Kipras

valstybė Europoje
Κυπριακή Δημοκρατία (graikų k.)
Kypriakí Dimokratía
Kıbrıs Cumhuriyeti (turkų k.)
Kipro vėliava Kipro herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Kipras žemėlapyje
Valstybinė kalba graikų, turkų[1]
Sostinė Nikosija
Didžiausias miestas Nikosija
Valstybės vadovai Nikos Anastasiadis
Prezidentas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
9 251 km² (162)
9 %
Gyventojų
 – 2018
 – Tankis
 
1 189 265[2] (158)
123,4[3] žm./km² (82)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2019
24,996[4] mlrd. $ (114)
28 888[4] $ (33)
Valiuta Euras () (EUR)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+2 (EET)
UTC+3 (EEST)
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1960 m. rugpjūčio 16 d.
Valstybinis himnas Kipro himnas
Interneto kodas .cy
Šalies tel. kodas +357

Kipras (gr. Κύπρος, Kýprosturk. Kıbrıs), oficialiai Kipro Respublika (gr. Κυπριακή Δημοκρατία, Kypriakí Dimokratíaturk. Kıbrıs Cumhuriyeti) − valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose[5][6], esanti į pietus nuo Turkijos ir į vakarus nuo Sirijos bei Libano. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklauso Azijai, tačiau politiniu ir kultūriniu atžvilgiu yra laikoma Europos dalimi.

Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Junginių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras įstojo į Europos Sąjungą[7].

IstorijaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Kipro istorija.

Salos istorija iki Bizantijos imperijos: Senovės Kipras

Nuo 1192 m. Kipro saloje egzistavo krikščioniška Kipro karalystė. Nuo 1489 m. Kiprą valdė Venecijos respublika, 1570 m. užėmė Osmanų imperija. Nuo 1878 m. iki 1960 m., kai tapo nepriklausoma valstybe, Kipras buvo Jungtinės Karalystės valda. Nuo 1914 m. Kipras buvo Jungtinės Karalystės kolonija.

 
Kipro administracinis suskirstymas

Atsižvelgdama į strateginę salos svarbą, Jungtinė Karalystė pasiūlė Graikijai ir Turkijai nebepretenduoti į salą, kai ji pasitrauks, ir nepriklausomo Kipro suverenitetui suteikti visų trijų šalių garantijas. Taip Kipras būtų apsaugotas nuo prijungimo prie kurios nors šalies ir nuo galimo jo padalijimo į atskiras teritorijas. Šis susitarimas galiojo, tačiau neilgai: 1974 m. graikų radikalai, inspiruoti iš Graikijos, bandė nuversti prezidentą Makarijusą ir paskelbti, kad Kipras tampa Graikijos dalimi. Į šį aktą griežtai reagavo Turkija, kuri į šiaurinę salos dalį įvedė savo kariuomenę ir paskelbė joje nepriklausomą Šiaurės Kipro Turkų Respubliką. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė nusprendė nesikišti ir nepalaikyti nė vienos iš šalių.

Nors pietinė graikiškoji salos dalis netapo Graikijos sudedamąja dalimi, Turkijos okupacinė kariuomenė šiaurėje taip ir liko. Taigi Kipras de facto tapo padalyta šalimi. Dvi jos dalis įskaitant ir padalytą sostinę, skiria Jungtinių Tautų pajėgų patruliuojama žalioji linija. Apie 78 % salos gyventojų graikų kontroliuoja apie 59 % šalies teritorijos, tuo tarpu apie 18 % salos gyventojų yra turkai, bet jie kontroliuoja apie 36 % teritorijos. Likusi salos teritorija (apie 4 %) - Jungtinių Tautų Organizacijos kontroliuojama buferinė zona (dar - Žalioji arba Atilos linija). Turkija taip pat vykdo gana nedaug žinomą migracijos ir kolonizacijos politiką, skatindama daugiau turkų iš žemyno kraustytis į salą. Manoma, kad nuo 1974 m. iš Turkijos į Kiprą persikėlė gyventi daugiau kaip 100 tūkst. turkų migrantų. Šis daug asmeninių tragedijų ir sunkumų sukėlęs padalijimas nepanaikintas iki šiol, ir kol kas nesimato konflikto pabaigos. Nepadėjo konflikto sureguliuoti ir Jungtinių Tautų parengtas šalių susivienijimo planas, kurį 2004 m. balandžio mėn. referendume atmetė Kipro graikų bendruomenė. Šiaurinė salos dalis išlieka viena iš labiausiai militarizuotų pasaulio vietų.

Politinė sistemaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Kipro politinė sistema.

Kipras yra prezidentinė respublika. Šalies ir Vyriausybės vadovas prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Jis skiria ir 11 Vyriausybės narių. Įstatymus leidžia šalies parlamentas – Atstovų Rūmai, kuriuos sudaro 80 narių, renkamų tiesioginiuose rinkimuose penkeriems metams. Parlamente 56 vietos yra skirtos graikų ir 24 vietos – turkų bendruomenių atstovams. 1974 m. prasidėjus konfliktui, turkai nebesiunčia savo atstovų, todėl šios vietos iki šiol lieka laisvos.

Administracinis suskirstymasKeisti

Pagrindinis straipsnis – Kipro apygardos.

Kipras suskirstytas į šešias apygardas, kurių pavadinimai sutampa su apskričių centrų pavadinimais:

  1. Famagustos apygardaFamagusta (Famagusta),
  2. Kirenijos apygardaKirenija (Kyrenia),
  3. Larnakos apygardaLarnaka (Larnaca),
  4. Limasolio apygardaLimasolis (Limassol),
  5. Nikosijos apygardaNikosija (Nicosia),
  6. Pafoso apygardaPafosas (Paphos).

GeografijaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Kipro geografija.

Kipras yra trečia pagal dydį Viduržemio jūros sala (po Sicilijos ir Sardinijos). Bendra jo teritorija 9 251 km². Aukščiausias kalnas yra Olimpas (1953 m). Ypač įspūdinga Kipro gamta – devynis mėnesius (nuo kovo iki lapkričio) šalyje trunka vasara, o likusius tris, kaip sako patys kipriečiai, – pavasaris. Todėl netgi per vadinamąjį pavasarį galima maudytis jūroje, kurios vandens temperatūra nenukrenta žemiau 18−19 °C.

EkonomikaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Kipro ekonomika.

Valstybės biudžeto išlaidos 2009 m. sudarė 10,9 Mlrd. JAV dolerių, o pajamos 9,4 Mlrd. JAV dolerių. Deficitą susidaro 6,4 % BVP[8]. Vyriausybės skola 2009 m. sudarė 13,2 Mlrd. JAV dolerių arba 56,2 % BVP[8].

2006 m. valstybines išlaidas (išvertus į BVP %) sudarė šitie skyriai:

  • Sveikatos apsauga:[9] 6,2 %,
  • Švietimas :[8] 6,3 % (2004 m.),
  • Krašto apsauga:[8] 3,8 % (2005 m.)

DemografijaKeisti

Pagrindinis straipsnis – Kipro demografija.

2001 m. Kipre (be okupuotos šiaurinės dalies) gyveno 797 tūkst. gyventojų, iš jų 77 % – graikai, 18 % – turkai, 5 % – kitų tautybių asmenys.[8] Šalyje yra dvi valstybinės kalbos – graikų, kuria kalba 84 % gyventojų ir turkų, kuria kalba 13 % visos šalies populiacijos.[10] Be to, pasak 2005 m. apklausos, 76 % Kipro gyventojų gali susikalbėti angliškai, 12 % − prancūziškai ir 5 % − vokiškai.[11]

78 % gyventojų yra stačiatikiai, 18 % − musulmonai (daugiausia sunitai), 4 % − kitų religijų atstovai. Pasak 2005 m. apklausos, 90 % Kipro gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ ir dar 7 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“. Pagal šiuos duomenis, Kipras yra antra religingiausia Europos Sąjungos valstybė po Maltos.[12]

Pasak 2001 m. surašymo, vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Kipre yra 97,6 % (vyrų − 98,9 %, moterų − 96,3 %). Anot 2009 m. apskaičiavimų, vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo šalyje yra 78,33 metų (vyrų − 75,91 m., moterų − 80,86 m.) − 3,5 metų didesnė nei Lietuvos.[8] Gyventojų amžiaus struktūra: [8]

  • 0−14 metų: 19,1 %,
  • 15−64 metų: 68,5 %,
  • 65 metų ir vyresni: 12,3 % (2009 m. apsk.)

KultūraKeisti

Pagrindinis straipsnis – Kipro kultūra.

Kipre gausu įvairių istorijos laikotarpių paminklų. Čia yra ir neolitinių gyvenviečių pėdsakų, ir antikinės helenistinės architektūros pavyzdžių, ir bizantiškų bei venecietiškų tvirtovių ir pilių liekanų, taip pat nemažai iš turkų valdymo laikų likusių mečečių.

Kita informacijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Cyprus“. The World Factbook. CIA. Nuoroda tikrinta 15 January 2016. 
  2. „Statistical Service – Population and Social Conditions – Population Census – Announcements – Preliminary Results of the Census of Population, 2011“ (graikų). Statistical Service of the Ministry of Finance of the Republic of Cyprus. 29 December 2011. Suarchyvuotas originalas 15 January 2013. Nuoroda tikrinta 29 January 2012. 
  3. United Nations, Department of Economic and Social Affairs, Population Division (2013). „World Population Prospects: The 2012 Revision, DB02: Stock Indicators“. New York. Suarchyvuotas originalas 7 May 2015. Nuoroda tikrinta 18 June 2015. 
  4. 4,0 4,1 „Report for Selected Countries and Subjects“. World Economic Outlook Database, October 2018. Washington, D.C.: International Monetary Fund. 12 October 2018. Nuoroda tikrinta 27 April 2017. 
  5. Fouskas, V. 2002. Eurasian gambles over Cyprus' European prospects[neveikianti nuoroda]. Turkish Yearbook of International Relations (ISSN: 0544-1943): Vol. 33, pp. 183–207; on p. 186: „In analysing Cyprus within a wider geopolitical context, the requirement is to decipher the parameters and the linkages of the balance of power in the Eurasian region, and in its Near Eastern subregion, to which Cyprus belongs.“
  6. Cyprus is approximate to Anatolia (which comprises the bulk of Turkey) but it may be considered to be in Asia and/or Europe, which together constitute Eurasia. [1] The UN classification of world regions places Cyprus in Western Asia; [2]National Geographic also places Cyprus in Asia. Conversely, numerous sources place Cyprus in Europe such as the BBC [3] and www.worldatlas.com; it is also a member of the European Union. Additionally, sources may place Cyprus in the Middle East, e.g., the CIA World Factbook. [4]
  7. „2000 – today: A decade of further expansion“. Europa. European Union. Nuoroda tikrinta 2010 m. sausio 19 d. 
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 8,6 The World Factbook Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas "CIA" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas "CIA" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  9. Der Fischer Weltalmanach 2010: Zahlen Daten Fakten, Fischer, Frankfurt, 8. September 2009, ISBN 978-3-596-72910-4
  10. http://www.kwintessential.co.uk/resources/global-etiquette/cyprus-country-profile.html
  11. (Anglų k.)Europeans and their Languages (14 psl.)
  12. „(Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 − 9 p.“ (PDF). 

NuorodosKeisti

 

Vikiteka

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Kipras