Sankt Peterburgas

antras pagal dydį Rusijos miestas
(Nukreipta iš puslapio Peterburgas)
Anksčiau šis didmiestis vadinosi Peterburgu, Petrogradu. Panašiai vadinosi ir kaimelis prie Kauno, žr. Petrograda.

Sankt Peterburgas (rus. Санкт-Петербург, prieškario Lietuvoje Petrapilis; 1914–1924 m. Petrogradas, 1924–1991 m. Leningradas) – miestas Šiaurės Vakarų Rusijoje, svarbus jūrų uostas; Leningrado srities centras. Įkurtas 1703 m. gegužės 27 d., tarp 17121728 m. ir 17321918 m. buvo Rusijos imperijos sostine. Antrasis pagal dydį Rusijos miestas, ketvirtasis pagal dydį Europos miestas ir pats šiauriausias milijoninis miestas. Mieste yra Pulkovo oro uostas, jūrų (prie Suomijos įlankos), upių (prie Nevos žiočių) uostai, 5 Sankt Peterburgo geležinkelio stotys. Išvystyta mašinų pramonė, juodoji ir spalvotoji metalurgija, chemijos, lengvoji, maisto, poligrafijos pramonė. Veikia metropolitenas, išplėtotas tramvajaus, troleibusų ir autobusų transportas.

Sankt Peterburgas
rus. Санкт-Петербург
            
Sankt Peterburgo panorama nuo Šventojo Izaoko Katedros soboro (2012 m.)
Sankt Peterburgas
Sankt Peterburgas
59°57′00″ š. pl. 30°19′00″ r. ilg. / 59.95000°š. pl. 30.31667°r. ilg. / 59.95000; 30.31667 (Sankt Peterburgas)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Įkūrimo data 1703 m. gegužės 27 d.
Gubernatorius Aleksandras Beglovas
Gyventojų (2018 m.) 5 351 935
Plotas 1 439 km²
Tankumas (2018 m.) 3 719 žm./km²
Altitudė 3 m
Pašto kodas 190000-199406
Tel. kodas +7 812
Tinklalapis (рус.)
Vikiteka Sankt Peterburgas
Kirčiavimas Sánkt Peterbùrgas (buv. Petrogrãdas, Petrãpilis, Leningrãdas)
Rūmų tiltas

Geografija redaguoti

Sankt Peterburgas įsikūręs Nevos upės žiotyse, prie Suomijos įlankos (Baltijos jūra).

Po Sankt Peterburgo plėtros prijungus aplinkinius miestus, jo plotas išaugo daugiau kaip dvigubai, ir užima 1439 km² teritoriją, bet tankiau užstatyta teritorija sudaro 650 km².

Centriniai miesto rajonai virš jūros lygio iškilę 1–5 metrus, šiaurinio pakraščio rajonai 5–30 m virš jūros lygio, pietų ir pietvakarių pakraščio rajonai 5–22 m virš jūros lygio. Pati aukščiausia pakyluma yra pietvakarių pakraščio Krasnoje selo rajone, esančiose Dudergovskio aukštumose, ši vieta iškylusi 176 m virš jūros lygio.[1] Krasnoje selo rajonas yra Didžiojo Sankt Peterburgo administracinių ribų sudėtinė dalis.

Istorija redaguoti

 
Sankt Peterburgo žemėlapis 1834 m.

Miestą įkūrė Rusijos caras Petras I 1703 m. gegužės 27 d. [pagal J.K.: gegužės 16 d.],[2] atkovojus šias žemes iš Švedijos. Miestą pavadino savo globėjo Šv. Petro garbei. Miestas iškart tapo Rusijos sostine (17121728 m. ir 17321918 m.), svarbiu prekybos su Vakarais uostu. 1724 m. caras įkūrė akademinį universitetą ir mokslų akademiją. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Buvo gubernijos ir generalgubernijos centras.

Petrograde 1917 m. įvyko Vasario ir Spalio revoliucijos. Antrojo pasaulinio karo metu miestą 871 dieną buvo apsupę vokiečiai, miestas gyveno blokados sąlygomis. 1945 m. suteiktas miesto-didvyrio vardas.

1955 m. buvo atidarytas metropolitenas.

Miesto istorinis centras nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše.

1991 m. birželio 12 d. miesto gyventojai balsavo referendume už tai, kad vietoje Leningrado būtų sugrąžintas istorinis miesto vardas – Sankt Peterburgas.

Architektūra redaguoti

Mieste daug XVIII – XIX a. architektūros ansamblių: Petropavlovsko tvirtovės kompleksas, Smolnis, Rūmų aikštė su Žiemos rūmais ir Aleksandro kolona, Senato aikštė su paminklu Petrui I ir Šv. Izaoko katedros soboru, Nevos prospekto ansamblis, Kazanės soboras, Ostrovskio aikštė su Akademiniu dramos teatru ir Rusijos nacionaline biblioteka, Menų aikštė su Rusų muziejumi, Marso lauku, Vasaros sodu ir Inžinierių pilimi.

Klasicizmo paminklai: Dailės akademija (17641788 m.), Admiralitetas (18061823 m.), Kalnų institutas (18061811 m.), Narvos vartai (18271834 m.), daug tiltų (taip pat ir pakeliamų). Sankt Peterburgo priemiesčiuose yra rūmų ir parkų ansambliai (Peterhofas, Puškinas arba Carskoje Selo, Gatčina ir kt.).

Kultūra redaguoti

Sankt Peterburge yra Rusijos mokslų akademijos centras, daug mokslo institutų, 43 aukštosios mokyklos (tarp jų – universitetas, konservatorija). 16 profesionalių teatrų (žymiausi – operos ir baleto, dramos), didelės bibliotekos (nacionalinė biblioteka, mokslų akademijos biblioteka), 43 muziejai (žymiausi – Ermitažas, antropologijos ir etnografijos, mokslo ir tyrimų), vienas seniausių šalyje Leningrado zoologijos sodas.

Sportas redaguoti

Sankt Peterburge vyko 2000 m. ir 2016 m. Pasaulio ledo ritulio čempionatas. Sužaistos 2017 m. FIFA konfederacijų taurės ir XXI pasaulio futbolo čempionato varžybos.

Miestas turi UEFA Europos lygoje ir Rusijos Premjer lygoje žaidžiantį FK Zenit Sankt-Peterburg futbolo klubą, Kontinentinėje ledo ritulio lygoje besivaržantį SKA Sankt-Peterburg ledo ritulio klubą bei Vieningoje lygoje ir Eurolygoje dalyvaujančią BC Zenit Sankt-Peterburg krepšinio komandą. Kiti mažiau pajėgūs klubai: FK Dinamo Sankt-Peterburg, BC Spartak Sankt-Peterburg.

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1765 m. ir 2021 m.
1765 m. 1780 m. 1800 m. 1825 m. 1840 m. 1852 m. 1870 m. 1891 m.
150 300 174 800 220 200 424 700 470 200 532 200 668 000 1 033 600
1897 m.sur. 1910 m. 1916 m. 1920 m. 1935 m. 1941 m. 1942 m. 1944 m.
1 264 920 1 905 600 2 415 700 740 000 2 715 700 2 992 000 2 432 000 546 000
1949 m. 1979 m.sur. 1991 m. 2002 m.sur. 2011 m. 2021 m. - -
2 218 000 4 588 183 5 007 469 4 661 219 4 899 344 5 384 342 - -


Tautinė sudėtis redaguoti

2010 m. gyveno 4 879 566 žmonės:[3]

1989 m. gyveno 4 990 749 žmonės:[4]

1926 m. gyveno 2 017 141 žmonės:[5]

1897 m. gyveno 1 264 920 žmonės:

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. gov.spb.ru / Петербург в цифрах Archyvuota kopija 2019-03-31 iš Wayback Machine projekto.. Дата изменения: 16 апреля 2015 г.
  2. Sankt Peterburgo datos Archyvuota kopija 2009-02-19 iš Wayback Machine projekto.
  3. Официальный сайт Всероссийской переписи населения 2010 года. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года
  4. Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по регионам РСФСР. Ленинград
  5. Всесоюзная перепись населения 1926 года. Национальный состав населения по регионам РСФСР Ленинградская область, Ленинград

Nuorodos redaguoti

Valdžios svetainė:

Turistams:

Muziejai ir kiti objektai:

Sankt Peterburgo laikas ir orai:

Sankt Peterburgo transportas ir žemėlapiai:

Sankt Peterburgo medija:

Sankt Peterburgo tiosioginio stebėjimo internetu vaizdo kameros ir nuotraukos:


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas