Urugvajus

Šis straipsnis apie valstybę Pietų Amerikoje. Apie upę skaitykite straipsnyje Urugvajus (upė).

Urugvajaus Rytų Respublika

isp. República Oriental del Uruguay


Vėliava	Herbas

Himnas: „Urugvajaus nacionalinis himnas“

Urugvajus žemėlapyje

Valstybinė kalba

ispanų

Sostinė

Montevidėjas

Didžiausias miestas

Montevidėjas

Valstybės vadovai
• prezidentas
• -
• -

Luis Lacalle Pou
-
-

Plotas
• Iš viso
• % vandens

181 034 km² (89)
1,5 %

Gyventojų
• 2022
• Tankis

3 407 213^[1] (132)
19,8 žm./km² (206)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2022
71,161^[2] mlrd. $ (80)
20 018^[2] $ (49)

Valiuta

Urugvajaus pesas

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC-3
netaikomas

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

(nuo Brazilijos)
1825 m. balandžio 25 d.
1828 m. balandžio 28 d.

Interneto kodas

.uy

Šalies tel. kodas

598

Urugvajus (isp. Uruguay), oficialiai Urugvajaus Rytų Respublika (isp. República Oriental del Uruguay) – valstybė Pietų Amerikos pietryčiuose, prie Atlanto vandenyno ir jo įlankos La Platos. Šiaurėje ir šiaurės rytuose ribojasi su Brazilija, vakaruose – su Argentina. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Montevidėjas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Urugvajaus istorija.

Urugvajaus indėnai (pav. iš 1603 m. kelionės žurnalo, dail. Hendrick Ottsen).

Pagrindiniai dabartinio Urugvajaus teritorijos gyventojais iki europiečių atvykimo buvo čarua genties indėnai, kuriuos į pietus nustumė gvaraniai indėnai iš dabartinio Paragvajaus. Tuometinis gyventojų skaičius galėjo būti maždaug nuo 5000 iki 10000.^[3]

Pirmieji europiečiai pasiekė Urugvajų 1536 metais, bet gyvenvietės teritorijoje atsirado tik XVI–XVII amžiais nes joje nebuvo aukso ir sidabro. Šalies teritorija tapo nesutarimų tarp portugalų ir ispanų imperijų objektu. 1603 m. ispanai pradėjo veisti galvijus, tai sudarė prielaidas ekonominiam augimui šiame regione.^[4] 1624 metais ispanai įkūrė pirmąją nuolatinę gyvenvietę dabartinėje Urugvajaus teritorijoje – Villa Soriano, pietvakarinėje Negro upės pakrantėje. 1680 metais portugalai pastatė fortą – Kolonija del Sakramentą.^[5] Ispanai paspartino Urugvajaus kolonizaciją, norėdami sustabdyti portugalus prie pietinės Brazilijos sienos.

Kolonijiniu laikotarpiu Urugvajus buvo vadinamas Banda Oriental – „Rytinis pakraštys“, dėl savo geografinės vietos į rytus nuo Urugvajaus upės. Vietiniai gyventojai, atitinkamai buvo vadinami Orientales („rytiečiai“), pavadinimas, kuris kartais naudojamas ir mūsų laikais.

Urugvajaus sostinė Montevidėjas buvo įkurta XVIII a. pradžioje, kaip karinis įtvirtinimas, išnaudojant natūralų uostą, bei greitai tapo aktyviu prekybos centru, konkuravusiu su Argentinos sostine, Buenos Airėmis. XIX amžiuje Urugvajus buvo britų, ispanų, portugalų ir vietinių karinių grupuočių įtakos pasidalijimo kovų laukas.^[6] 1806 ir 1807 metais britų kariuomenė bandė užimti Buenos Aires karo su Ispanija metu. Todėl 10 000 britų karių 6 mėn. išlaikė Montevidėją užimtą, ruošdamiesi pulti Buenos Aires.

Urugvajaus nepriklausomybės kelias buvo ilgesnis nei kitų Pietų Amerikos valstybių. Nepriklausomybė nuo Brazilijos paskelbta 1825 m. rugpjūčio 25 d. Urugvajaus nepriklausomybę 1828 metais pripažino Didžioji Britanija, Argentina ir Brazilija, pasibaigus Argentinos ir Brazilijos tarpusavio karui.^[7]

Pavadinimo kilmė

Valstybės pavadinimas kilo pagal Urugvajaus upę – Urugvajaus Rytų Respublika yra rytiniame Urugvajaus upės krante. Šis savo ruožtu kilo iš gvaranių kalbos: uru – nedideli paukščiai, gua žymi kilmininką, y – vanduo, taigi „paukščių vanduo, paukščių upė“.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Urugvajaus politinė sistema.

Generalinės asamblėjos pastatas

Urugvajus – prezidentinė demokratinė respublika. Šalies ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Valdžia suskirstyta į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisminę.

Urugvajaus parlamentas – Generalinė asamblėja, sudaryta iš dviejų rūmų:

Senatas. 30 deputatų renkami pagal proporcinę sistemą. Kiekvieną Urugvajaus departamentą privalo atstovauti ne mažiau kaip du deputatai.
Atstovų rūmai. 99 deputatų renkami pagal proporcinę sistemą. Kaip ir Senate šalies departamentus privalo atstovauti ne mažiau kaip du deputatai.

Deputatai į abiejus rūmus renkami 5 metų kadencijai.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Urugvajaus departamentai.

Urugvajaus departamentai

Administraciniu atžvilgiu Urugvajus suskirstytas į 19 departamentų:

Geografija

Urugvajaus fizinis žemėlapis

Dirbtinis Iporos ežeras Takuarembo dep.

Valisos paplūdimiai

Pagrindinis straipsnis – Urugvajaus geografija.

Urugvajus yra išsidėstęs Pietų Amerikos pietryčiuose. Šiaurėje ribojasi su Brazilija, vakaruose – su Argentina, pietuose – La Platos estuarija, rytinį pakraštį skalauja Atlanto vandenynas, kurio platūs smėlio paplūdimiai bei uolėti kyšuliais driekiasi daugybę kilometrų. Palei Atlanto pakrantę driekiasi nemažai lagūnų.

Urugvajaus užimama teritorija – 176 220 km², sausumos – 173 620 km², vidaus vandenys užima 2 600 km².

Sienos

Iš viso: 1 564 km

Su Argentina: 579 km
Su Brazilija: 985 km
Jūra: 660 km, teritoriniai vandenys 200 jūrmylių.

Urugvajaus reljefas nepasižymi jokiais didesniais kontrastais. Aukščiausioji teritorijos vieta (Cerro Catedral) siekia 514 m, o pietuose, ties La Plata, stūkso kelios stačiašlaitės panašaus aukščio kalvos. Visoje teritorijoje driekiasi nuolaidžios kalvos, apaugusios žole ir miškeliais, pavieniais ombu ir introdukuotų eukaliptų giraitėmis.

Ilgiausios upės – Urugvajus (isp. Río Uruguay; ilgis – 1600 km), Santa Lusija, Negras, Kuareimas.

Žemės ištekliai (1997 m. duomenys)

Ariama žemė: 7 %
Ganyklos: 77 %
Krūmai ir miškai: 6 %
Kita: 10 %

Klimatas

Nuosaikus, būdingas subtropikams. Dienos temperatūra karščiausiais vasaros mėnesiais (gruodis – vasaris) retai pakyla virš 35 °C, o žemiausia šalčiausio laikotarpio temperatūra paprastai nebūna žemesnė kaip 10 °C. Kartais pučiant pietų vėjams, vadinamiems Pampero, temperatūra nukrinta iki -5 °C. Metinis kritulių kiekis – apie 1000 mm.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Urugvajaus ekonomika.

Apie 90 % Urugvajaus žemių yra auginami galvijai. Dar auginamos avys, arkliai, kiaulės. Didelę dalį pasėlių šalyje sudaro javai. Ryžiai yra pagrindinis maisto produktas, po jų seka javai ir cukranendrės. Taip pat auginami miežiai, avižos, linų, saulėgrąžų sėklos, cukriniai runkeliai. Salto apylinkėse yra daug vaismedžių sodų, vynuogynų.

Nepaisant to, kad Urugvajus yra daugiausia žemės ūkio valstybė, kad jis priklauso nuo įsivežamų medžiagų šalyje yra pastebima industrializacija. Apie pusę gamybos šakų užima žemės ūkio produktų apdirbimas. Taip pat gaminama elektronikos, transporto įranga, naftos, tekstilės produktai, chemikalai. Šalyje yra randama marmuro, akmens, granito, boksitų. Pelnas iš žvejybos ir miško verslų prisideda prie šalies ekonomikos. Urugvajaus paplūdimiai traukia turistus, daugiausia iš Argentinos.

Eksportuojama mėsa, medvilnė, kailiai, odos, ryžiai, žuvis, pieno produktai. Importuojami įvairūs įrengimai, chemikalai, automobiliai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Brazilija, JAV, Argentina, Rusija.

Demografija

Tradicinis urugvajiečių gėrimas – matė

Pagrindinis straipsnis – Urugvajaus demografija.

Urugvajaus gyventojų daugumą sudaro išeiviai iš Europos: ispanai, italai, prancūzai, vokiečiai, portugalai, britai ir kt. Remiantis 2006 metų Nacionalinio gyventojų surašymo duomenimis: 94,6 % gyventojų kildino save iš europiečių, 9,1 % buvo afrikiečių kilmės, ir 4,5 % Pietų Amerikos indėnai. (Respondentai galėjo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymą).

Dauguma atvykėlių iš Europos persikėlė į Urugvajų XIX amžiuje. Jie ženkliai paveikė Montevidėjo bei kitų šalis miestų architektūros stilių ir kultūrą. Dėl šios priežastis šiandieninis Montevidėjo labai primena europietišką miestą.

Kaip kuriose Urugvajaus vietovėse atvykėliai kūrėsi ir gyveno koncentruotai: Kolonija Valdensėje, Nueva Helvesijoje, Končiljase, Barkeryje ir pan.

Šalyje stipri ir didelė vidurinioji klasė gyvenanti miestuose. Gyventojų raštingumas yra 96,79 % (1996 duomenys).^[8]

Apie lietuvius Urugvajuje žiūrėkite: Urugvajaus lietuvių bendruomenė

Religija

Bažnyčia atskirta nuo valstybės nuo 1919 m. Remiantis 2006 metų Nacionalinio gyventojų surašymo duomenimis 47,1 % gyventojų priskiria save katalikams, 23,2 % tikintys „be konkrečios religijos“, 17,2 % ateistai arba agnostikai, 11,1 % „krikščionys ne katalikai“ (protestantai), 0,6 % Umbanda ar kitų „afro“ kilmės religijų išpažintojai, 0,3 % judėjai, ir 0,4 % kiti.^[9]

Urugvajus laikomas labiausiai sekuliarizuota Lotynų Amerikos šalimi.

Kultūra

Piriapolio tvirtovė

Pagrindinis straipsnis – Urugvajaus kultūra.

Šalies kultūra yra labai turtinga meno ir literatūros tradicijomis. Dabartinė kultūra sugebėjo integruoti skirtingas atvykėlių iš Europos ir vietinių kultūrų įtakas. Urugvajuje galima rasti kolonijinio laikotarpio statinių, taip pat įspūdingų vėlesnio laikotarpio architektūros paminklų. Montevidėjo priemiesčiuose XIX a. pabaigoje atsirado urugvajietiškas tango. Šiuo metu tango, candombe ir murga yra trys pagrindiniai šokio stiliai.