Italijos vyrų futbolo rinktinė

Asociacija
Federazione Italiana Giuoco Calcio
FIFA reitingas
6 Pastovu (2022-03-31)[1]
Treneris
Luciano Spalletti
Daugiausiai įvarčių įmušė
Gigi Riva (35)
Daugiausia rungtynių žaidė
Gianluigi Buffon (176)
Apranga namuose
Apranga svečiuose
Pirmosios rungtynės
Italija Italija 6:2 Bolivija Bolivija
(Milanas; 1910 m. gegužės 15 d.)
Pergalė didžiausiu skirtumu
Italija Italija 9:0 JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
(Brentfordas; 1948 m. rugpjūčio 2 d.)
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu
Vengrija Vengrija 7:1 Italija Italija
(Budapeštas; 1924 m. rugpjūčio 6 d.)
Pasaulio čempionatas
Dalyvauta: 18 (Pirmas kartas: 1934)

Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1934 m., 1938 m., 1982, 2006

Europos čempionatas
Dalyvauta: 11 (Pirmas kartas: 1968 m.)

Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1968 m. ir 2021 m.

Italijos vyrų futbolo rinktinė (it. Nazionale di calcio dell'Italia) – futbolo komanda, atstovaujanti Italijai. Viena sėkmingiausių futbolo rinktinių, keturis kartus laimėjusi pasaulio čempionatą, du kartus Europos čempionatą bei vieną kartą iškovojusi olimpinius aukso medalius. Pasaulio čempionatų finaluose žaidė 5 kartus, dar tris kartus pateko į pusfinalį, nuo 1934 m. tik vieną kartą nedalyvavo finaliniame pasaulio čempionato etape.

Tradicinės komandos spalvos (kaip ir visų Italijos sporto šakų atstovų, išskyrus autosportą) yra mėlyna (itališkai azzuro), nuo šio pavadinimo komanda vadinama Azzurri.

Istorija redaguoti

Nedalyvavusi pirmajame pasaulio čempionate, Italijos rinktinė laimėjo Italijoje 1934 m. surengtą antrąjį bei Prancūzijoje 1938 m. surengtą trečiąjį čempionatus. 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse Italijos komanda iškovojo aukso medalius.

Po antrojo pasaulinio karo komanda nebežaidė taip sėkmingai. 1949 m. aviakatastrofoje žuvus visiems stipriausio Italijos klubo Torino FC žaidėjams, rinktinės sudėtis labai susilpnėjo ir 1950 metų pasaulio čempionate rinktinė iškrito po pirmojo etapo. Pirmame etape Italijai čempionatas baigėsi ir 1954 m., į 1958 m. čempionatą rinktinė nepateko neįveikusi atrankos, 1962 m. ir 1966 m. čempionatuose vėl iškrito po pirmojo etapo.

1968 m. komanda pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate, kur pateko į finalą, finale sužaidė lygiosiomis su Jugoslavijos komanda, pakartotinai žaistose finalo rungtynėse laimėjo 2:0 ir iškovojo pirmąją vietą. 1970 metų pasaulio čempionate italai pusfinalyje po vienų dramatiškiausių XX amžiaus futbolo rungtynių po pratęsimo 4:3 įveikė Vakarų Vokietiją, o finale pralaimėjo Brazilijos komandai 4:1. 1974 metų pasaulio čempionate Italija iškrito po pirmo etapo, o 1978 metų čempionate užėmė ketvirtąją vietą.

1982 m. pasaulio čempionate italai trečią kartą tapo čempionais, finale 3:1 nugalėję Vakarų Vokietijos komandą, šiame čempionate Paolo Rossi įmušė 6 įvarčius ir buvo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. 1990 m. užėmė trečią, o 1994 m. – antrąją vietą.

2006 m. pasaulio čempionate Vokietijoje grupės varžybose įveikė Ganos ir Čekijos rinktines bei lygiosiomis sužaidė su JAV komanda. Aštuntfinalyje žaidė prieš Australijos komandą, šiose rungtynėse australai prasižengė italų baudos aikštelėje paskutinę rungtynių minutę ir Francesco Totti realizavus 11 m baudinį italai iškovojo pergalę 1:0. Ketvirtfinalyje po įnirtingos kovos italai nugalėjo Ukrainos komandą 3:0. Pusfinalyje Italija susitiko su Vokietijos komanda, per rungtynių pagrindinį laiką nei viena komanda neįmušė įvarčių, antrojo pratęsimo paskutinėmis minutėmis Fabio Grosso ir Alessandro Del Piero įmušė po įvartį ir Italija šeštą kartą pateko į pasaulio čempionato finalą. Finale sužaidė lygiosiomis 1:1 prieš Prancūzijos rinktinę, o baudinių serijoje tiksliai mušė visus 5 smūgius ir nugalėjo 5:3, ketvirtą kartą tapdami čempionais.

2008 m. birželį dalyvavo Austrijoje ir Šveicarijoje vykusiame 13-tame Europos futbolo čempionate. Grupės rungtynėse susitiko su Olandija, Prancūzija ir Rumunija. Po pralaimėjimo 0-3 olandams sekė lygiosios 1-1 su rumunais ir 2-0 pergalė prieš prancūzus. Ketvirtfinalyje italai susitiko su ispanais. Rungtynės ir pratęsimas baigėsi lygiosiomis, o baudinių seriją 2-4 laimėjo ispanai. Praėjus savaitei po čempionato pabaigos buvo paskelbta, kad nutraukiama sutartis su treneriu Roberto Donadoni, o į jo vietą sugrįžta buvęs rinktinės treneris Marcello Lippi.[2]

Atrankoje į 2010 m. XIX pasaulio futbolo čempionatą Italijos rinktinė grupėje užėmė pirmąją vietą, pelniusi 7 pergales ir 3 rungtynes sužaidusi lygiosiomis. Grupėje aplenkė Airijos, Bulgarijos, Kipro, Juodkalnijos ir Gruzijos rinktines.

Gruodžio 4 d. ištraukti burtai lėmė, kad Italijos rinktinė pateko į F grupę, kurioje žaidė kartu su Paragvajaus, Naujosios Zelandijos ir Slovakijos rinktinėmis.[3]. Šis čempionatas tuometiniams pasaulio čempionams susiklostė labai nesėkmingai – sužaista lygiosiomis su Paragvajumi ir N. Zelandija, o lemiamas varžybas su Slovakija italai po atkaklios kovos pralaimėjo rezultatu 2:3. Italai grupėje liko paskutiniai ir į kitą etapą nepateko. Tai buvo prasčiausias Italijos rinktinės pasirodymas nuo 1974 m. Taip pat šis pasirodymas buvo pirmas kartas istorijoje, kai Italijos rinktinė pasaulio čempionato finaliniame etape nepelnė nei vienos pergalės.

Po pasaulio čempionato trenerį M. Lippi pakeitė Cesare Prandelli. Šis pakeitimas jau buvo numatytas prieš čempionatą ir nebuvo nulemtas prastų rezultatų. Naujojo trenerio debiutinėse rungtynėse Italijos rinktinė pralaimėjo Dramblio Kaulo Kranto rinktinei. Atrankoje į 2012 m. Europos futbolo čempionatą Italija baigė pralaimėjimų seriją ir nugalėjo Estijos rinktinę 2-1.

Atrankoje į 2012 m. XIV Europos futbolo čempionatą Italijos rinktinė pateko į C grupę. Joje pelnė 8 pergales ir du kartus sužaidė lygiosiomis. To užteko lengvai užimti pirmąją vietą ir patekti į Europos čempionatą, kuris vyks Lenkijoje ir Ukrainoje.

Ištraukus čempionato burtus, Italija pateko į C grupę, kurioje lygiosiomis 1:1 sužaidė su Ispanija bei Kroatija ir rezultatu 2:0 nugalėjo Airijos rinktinę. Italija užėmė antrąją vietą grupėje ir ketvirtfinalyje susitiko su D grupės nugalėtoja Anglija. Kadangi ir po dviejų pratęsimų rezultatas tebebuvo lygus (0:0), prireikė baudinių serijos, kurią Italija laimėjo rezultatu 4:2. Pusfinalyje komanda rezultatu 2:1 įveikė Vokietijos rinktinę ir pateko į čempionato finalą. Abu įvarčius pelnė M. Balotelli.

Turnyro finale Kijeve italai susitiko su Ispanijos rinktine. Jau per pirmą kėlinį ispanai sugebėjo įmušti 2 įvarčius. Antrame kėlinyje italai nesugebėjo pasipriešinti ir praleido dar du įvarčius. Finalas pasibaigė rezultatu 0 – 4, o Italija po 12 m. pertraukos vėl tapo Europos vicečempione.

Atrankoje į 2014 m. pasaulio futbolo čempionatą Italijos rinktinė grupėje tapo nugalėtoja su 6 pergalėmis ir 4 lygiosiomis. Pasaulio futbolo čempionate komanda pateko į vieną grupę su Anglija, Kosta Rika ir Urugvajumi. Pirmose rungtynėse italai nugalėjo britus rezultatu 2-1. Kitose dvejose rungtynėse Italijos rinktinė pripažino varžovų pranašumą 0-1; kaip ir 2010 m. čempionate italai neperžengė grupės etapo.

Po čempionato treneris C. Prandelli pranešė pasitraukiantis iš savo pareigų. 2014 m. rugpjūčio 14 d. naujuoju rinktinės treneriu tapo buvęs Juventus klubo treneris Antonio Conte.[4]

Komanda nesunkiai pateko į XV Europos futbolo čempionatą. Grupės varžybose italai laimėjo prieš belgus ir švedus, o nieko nelemiančiose rungtynėse pralaimėjo airiams. Čempionato aštuntfinalyje komanda 2-0 nugalėjo Ispanijos rinktinę, o ketvirtfinalyje tik po baudinių serijos nusileido Vokietijai. Tai buvo pirmasis italų pralaimėjimas Vokietijai Europos ar pasaulio čempionatuose.[5]

Po šio Europos čempionato naujuoju rinktinės treneriu dvejiems metams paskirtas italas Giampiero Ventura, iki tol vadovavęs Torino klubui.[6]

Atrankoje į 2018 m. pasaulio futbolo čempionatą komanda G grupėje užėmė 2 vietą po Ispanijos. Papildomoje atrankoje Italija susitiko su Švedija ir pralaimėjo bendru rezultatu 0-1. Tai buvo pirmas kartas, kai Italija nepateko į pasaulio futbolo čempionatą nuo 1958 m.[7] Po šių rungtynių veteranai Giorgio Chiellini, Andrea Barzagli, Daniele De Rossi ir kapitonas Gianluigi Buffon pasitraukė iš nacionalinės rinktinės. Treneriui atsisakius pasitraukti iš posto, federacija po dviejų dienų jį atleido.[8]

2018 m. gegužės 14 d. naujuoju rinktinės treneriu paskirtas Roberto Mancini.[9] Su naujuoju treneriu ekipa sėkmingai įveikė XVI Europos futbolo čempionato atranką ir su visomis 10 pergalių tapo vos 6-aja komanda istorijoje atrankoje į Europos čempionatą nepatyrusi pralaimėjimo.[10]

2020 m. pabaigoje nugalėjo 2020–2021 m. UEFA Tautų lygos grupėje ir užtikrintai pateko į finalinio ketverto varžybas, kurios vyks Milane ir Turine.[11][12]

2021 m. liepos 11 d. XVI Europos futbolo čempionato finale rinktinė po baudinių serijos rezultatu 3–2 nugalėjo Angliją ir antrą kartą istorijoje tapo Europos čempione.[13]

2021 m. rugsėjo 8 d. nugalėjusi Lietuvos rinktinę 5-0 Italijos komanda pasiekė naują rekordą futbolo istorijoje, nepralaimėjusi 37 iš eilės rungtynių.[14]

Atrankoje į 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą Italijos rinktinė netikėtai grupėje užėmė antrąją vietą ir turėjo žaisti papildomą atrankos etapą.[15] Pirmose atrankos rungtynėse namuose susitikę su Šiaurės Makedonija per pridėtą laiką praleido įvartį ir antrą kartą iš eilės nepateko į pasaulio futbolo čempionatą.[16]

2023 m. rugpjūčio 18 d. rinktinės treneriu paskirtas Luciano Spalletti, pakeitęs R. Mancini.[17]

Dalyvavimas pasaulio čempionatuose redaguoti

  • 1930 – nedalyvavo
  • 1934 – 1 vieta
  • 1938 – 1 vieta
  • 1950 – I etapas
  • 1954 – I etapas
  • 1958 – neįveikė atrankos
  • 1962 – I etapas
  • 1966 – I etapas
  • 1970 – 2 vieta
  • 1974 – I etapas
  • 1978 – 4 vieta
  • 1982 – 1 vieta
  • 1986 – aštuntfinalis
  • 1990 – 3 vieta
  • 1994 – 2 vieta
  • 1998 – ketvirtfinalis
  • 2002 – aštuntfinalis
  • 2006 – 1 vieta
  • 2010 – I etapas
  • 2014 – I etapas
  • 2018 – neįveikė atrankos
  • 2022 – neįveikė atrankos

Dalyvavimas Europos čempionatuose redaguoti

  • 1960 – nedalyvavo
  • 1964neįveikė atrankos
  • 19681 vieta
  • 1972neįveikė atrankos
  • 1976neįveikė atrankos
  • 1980 – 4 vieta
  • 1984neįveikė atrankos
  • 1988 – pusfinalis
  • 1992neįveikė atrankos
  • 1996 – I etapas
  • 2000 – 2 vieta
  • 2004 – I etapas
  • 2008 – ketvirtfinalis
  • 2012 – 2 vieta
  • 2016 – ketvirtfinalis
  • 20211 vieta

Dalyvavimas FIFA Konfederacijų taurėje redaguoti

  • 1992–2005 – nedalyvavo
  • 2009 – I etapas
  • 2013 – 3 vieta

Pasiekimai redaguoti

FIFA pasaulio čempionai: 4 kartus

Europos čempionai: 2

Vasaros Olimpiados čempionai: 1

Centrinės Europos čempionai: 2

  • 1927-30, 1933-35

Pasaulio karių lygos čempionai: 8

Pasaulio sporto apdovanojimas „Metų komanda“

Daugiausiai įvarčių pelnę žaidėjai redaguoti

2015 m. spalio 13 d. duomenys:

# Žaidėjas Metai Įvarčiai (rungtynės) Įvarčiai per rungtynes
1 Luigi Riva 1965–1974 35 (42) 0.83
2 Giuseppe Meazza 1930–1939 33 (53) 0.62
3 Silvio Piola 1935–1952 30 (34) 0.88
4 Roberto Baggio 1988–2004 27 (56) 0.48
Alessandro Del Piero 1995—2008 27 (91) 0.28
6 Adolfo Baloncieri 1920–1930 25 (47) 0.53
Filippo Inzaghi 1997–2007 25 (57) 0.44
Alessandro Altobelli 1980–1988 25 (61) 0.41
9 Christian Vieri 1997–2005 23 (49) 0.47
Francesco Graziani 1975–1983 23 (64) 0.36

Daugiausiai rungtynių sužaidę žaidėjai redaguoti

 
Daugiausiai rungtynių Italijos rinktinėje yra sužaidęs vartininkas Gianluigi Buffon

Daugiausiai rungtynių už Italijos rinktinę yra sužaidęs komandos kapitonas vartininkas Gianluigi Buffon.

2022 m. kovo 24 d. duomenys

# Žaidėjas Aktyvūs metai Rungtynių skaičius Įvarčiai
1 Gianluigi Buffon 1997–2018 176 0
2 Fabio Cannavaro 1997–2010 136 2
3 Paolo Maldini 1988–2002 126 7
4 Leonardo Bonucci 2010– 121 8
5 Andrea Pirlo 2002–2015 116 13
6 Daniele De Rossi 2004–2017 117 21
7 Giorgio Chiellini 2004–2022 117 8
8 Dino Zoff 1968–1983 112 0
9 Gianluca Zambrotta 1999–2010 98 2
10 Giacinto Facchetti 1963–1977 94 3

Paryškinti šiuo metu žaidžiantys žaidėjai.

Rinktinės sudėtis redaguoti

Sudėtis paskutinėse XVI Europos futbolo čempionato rungtynėse (2021 m. liepos 11 d.).

Nr. Poz. Žaidėjas Gimimo data Rungt. Įvarčiai Klubas
1 V Salvatore Sirigu 1987 m. sausio 12 d. (37 metai) 27 0   Torino
21 V Gianluigi Donnarumma 1999 m. vasario 25 d. (25 metai) 33 0   Milan
26 V Alex Meret 1997 m. kovo 22 d. (26 metai) 2 0   Napoli
2 G Giovanni Di Lorenzo 1993 m. rugpjūčio 4 d. (30 metų) 13 0   Napoli
3 G Giorgio Chiellini 1984 m. rugpjūčio 14 d. (39 metai) 112 8   Juventus (kapitonas)
4 G Leonardo Spinazzola 1993 m. kovo 25 d. (30 metų) 18 0   Roma
13 G Emerson 1994 m. rugpjūčio 3 d. (29 metai) 19 0   Chelsea
15 G Francesco Acerbi 1988 m. vasario 10 d. (36 metai) 17 1   Lazio
19 G Leonardo Bonucci 1987 m. gegužės 1 d. (36 metai) 109 8   Juventus
23 G Alessandro Bastoni 1999 m. balandžio 13 d. (24 metai) 6 0   Internazionale
24 G Alessandro Florenzi 1991 m. kovo 11 d. (33 metai) 45 2   Paris Saint-Germain
25 G Rafael Tolói 1990 m. spalio 10 d. (33 metai) 7 0   Atalanta
5 S Manuel Locatelli 1998 m. sausio 8 d. (26 metai) 15 3   Sassuolo
6 S Marco Verratti 1992 m. lapkričio 5 d. (31 metai) 45 3   Paris Saint-Germain
7 S Gaetano Castrovilli 1997 m. vasario 17 d. (27 metai) 3 0   Fiorentina
8 S Jorginho 1991 m. gruodžio 20 d. (32 metai) 35 5   Chelsea
12 S Matteo Pessina 1997 m. balandžio 21 d. (26 metai) 9 4   Atalanta
16 S Bryan Cristante 1995 m. kovo 3 d. (29 metai) 17 1   Roma
18 S Nicolò Barella 1997 m. vasario 7 d. (27 metai) 29 6   Internazionale
9 P Andrea Belotti 1993 m. gruodžio 20 d. (30 metų) 39 12   Torino
10 P Lorenzo Insigne 1991 m. birželio 4 d. (32 metai) 47 10   Napoli
11 P Domenico Berardi 1994 m. rugpjūčio 1 d. (29 metai) 17 5   Sassuolo
14 P Federico Chiesa 1997 m. spalio 25 d. (26 metai) 32 3   Juventus
17 P Ciro Immobile 1990 m. vasario 20 d. (34 metai) 52 15   Lazio
20 P Federico Bernardeschi 1994 m. vasario 16 d. (30 metų) 34 6   Juventus
22 P Giacomo Raspadori 2000 m. vasario 18 d. (24 metai) 2 0   Sassuolo

Šaltiniai redaguoti

  1. FIFA pasaulio reitingai. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.
  2. Euro 2008 – Lippi returns to manage Italy Archyvuota kopija 2008-10-06 iš Wayback Machine projekto.
  3. Draw ignites FIFA World Cup fever Archyvuota kopija 2009-12-08 iš Wayback Machine projekto.
  4. Antonio Conte agrees to become new Italy coach
  5. Germany finally defeat Italy to stride into semis
  6. Official: Ventura new Italy CT
  7. Ignominious Italy out of World Cup Archyvuota kopija 2019-11-17 iš Wayback Machine projekto.
  8. Official: Ventura sacked by Italy
  9. Official: Italy appoint Mancini
  10. Denmark and Switzerland through, Italy perfect
  11. „Italia, sorteggio positivo: gli azzurri pescano Olanda, Polonia e Bosnia. Mancini: "Buon gruppo"“. Eurosport (italų). 2020-03-03. Nuoroda tikrinta 2020-12-09.
  12. „Nations League – Italia-Polonia 2-0. Il tabellino della gara“. Numeri Calcio (italų). Suarchyvuota iš originalo 23 November 2020. Nuoroda tikrinta 2020-12-09.
  13. „England lose shootout in Euro 2020 final“. BBC Sport (britų anglų). Nuoroda tikrinta 2021-07-11.
  14. Italia, sono 37 partite consecutive da imbattuti e in Brasile si arrendono
  15. Northern Ireland 0 Italy
  16. „FINALE Italia-Macedonia del Nord 0-1: azzurri di nuovo fuori dal Mondiale“. La Gazzetta dello Sport (italų). Nuoroda tikrinta 2022-03-24.
  17. „Former Napoli manager Luciano Spalletti takes charge of Italy“. The Guardian. 2023-08-18. Nuoroda tikrinta 2023-08-18.

Nuorodos redaguoti