2011 m. Marius Rapalis 2012 m. Kamil Bilinski 2013 m. Mantas Kuklys 2014 m. Deividas Šemberas 2015 m. Andro Švrljuga 2016 m. Andrija Kaludžerovič 2017 m. Mamadou Mbodj 2018 m. Liviu Antal 2019 m. Tomislav Kiš 2020 m. Saulius Mikoliūnas 2021 m. Hugo Vidémont 2022 m. Edvinas Gertmonas Personalas Administracija Direktorė: Vilma Venslovaitienė Komercijos-techninis direktorius: Andriejus Ovčinikovas Pagrindinės komandos treneriai Vyr. treneris: Vladimir Čeburin Asistentas: Eivinas Černiauskas Vartininkų treneris: Audrius Ramonas Jaunimo komandų ir akademijų treneriai „Žalgiris B“ vyr. treneris: Žydrūnas Grudzinskas „Žalgiris C“ (U19) vyr. treneris: Dainius Greviškis Jaunimo ugdymo programos vadovas: Žydrūnas Grudzinskas Medicinos personalas Gydytojas: Tomas Jonaitis Vyr. kineziterapeutas: Dainius Pavilonis Treneriai Voldemaras Jaškevičius (1947) Jaroslavas Citavičius (1947–1948) Georgijus Glazkovas (1948–1951) Andrejus Protasovas (1951) Jurijus Chodotovas (1952–1953) Stasys Paberžis (1953–1957) Vytautas Saunoris (1958–1960) Zenonas Ganusauskas (1961–1962) Serafimas Cholodkovas (1963–1965) Juozas Vaškelis (1966–1967) Algirdas Vosylius (1968–1971) Serafimas Cholodkovas (1971–1973) Algirdas Klimkevičius (1974–1976) Benjaminas Zelkevičius (1977 m. sausio 1 d.–1983 m. gegužės 1 d.) Algimantas Liubinskas (1983 m. sausio 1 d.–1985 m. gruodžio 31 d.) Benjaminas Zelkevičius (1985 m. balandžio 1 d.–1991 m. spalio 1 d.) Vytautas Jančiauskas (1991–1992) Benjaminas Zelkevičius (1992 m. spalio 1 d.–1995 m. birželio 30 d.) Eugenijus Riabovas (1996–2001) Kęstutis Latoža (2002) Eugenijus Riabovas (2003–2004) Kęstutis Latoža (2004–2005) Saulius Širmelis (2005) Arminas Narbekovas (2005 m. lapkričio 30 d.–2006 m. lapkričio 30 d.) Igoris Pankratjevas (2006) Viačeslav Mogilnij (2008) Mindaugas Čepas (2008–2009) Igoris Pankratjevas (2009 m. liepos 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d.) Vitalijus Stankevičius (2011 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d.) Damir Petravić (2012 m. sausio 4 d.–2012 m. rugpjūčio 8 d.) Marek Zub (2012 m. rugpjūčio 8 d.–2014 m. gruodis) Valdas Dambrauskas (2014 m. gruodžio 17 d.–2017 m. spalio 23 d.) Aleksandras Brazevičius (2017 m. spalio 24 d.-2017 m. lapkričio 24 d.) Aurelijus Skarbalius (2017 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. birželio 22 d.) Valdas Urbonas (2018 m. birželio 23 d. – 2019 m. vasario 2 d.) Marek Zub (2019 m. vasario 13 d. – 2019 m. liepos 15 d.) João Luís Martins (laikinasis) nuo 2019 m. liepos 15 d. iki lapkričio 27 d. Aliaksejus Baga (2020 m. sausio 19 d. – gruodžio 21 d.) Vladimiras Čeburinas (2021 sausio 11 d. –) Žymūs žaidėjai Vytautas Saunoris, 1947–1955 Stasys Paberžis, 1947–1951 Algirdas Kulikauskas, 1953–1965 Stasys Ramelis, 1959–1973 Petras Glodenis, 1962–1966, 1969, 1973–1974 Romualdas Juška, 1962–1965, 1970–1971 Algirdas Žilinskas, 1962–1975 Benjaminas Zelkevičius, 1963–1967; 1969–1973 Gintautas Kalėdinskas, 1963–1973 Juzefas Jurgelevičius, 1965, 1967–1970, 1973–1980 Kęstutis Latoža, 1968–1983 Vytautas Dirmeikis, 1970–1973, 1975–1981 Šenderis Giršovičius, 1974 Eugenijus Riabovas, 1976–1981 Stasys Danisevičius, 1976–1979, 1981–1986 Valdas Kasparavičius, 1976, 1978, 1980–1986 Vaclovas Jurkus, 1977–1988 Sigitas Jakubauskas, 1978–1989 Arvydas Janonis, 1978–1989 Stasys Baranauskas, 1980–1989, 1997 Igoris Pankratjevas, 1983–1989 Arminas Narbekovas, 1983–1990 Valdas Ivanauskas, 1984, 1986–1989 Viačeslavas Sukristovas, 1984–1990; 1997–1998 Virginijus Baltušnikas, 1985–1990, 1991–1992, 1994–1995, 1997–1998 Robertas Fridrikas, 1985–1989; 1991 Valdemaras Martinkėnas, 1989 Aidas Preikšaitis, 1989–1996 Andrius Tereškinas, 1990–1996; 2005 Edgaras Jankauskas, 1991–1996 Ričardas Zdančius, 1991–1994 Darius Maciulevičius, 1991–1995 Tomas Žvirgždauskas, 1991–1995 Aurelijus Skarbalius, 1992–1994 Andrius Skerla, 1995–1996; 2012–2014 Deividas Šemberas 1996–1998; 2014–2015 Tomas Ražanauskas 1996–1997 Igoris Morinas, 1996–1998; 2004–2010 Žydrūnas Karčemarskas, 1998, 2001 Robertas Poškus, 1999 Mindaugas Kalonas, 2001 Andrius Velička, 2013–2014 Mantas Kuklys, 2012–2018, 2020–2022 Saulius Mikoliūnas, 2015-2023 Žymesni žaidėjai iš užsienio Pavel Komolov 2010–2015 m. Kamil Bilinski 2012–2013 m. Andro Švrljuga 2012–2015 m. Jakub Wilk 2013, 2014–2015 m. Jurij Kendyš, 2015, 2023 m. Andrija Kaludžerovič 2016, 2020–2021 m. Mahamane Traoré 2017 m. Mamadou Mbodj 2016–2018 m. Tomáš Šimkovič 2018 m. Dalyvavimas Europos turnyruose Sezonas Turnyras Etapas Valstybė Klubas Pirmosios rungtynės Antrosios rungtynės Bendras rezultatas Paskutinio sezono rezultatai 2023–24 UEFA Čempionų lyga 1Q FC Struga 0:0 2:1 (Kendyš, Radič (į s.v.)) 2:1 2Q Galatasaray SK 2:2 (Oyewusi, Kazlauskas) 0:1 2:3 UEFA Europos lyga 3Q BK Häcken 1:3 (Hnid) 0:5 1:8 UEFA Europos konferencijų lyga PO Ferencvárosi TC 0:4 0:3 0:7 Praėjusių sezonų rezultatai Sezonas Turnyras Etapas Valstybė Klubas Pirmosios rungtynės Antrosios rungtynės Bendras rezultatas 1988–89 UEFA Taurė 1/32 Austria Wien 2:0 (R.Fridrikas, S.Baranauskas) 2:5 (V.Baltušnikas, R.Fridrikas) 4–5 1989–90 UEFA Taurė 1R IFK Göteborg 2:0 (R.Fridrikas x 2) 0:1 2–1 2R Red Star Belgrade 0:1 1:4 (V.Ivanauskas) 1–5 1992–93 UEFA Čempionų lyga 1R PSV Eindhoven 0:6 0:2 0–8 1993–94 Taurių laimėtojų taurė 1Q MFK Košice 1:2 (D.Maciulevičius) 0:1 1–3 1994–95 Taurių laimėtojų taurė 1Q Barry Town 1:0 (D.Vencevičius) 6:0 (V.Karvelisx2, V.Baltušnikas, E.Poderis, D.Maciulevičius, E.Jankauskas) 7–0 1R Feyenoord 1:1 (A.Tereškinas) 1:2 (D.Vencevičius) 2–3 1995–96 Taurių laimėtoų taurė 1Q NK Mura 2:0 (V.Baltušnikas, A.Tereškinas) 1:2 (D.Vencevičius) 3–2 1R Trabzonspor 2:2 (A.Tereškinas, G.Mikulėnas) 0:1 2–3 1996–97 UEFA Taurė PR Crusaders 2:0 (D.Vencevičius, A.Pukelevičius) 1:2 (T.Ražanauskas) 3–2 1R Aberdeen 1:4 (T.Ražanauskas) 3:1 (G.Mikulėnasx2, A.Pukelevičius) 4–5 1997–98 Taurių laimėtojų taurė 1Q Hapoel Be’er Sheva 0:0 1:2 (N.Radžius) 1–2 1998–99 UEFA Taurė 1Q ÍA 2:3 (M.Skinderis, N.Vasiliauskas) 1:0 (A.Steško) 3–3 2Q Brann 0:1 0:0 0–1 1999–00 UEFA Čempionų lyga 1Q Araks Ararat 2:0 (I.Steško, A.Steško) 3:0 (S.Novikovas, A.Jokšas, N.Vasiliauskas) 5–0 2Q Dynamo Kyiv 0:2 0:1 0–3 2000–01 UEFA Taurė 1Q Ruch Chorzów 2:1 (D.Saulėnas, R.Vilėniškis) 0:6 2–7 2001–02 UEFA Taurė 1Q Maccabi Tel Aviv 0:6 0:1 0–7 2002 UEFA Intertoto taurė 1R Budapest Honvéd 1:0 (D.Saulėnas) 0:0 1–0 2R Sochaux 0:2 1:2 (A.Steško) 1–4 2003 UEFA Intertoto taurė 1R Örgryte IS 1:1 (A.Shylo) 0:3 1–4 2004–05 UEFA Taurė 1Q Portadown 2:2 (A.Steško, A.Maksimovic) 2:0 (T.Mikuckis, V.Kaušpadas) 4–2 1Q Aalborg BK 1:3 (V.Kaušpadas) 0:0 1–3 2005 UEFA Intertoto taurė 1R Lisburn Distillery 1:0 (V.Lemežis) 1:0 (A.Shylo) 2–0 2R Dinaburg 2:0 (K.Jasaitis, V.Lemežis) 1:2 (K.Jasaitis) 3–2 3R Egaleo 3:1 (V.Lemežis, I.Morinas, B.Jašurek) 2:3 (V.Lemežis, I.Morinas) 5–4 1/2 CFR Cluj 1:2 (A.Osipovič) 1:5 (A.Jokšas) 2–7 2012–13 UEFA Europos lyga 2Q Admira Wacker Mödling 1:1 (R.Radavičius) 1:5 (M.Kuklys) 2–6 2013–14 UEFA Europos lyga 1Q St Patrick’s Athletic 2:2 (P.Komolov, K.Bilinski) 2:1 (M.Kuklys, K.Bilinski) 4–3 2Q Pyunik 2:0 (K.Bilinski, R.Leliūga) 1:1 (M.Kuklys) 3–1 3Q Lech Poznań 1:0 (M.Kuklys) 1:2 (R.Leliūga) 2–2 PO Red Bull Salzburg 0:5 0:2 0–7 2014–15 UEFA Čempionų lyga 2Q Dinamo Zagreb 0:2 0:2 0-4 2015–16 UEFA Čempionų lyga 2Q Malmo FF 0:0 0:1 0–1 2016–17 UEFA Čempionų lyga 2Q Astana FC 0:0 1:2 (Elivelto) 1–2 2017–18 UEFA Čempionų lyga 2Q Ludogorec 2:1 (S.Nyuiadzi, M.Kuklys) 1:4 (S.Nyuiadzi) 3–5 2018–19 UEFA Europos lyga 1Q Klaksvikar IF 2:1 (L.Antal, M.Mbodj) 1:1 (L.Antal) 3–2 2Q Vaduz 1:0 (L.Antal) 1:1 (T.Šimkovič) 2–1 3Q Sevilla FC 0:1 0:5 0–6 2019-20 UEFA Europos lyga 1Q Honved FC 1:3 (Uzėla) 1:1 (Antal) 2-4 2020-21 UEFA Europos lyga 1Q Paide LM 2:0 (Kaludžerovič, Antal) 2-0 2Q FK Bodø/Glimt 1:3 (Antal) 1-3 2021–22 UEFA Čempionų lyga 1Q Linfield FC 3:1 (Vidémont, Kiš, Johns (į savo vartus)) 2:1 (Mikoliūnas, Onazi) 5:1 2Q Ferencvárosi TC 0:2 1:3 (Diaw) 1:5 UEFA Europos lyga 3Q NŠ Mura 0:0 0:1 0:1 UEFA Europos konferencijų lyga PO FK Bodø/Glimt 2:2 (Kiš, Diaw) 0:1 2:3 2022–23 UEFA Čempionų lyga 1Q FC Ballkani 1:1 (Buff) 0:0, p.p.1:0 (Oyewusi) 2:1 2Q Malmö FF 1:0 (Ourega) 2:0 (Oyewusi, Oliveira) 3:0 3Q FK Bodø/Glimt 0:5 1:1 (Kyeremeh) 1:6 UEFA Europos lyga PO PFK Ludogorec Razgrad 0:1 3:2, p.p.3:3 (Ourega, Buff, Oliveira) 3:4 UEFA Europos konferencijų lyga GR ŠK Slovan Bratislava 0:0 1:2 (Kyeremeh) 4 vieta grupėje FC Basel 0:1 2:2 (Oyewusi x2) FC Pyunik 0:2 2:1 (Ourega, Oliveira) Etapų paaiškinimas PR Pirminės atrankos etapas Preliminary Round 1Q Pirmasis atrankos etapas First qualifying round 2Q Antrasis atrankos etapas Second qualifying round 3Q Trečiasis atrankos etapas Third qualifying round PO Atkrintamasis atrankos etapas Play-off round GR Grupių etapas Group stage Pasiekimai Lietuvos varžybose laimėti trofėjai (2019-05-16 duomenys) Varžybos Pasiekimas Kartai Metai Čempionatas I vieta 10 1991, 1992, 1999, 2013, 2014, 2015, 2016, 2020, 2021, 2022 II vieta 13 1993, 1994, 1995, 1997, 1998, 1999 (rud.), 2000, 2011, 2012, 2017, 2018, 2019, 2023 III vieta 4 1990, 1996, 2001, 2010 Taurė Nugalėtojas 14 1991, 1993, 1994, 1997, 2003 (rud.), 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 (pav. ir rud.), 2018, 2021, 2022 Finalininkas 6 1990, 1992, 1995, 2000, 2001, 2017 Supertaurė Nugalėtojas 8 2003, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2020, 2023 Finalininkas 3 2019, 2021, 2022 Pasiekimai Lietuvos aukščiausiojoje lygoje nuo 1922 metų. Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta 1946 m. 2023 m. 36 Čempionai Pastaba: neįskaitomi 1924–1930, 1935, 1942–1943, 1945 m. sezonai, kai nebuvo vientisos lygos, taip pat 1939–1940, 1941, 1943–1944 m. nebaigtos pirmenybės. TSRS varžybose laimėti trofėjai (1992-07-01 duomenys) Varžybos Pasiekimas Kartai Metai Čempionatas I vieta 0 II vieta 0 III vieta 1 1987 Taurė Nugalėtojas 0 Finalininkas 0 Lygos taurė Nugalėtojas 0 Finalininkas 0 Supertaurė Nugalėtojas 0 Finalininkas 0 SSRS I lygos čempionas (1982 m.) Universiados čempionas (1987 m.) Pasiekimai TSRS aukščiausiojoje lygoje 1936–1991 m. Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta 1953 m. 1989 m. 11 3 Pastaba: neįskaitomos 1941 m. nebaigtos pirmenybės, taip pat atvejai, kai klubai buvo pašalinti iš turnyro pirmenybių metu. Sezonai Sezonas Lyga (pakopa) V. Ru. Pe. Ly. Pr. Įv. + Įv. - +/- Taškai LFF taurė 2016 m. A lyga (I) 1/8 33 24 4 5 74 29 +45 76 taurė 2017 m. A lyga (I) 2/8 33 20 7 6 62 31 +31 67 finalas 2018 m. A lyga (I) 2/8 33 23 6 4 70 23 +47 75 taurė 2019 m. A lyga (I) 2/8 33 24 2 7 79 29 +50 74 1/2 f. 2020 m. A lyga (I) 1/6 20 14 3 3 42 14 +28 45 1/2 f. 2021 m. A lyga (I) 1/10 36 23 10 3 76 28 +48 79 taurė 2022 m. A lyga (I) 1/10 36 26 6 4 85 27 +58 84 taurė 2023 m. A lyga (I) 2/10 36 23 6 7 67 28 +39 75 1/8 f. Šaltiniai Nuorodos Oficiali klubo svetainė Facebook paskyra SOCCERWAY SOFASCORE FLASHSCORE Transfermarkt futbolonis.lt Globalsportsarchi