Sankt Peterburgo lietuviai

Sankt Peterburgo lietuviai – Rusijos Sankt Peterburgo mieste pasirinkę gyvenamąją vietą išeiviai iš Lietuvos.

Istorija

Kūrimosi sunkumai ir pasiekimai

„Lietuvių laikraščio“ pirmasis numeris, 1904 m.

Rasti dokumentai byloja, kad Rusijos šiaurės vakaruose (Vyborgas, Archangelskas, Petrozavodskas) atvykėliai iš buvusios LDK apsigyveno dar XIX amžiaus pradžioje. Visgi į Sankt Peterburgą Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų gyventojai masiškai pradėjo vykti tik carinėje Rusijoje panaikinus baudžiavą ir paleidus eksploatuoti geležinkelį Varšuvą-Sankt Peterburgas. XIX ir XX amžių sandūroje srautas sparčiai kito: jei 1891 m. tuometinėje Rusijos imperijos sostinėje gyveno tūkstantis lietuvių, tai Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse jų priskaičiuota kone trisdešimt tūkstančių.

Dauguma atvykelių dirbo A.Putilovo geležies dirbinių ir ginklų gamykloje, kitose pramonės įmonėse; darbininkai buvo įkūrę Švietimo draugiją „Aušra“. Katalikai pamaldoms rinkdavosi į Šv. Kazimiero, Švč.Lurdo Dievo Motinos, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir Šv. Stanislovo Šv.Kotrynos bažnyčias (pastarojoje kunigai Kazimieras Prapuolenis, Jonas Maciulevičius-Maironis, Jurgis Matulaitis, Justinas Bonaventūra Pranaitis lietuviškai sakydavo pamokslus; vargonininku ir chorvedžiu dirbo Česlovas Sasnauskas, o Juozas Žilevičius – chormeisteriu).

1842 m. iš Vilniaus į Sankt Peterburga kartu su studentais ir dėstytojais buvo perkelta katalikiška Dvasinė akademija, šalia jos pradėjo veikti Sankt Peterburgo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra. Kurį laiką Akademijoje profesoriavo būsimas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Poetas ir kunigas Maironis Peterburge praleido beveik dvidešimt metų: 1888–1892 m. studijavo Dvasinėje akademijoje, o 1894–1909 m. joje profesoriavo. Šioje aukštojoje mokykloje žinias gilino žinomi kunigai: Vladas Mironas, Kazimieras Steponas Šaulys, Antanas Baranauskas, Alfonsas Petrulis ir kt.; veikė Studentų draugija „Lithuania“. Vincas Mykolaitis-Putinas dvasinių studijų metais Peterburge išleido pirmąjį lyrikos rinkinį „Raudoni žiedai“.

Pamažu kūrėsi išeivių organizacijos: 1891 m. pradėjo veikti Lietuvių ir žemaičių labdaringoji draugija (kartu su kitais ją įkūrė kun. K.Prapuolenis); 1915 m. Savanoriškos katalikų švietimo draugijos steigimo dokumentą pasirašė kunigai Mykolas Juodokas, J.Misiūnas, A.Čepinas ir kt. Aktyvios buvo ir Peterburgo lietuvių savitarpinės pašalpos draugija, Studentų medikų korporacija „Fraternitas Lituanica“ bei Mažturčių lietuvių savitarpinės pagalbos draugija. Visuomeninės organizacijos organizuodavo lietuviškus vakarus, kuriuose spektaklius rodydavo Lošikų būrelio ir Literatūriškai muzikiškai dramatiško būrelio saviveiklininkai. 1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Antanas Smilga Sankt Petrburge pradėjo leisti kassavaitinį „Lietuvių laikraštį“.

Katalikiškoje mokykloje prie Šv.Kotrynos bažnyčios (XX a. pr. jai suteiktos gimnazijos teisės) įvestos fakultatyvinės lietuvių kalbos pamokos. Šioje švietimo įstaigoje pirminį išsilavinimą įgijo rašytoja Šatrijos Ragana, gydytojas fiziologas Vladas Lašas, kalbininkas Kazimieras Būga, aktorė Ona Kurmytė-Mazurkevičienė, visuomenės veikėja Honorata Paškauskaitė-Ivanauskienė ir kt. 1912 m. įsteigta lietuviška dviejų skyrių pradinė mokykla (mokytoja Z.Arlauskaitė), po metų – dar viena, Švč.Jėzaus Širdies parapijoje. 1914 m. veikė jau penkios lietuviškos pradinės mokyklos ir dveji vakariniai kursai suaugusiems. Tuo metu mieste apsigyveno būsimas tautinio atgimimo veikėjas ir valstybės vadovas Antanas Smetona, kuris Sankt Peterburge baigė gimnaziją ir Universiteto Teisės fakultetą. „Dailei skatinti draugijos“ mokyklą lankė būsimieji skulptoriai Petras Rimša ir Juozas Zikaras, pastarasis mokslus tęsė Dailės akademijoje. Mieste viešėjo M.K.Čiurlionis, čia buvo surengta šio dailininko ir kompozitoriaus paroda, o jis pats priimtas nariu į „Meno pasaulio“ draugiją. Eserų laikraštyje „Zavety“ savo kūrybą spausdino žinomas poetas Jurgis Baltrušaitis, būsimas Kauno architektas Mykolas Songaila suprojektavo garsųjį „Egiptietišką namą“ ir Vitebsko geležinkelio stoties interjerus.

Pirmasis pasaulinis karas ir po jo

Persikėlėlių iš šiaurės vakarinių Rusijos gubernijų ženkliai padaugėjo Pirmojo pasaulinio karo metais; manoma, kad tada papildomai atvyko 20 tūkst., o iš viso tuo laiku Sankt Peterburgo apylinkėse susitelkė apie 150 tūkst. migrantų iš Lietuvos. Mieste veikė Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti (karo pabėgėlius globojo rašytoja Žemaitė, kuri į Peterburgą atvyko kartu su buvusios Dūmos deputato nuo Suvalkų gubernijos Andriaus Buloto šeima).

Be jau paminėtų iškilių Lietuvos asmenybių XIX a pab.–XX a. pr. mieste gyveno: Pranas Vaičaitis, Juozas Naujalis, Povilas Višinskis, Unė Babickaitė, Jokūbas Šernas, Stanislovas Narutavičius, Jonas Vileišis, Aleksandras Grigaitis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kipras Petrauskas, Balys Sruoga, Kazimieras Jaunius, Jonas Strimaitis, Antanas Busilas ir kt. Tuo metu Rusijos sostinėje gyveno, dirbo ir mokėsi 11 iš 20 būsimų Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų, o buvęs peterburgietis Antanas Smetona vėliau buvo išrinktas pirmuoju Respublikos prezidentu.

1917 m. mieste buvo neramūs, brendo Spalio perversmas. Tais metais Vincas Mickevičius-Kapsukas pradėjo leisti bolševikinį laikraštį lietuvių kalba „Tiesa“. 1917 m. birželio 9–16 d. Petrograde sušauktas Rusijos lietuvių seimas, turėję lemiamą įtaką atkuriant nepriklausomą valstybę.

Po 1918 m. Bresto taikos tautiečių mieste sumažėjo – žymi jų dalis išvyko į Tėvynę (reikiamus dokumentus grįžtantiems parūpino 1920 m. įsteigtas Lietuvos Respublikos konsulatas). 1927 m. mieste gyveno apie 6 tūkst. lietuvių. Likę sovietiniame Petrograde buvo susibūrė į darbininkų klubą „Proletkult“ (veikė 1917–1920 m.) ir „Požėlos vardo lietuvių klubą“ (1927–1937 m.). Beveik visos katalikų bažnyčios buvo uždarytos, o kunigai Vladas Čegis, Teofilius Matulionis (paskelbtas Palaimintuoju) ir kt. – represuoti.

Po Antrojo pasaulinio karo

Po Antrojo pasaulinio karo keli šimtai studentų iš Lietuvos TSR baigė Leningrado aukštąsias mokyklas, mokėsi aspirantūrose. Tarp jų buvo ir būsimoji Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kino režisierius Vidmantas Bačiulis, advokatas Kazimieras Motieka, botanikė Ramunėlė Jankevičienė, akademikas Vytautas Kontrimavičius bei kt. Lietuviai kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos jungėsi į studentišką klubą „Baltikum“, kartu atžymėdavo šventes ir linksmindavosi vakarėliuose. Gydytojas Stanislovas Banaitis 1947–1954 m. Leningrado karo medicinos akademijoje dirbo katedros vedėju, krepšininkas Kazys Petkevičius 1956–1958 m. dėstė Kūno kultūros akademijoje. Leningrado Kirovo operos ir baleto teatre dainavo Valentinas Adamkevičius ir Ona Glinskaitė, dirigavo Algis Žiūraitis. Miesto Mažajame operos ir baleto teatre pasirodydavo Lietuvos artistai: Donatas Lukštoraupis, Jonas Jocys, Antanas Beliukevičius ir Elegijus Bukaitis.

Būta ir kriminalinių įvykių. 1985 m. kaunietis Bronius Maigys Ermitaže apilylė sieros rūgštimi Rembranto paveikslą „Danaja“. 1987 m. būtinosios tarnybos kareivis Artūras Sakalauskas, keršydamas už daugkartinį pažeminimą ir patyčias, sušaudė kelis kartu tarnavusius kariškius. Apie šį įvykį po metų buvo sukurtas filmas „Vėliava iš plytų“.

Dabartis

Lietuvai atkurus nepriklausomą valstybę ir plečiant santykus su Europos Sąjungos šalimis, ryšiai su Sankt Peterburgu kiek priblėso. Visgi, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas tęsiasi. 2004–2006 m. kunigas dr. Rimantas Gudelis vadovavo Katalikų aukštajai dvasinei seminarijai „Marija – apaštalų karalienė“. Į sporto komandas kviečiami lietuvių legionieriai ir treneriai, bene žinomiausias jų – krepšinio specialistas Kęstutis Kemzūra, 2004–2005 m. treniravęs vietos „Dinamą“. Peterburgo universiteto Baltistikos centre nuo 2005 m. dėstoma lietuvių kalba. Iki 2022 m. veikė Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas.

Dabartiniu metu mieste gyvena apie du tūkstančius lietuvių, maždaug penkiasdešimt jų aktyviai dalyvauja Bendruomenės veikloje. Veikia dvi visuomeninės organizacijos: Sankt Peterburgo lietuvių nacionalinė–kultūrinė autonomija ir Lietuvių kultūros draugija Sankt Peterburge. Nuo 2004 m. Lietuvių namuose skaitytojus aptarnauja biblioteka, repetuoja choras „Neringa“ ir jaunimo šokių ansamblis „Lenciūgėlis“, o šeštadieniais dirba lituanistinė mokykla. Kartą per mėnesį Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukojamos lietuviškos Šventosios Mišios. Nuo 2008 m. Vandos Kazanskienės ir kt. iniciatyva buvo leidžiamas laikraštis „Peterburgo lietuvis“, šiuo metu veikia bendruomenės internetinė svetainė.

Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininku yra prof. Gintautas Želvys, jis kartu išrinktas ir Rusijos lietuvių bendrijų sąjungos vadovu.

Šaltiniai

• Sankt Peterburgas // Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam-Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012, 73–75 psl.
• С.Г.Козлов-Струтинский. Литовцы-католики Северо-Запада в архивных документах // Историко-культурный ландшафт Северо-Запада-2, C. 241–258^{[neveikianti nuoroda]}
• Кoнcтaнтин Битюкoв. Статья об истории литовской общины в Санкт-Петербурге // litvavpeterburge.ru Archyvuota kopija 2017-07-01 iš Wayback Machine projekto.
• Aldona Ruseckaitė. Lietuviai mieste prie Nevos – praeitis, dabartis, perspektyva // litvavpeterburge.ru^{[neveikianti nuoroda]}
• Lietuviai Sankt Peterburge // Lietuvos konsulato inf. Archyvuota kopija 2019-01-21 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Bendruomenės internetinė svetainė (ru) Archyvuota kopija 2018-11-08 iš Wayback Machine projekto.