Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis

 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 Ambox globe content.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis (rus. Санкт-Петербурго-Варшавская железная дорога) driekėsi nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos. Carinės Rusijos vyriausybės suplanuotas 1851 m., pradėtas tiesti nuo Sankt Peterburgo 1852 m., 1524 mm vėžės geležinkelis pradėjo pilnai veikti 1862 m. pabaigoje. Tai buvo pirmoji geležinkelio linija dabartinės Lietuvos teritorijoje ir trečioji geležinkelio linija statybų pirmajame etape dabartinės Rusijos teritorijoje bei ketvirtoji linija Rusijos imperijoje.

Varšuvos stotis Peterburge
Apleistas geležinkelio ruožas Kabelių apylinkėse

Lietuvoje nutiestas 1859-62 metais. Neatsiejama Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio dalimi yra atšaka Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai. Statant ir pastačius geležinkelį Lietuvoje ėmė kurtis daug gyvenviečių, jau esančios ėmė sparčiau vystytis, ilgainiui tapo svarbiais miesteliais ir miestais, administraciniais centrais.

LinijaKeisti

Geležinkelis gana tiesiai linija jungė tuometinę Rusijos imperijos sostinę Sankt Peterburgą su Pskovu, Daugpiliu, Vilniumi, Gardinu, Balstoge ir personalinėje unijoje su Rusijos imperija buvusios Lenkijos Kongreso karalystės sostine Varšuva. Sankt Peterburgo−Varšuvos geležinkelio linijos ilgis buvo 1046 varstai, t. y. 1116 km. Geležinkelio atšakos Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai ilgis - 162 varstai (173 km).

IstorijaKeisti

 
Geležinkelio schema su stočių kategorijomis ir atstumais nuo Vilniaus geležinkelio stoties. Nurodyti ir šalutiniai geležinkeliai (1862 m. duomenys). // A. H. Kirkor. Przewodnik: Wilno i koleje żelazne z Wilna do Petersburga i Rygi oraz do granic na Kowno i Warszawę - Wilno, 1862 r.; S. 1

Geležinkelis pradėtas tiesti 1851 m. Prasidėjus Krymo karui 1853 m. darbai sustojo. Iki to laiko buvo nutiestas ir pradėjo veikti Sankt Peterburgo - Gatčinos ruožas. Iš pradžių tiesimo darbus organizavo valstybė, o po Krymo karo atnaujinus geležinkelio tiesimą, jis buvo perduotas prancūzų kapitalo Vyriausiajai Rusijos geležinkelių bendrovei, kuri jį nutiesė ir valdė iki tol, kol geležinkelį išpirko Rusijos imperijos iždas.

Visame kelyje DaugpilisVilniusLentvarisKaunasKybartai žemės darbai pradėti 1859 m. pavasarį, o 1860−ųjų rudenį kelias Daugpilis−Vilnius jau buvo nutiestas. Geležinkelio linija ėjo pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka nuo Lentvario pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną.

Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. 1861 m. balandžio 11 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas tarp Kauno (laikinosios stoties Aleksote, nes tiltas per Nemuną dar nebuvo baigtas) ir Rytų Prūsijos (Eitkūnų). Taip pat buvo organizuotas diližansų maršrutas Daugpilis - Kaunas. Tokiu būdu keleiviai galėjo keliauti iš Peterburgo į Kauną, Virbalį ir toliau į Vakarų Europą.

1862 m. kovo 15 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas iš Daugpilio iki Lentvario, o gegužės 10 d. iš Lentvario iki Virbalio. Laikinasis eismas tarp Varšuvos ir Balstogės pradėtas 1862 m. gegužės 6 d., kiek vėliau pratęstas iki Gardino. Laikinasis eismas tarp Vilniaus (tiksliau tarp Lentvario) ir Varšuvos buvo pradėtas 1862 m. rugsėjo 6 d. Nuolatinis eismas visa geležinkelio linija nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos pradėtas 1862 m. gruodžio 15 (27) d.

Trumpa techninė charakteristika. Geležinkelio pylimas ir visi tiltai, išskyrus tiltą per Dauguvą, visame linijos ilgyje įrengti dviems keliams, tačiau pradžioje buvo paklotas tik vienas kelias. Kaune ir ties Vilniumi Paneriuose įrengti du geležinkelio tuneliai, pirmieji Rusijos imperijoje. Tiesiant geležinkelį įrengta keletas viadukų per kelius ar plento viadukų per geležinkelį. Kadangi geležinkelį tiesė Prancūzijos kapitalo bendrovė, dalis techninių sprendimų ir eismo organizavimo tvarkos buvo perkelti iš Prancūzijos geležinkelių. Pagrindinis jų - traukinių eismas kairiąja puse.

 
Varšuvos fabrike Lilpop, Rau et Comp pagamintas pašto vagonas gabenamas į Varšuvos-Peterburgo geležinkelį (1870 m.)

Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną apie 2 val. 30 min.

Palei Sankt Peterburgo−Varšuvos magistralę Lietuvoje buvo pastatyta per dvi dešimtis geležinkelio stočių, išaugo nauji tarnybiniai pastatai ir geležinkelininkų gyvenvietės. Kai kurie miestai ir geležinkelio stotys, pavyzdžiui, Ignalina, Kaišiadorys, išaugo, galima sakyti, tuščioje vietoje. Kiti, kaip ir Švenčionėliai, smarkiai išsiplėtė ir savo reikšmingumu tuomet nustelbė dabartinį rajono centrą Švenčionis.

1894 m. Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelį išpirko Rusijos imperijos valstybės iždas. Geležinkelis, veikdamas kaip valstybinė bendrovė, nutiesė (1894-1899 metais) ir eksploatavo strateginės paskirties Varėnos - Alytaus - Suvalkų - Gardino liniją. 1907 m. Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis prijungtas prie valstybinių Šiaurės Vakarų geležinkelių ir nustojo veikti kaip atskira geležinkelio kompanija.

Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių okupacinės pajėgos užimtoje teritorijoje perkalė geležinkelio vėžę iš rusiškos (1524 mm) į standartinę (1435 mm). Standartinis vėžės plotis nuo to laiko iki šių dienų išliko Lenkijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis atiteko Tarybų Rusijai (nuo 1924 m. TSRS), Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai. 1939 m. TSRS užimtose teritorijose ir Lietuvoje (nuo 1940 m. pabaigos) prasidėjo geležinkelio perkalimas atgal į rusišką vėžę, tačiau iki užpuolant Vokietijai, jis nebuvo baigtas. Vokietijos okupuotoje teritorijoje geležinkelio vėžė vėl buvo pakeista į standartinę. Vejant nacistus, geležinkelio vėžė vėl buvo keičiama į rusišką. Tarp Gardino ir Geniušių (Lenkija) yra nutiesti ir rusiškos, ir standartinės vėžės keliai.

Po Antrojo pasaulinio karo geležinkelis atiteko TSRS ir Lenkijos Liaudies Respublikai. Po TSRS iširimo Tarybų Sąjungos geležinkelio ruožai atiteko Rusijos Federacijai, Latvijai, Lietuvai ir Baltarusijai. Nepaisant pasaulinių karų, padalinimų atskiroms valstybėms, geležinkelis veikė visame savo ilgyje, eismas nutrūkdavo tik dėl karo veiksmų ar iki tol, kol buvo atstatyti sugriauti ruožai, išskyrus ruožą Vievis - Lazdėnai tarpukaryje iki 1938 m. Nuo 2003 m. pagrindinė geležinkelio linija nebeveikia visame savo ilgyje: Lietuvoje ruožas nuo Marcinkonių iki sienos su Baltarusija užkonservuotas. Rusijoje Sankt Peterburgo Varšuvos stotis uždaryta 2001 m. Dar 7-ajame XX a. dešimtmetyje dalis paskutinio tarpstočio tuomet Leningrado miesto teritorijoje buvo demontuota, nukreipiant eismą linija, vedančia į Baltijos stotį, bei nutiesiant jungiamuosius kelius su Varšuvos stotimi.

Buvusi Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio linija yra elektrifikuota atskiruose jos ruožuose. Pirmoji linijoje dar 1938 m. elektrifikuota (1,5 kV pastovios srovės) buvo Gatčinos stotis, tačiau elektrifikacija ją kaip mazginę stotį pasiekė iš kitos geležinkelio linijos. Lenkijoje 1952 m. buvo elektrifikuotas Varšuvos Vilenskos - Tluščo ruožas (3 kV pastovios srovės). Tarybų Sąjungoje 1966 m. buvo elektrifikuotas (3 kV pastovios srovės) ruožas Gatčina - Siverskaja, įskaitant ir Gatčinos stoties elektrifikacijos konversiją į 3 kV. 1967 m. pastovia srove elektrifikuotas ruožas nuo Leningrado iki Gatčinos, o 1971 m. elektrifikacija pratęsta iki Lugos. Kitas elektrifikacijos etapas susijęs su elektrifikacija Lietuvoje. 1975 m. kintama 25 kV srove elektrifikuotas ruožas Vilnius - Kaunas, įskaitant ir Lentvario - Senųjų Trakų (taip pat atkarpa iki Trakų) ruožą, o 1978 m. elektrifikuotas Vilniaus - Naujosios Vilnios ruožas. Lenkijoje 1981 m. elektrifikuota linijos dalis tarp Tluščo ir Lochuvo, 1982 m. tarp Lochuvo ir Malkinios, o 1983 m. elektrifikacija pasiekė Balstogę. 1986 m. elektrifikuotas ruožas nuo Balstogės iki Kužnicos. 1989 m. buvo paskutinis elektrifikacijos etapas buvusioje Sankt Peterburgo - Varšuvos linijoje: 3 kV pastovia srove elektrifikuotas ruožas nuo Kužnicos iki Gardino (tik 1435 mm vežės kelias).

2013-2016 m. buvusio Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio ruožas Kazlų Rūda - Kaunas tapo geležinkelio Rail Baltica linijos dalimi, o 2019-2021 m. jos dalimi tapo ir ruožas Kaunas - Palemonas. Rail Baltica linijos tiesimo metu lygiagrečiai rusiškos vėžės keliams nutiestas standartinės (1435 mm) vėžės kelias.

StotysKeisti

Pavadinimas Atstumas nuo Peterburgo (varstai) Atidarymo metai Klasė Pastabos
Sankt Peterburgas

(Санкт-Петербург)

0 1853 m. aukščiausia Sankt Peterburgo Varšuvos stotis. Jungtis su Peterhofo stotimi (dabar Baltijos stotis) ir kitomis stotimis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Petrogrado Varšuvos stotis, 1924-1991 m. Leningrado Varšuvos stotis. 2001 m. uždaryta, buvusioje stotyje veikė geležinkelio technikos muziejus ir prekybos centras. 2016 m. muziejus iškeltas, o kelyno vieta užstatyta daugiabučiais namais. Dabar stoties pastate veikia prekybos centras.
Aleksandrovskaja (Александровская) 21 1853 m. III Atidarius geležinkelį stotis vadinosi Carskoje Selo. 1895 m. atšaka iki specialiai carui skirto paviljono.
Gatčina (Гатчина) 42 1853 m. II 1870 m, jungtis su Baltijos geležinkeliu (linija Tosna - Revelis (dabar Talinas)).
Suida (Суйда) 51
Siverskaja (Сиверская) 63
Divenskaja (Дивенская) 80
Mšinskaja (Мшинская) 99
Preobraženskaja (Преображенская) 116 nuo 1919 m. Tolmačiovas
Luga (Луга) 129 1857 m. II 1916 m. atšaka į Naugardą
Serebrianka (Серебрянка) 150 1859 m.
Pliusa (Плюсса) 171 1859 m.
Belaja (Белая) 193 1859 m. Nuo 1905 m. Strugai-Belaja, nuo 1919 m. Strugai Krasnyje
Novoselje (Новоселье) 213 1859 m.
Torošinas (Торошино) 238 1859 m.
Pskovas (Псков) 257 1859 m. I 1889 m. įrengtos atšakos į Rygą, Polocką ir Narvą
Čerskaja (Черская) 281 1860 m. Anksčiau vadinosi Orlinskaja, Orlai
Ostrovas (Остров) 306 1860 m.
Fedosinas (Федосино) 316 Dabar Briančianinovo
Žogovas (Жогово) 331 1860 m. nuo 1921 m. Ritupė
Pytalovas (Пыталово) 345 1860 m. III 1902 m. įrengtas siaurasis geležinkelis į Sitą, 1916 m. pailgintas iki Ierikių. Tarpukaryje vadinosi Jaunlatgalė, Abrenė.
Pundurai (Пондеры) 359 1860 m.
Karsava (Корсовка) 376 1860 m. Latvijos pasienio stotis.
Mežvidai (Ивановка) 392 1860 m. Iš pradžių vadinosi Ivanovskaja
Rėzeknė (Режица) 417 1860 m. 1901 m. įrengta jungtis su Ventspilio–Maskvos geležinkeliu
Malta (Антонополь) 435 1860 m.
Agluona (Рушоны) 460 1860 m.
Viškai (Вышки) 473 1860 m. iki 1894 m. Dubna (Дубно)
Daugpilis (Dvinskas, Двинск) 497 1860 m. I 1861 m. įrengta jungtis su Rygos–Daugpilio geležinkeliu[1], vėliau su Rygos–Oriolo geležinkeliu; iki 1893 m. Dinaburgas (Динабург). Pirmoji Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis buvo įrengta ne magistralinėje linijoje, bet atšakoje, jungiančioje tą liniją su Rygos - Oriolo linijos stotimi (dabartine Daugpilio stotimi). Pastačius naują stotį magistralinėje linijoje, pirmoji stotis tapo prekių stotimi. Dabar pirmosios stoties vieta patenka į lokomotyvų remonto depo teritoriją; pastatai neišliko. Stotis magistralinėje linijoje buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu ir pokaryje panaikinta. Dabar buvusio stoties pastato vietoje yra geležinkelio viadukas per Latgalės gatvę.

Dabartinė Daugpilio stotis yra Rygos–Oriolo geležinkelio stotis. Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis magistralinėje linijoje tarpukaryje vadinosi Daugpilis-II.

Gryva (Калкуны) 502 1862 m. III 1873 m. įrengta atšaka į Radviliškį, kur sujungta su Liepojos–Romnų geležinkeliu.
Turmanto geležinkelio stotis (Турмонт) 520 1862 m. Pradžioje vadinosi Novo Aleksandrovsku.
Dūkšto geležinkelio stotis (Дукшты) 540 1862 m. 1916 m. įrengta karinio siaurojo geležinkelio atšaka, pokaryje tapusi linija į Drują. Išardyta 197x.
Ignalinos geležinkelio stotis (Игналино) 563 1862 m. Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis.
Švenčionėlių geležinkelio stotis (Новые Свенцяны) 585 1862 m. III 1895 m. įrengtas siaurasis geležinkelis į Pastovį, 1901 m. - į Panevėžį. Tarybiniais metais linija į Pastovį išardyta, siaurojo geležinkelio linija iki Utenos pakeista plačiąja.
Pabradės geležinkelio stotis (Подбродзе) 610 1862 m. 1916 m. įrengta geležinkelio atšaka į Lentupį. 2003 m. linija išardyta.
Bezdonių geležinkelio stotis (Безданы) 634 1862 m.
Naujosios Vilnios geležinkelio stotis (Вилейка, vėliau Ново-Вилейск) 649 1873 m. II 1873 m. nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis
Vilniaus geležinkelio stotis (Вильна) 658 1862 m. I 1884 m. nutiesta linija į Baranovičius per Lydą
Lentvario geležinkelio stotis (Ландварово) 675 1862 m. 1862 m. nutiesta linija į Virbalį, Eitkūnus
Rūdiškių geležinkelio stotis (Рудзишки) 693 1862 m.
Valkininkų geležinkelio stotis (Олькеники) 712 1862 m.
Varėnos geležinkelio stotis (Ораны) 732 1862 m. III 1895 m. nutiesta atšaka į Alytų. Išardyta 1927 m.
Marcinkonių geležinkelio stotis (Марцинканцы) 752 1862 m. III 1915 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Motylius. Išardyta 195X m. Geležinkelio linija nuo Marcinkonių iki sienos su Baltarusija nenaudojama.
Pariečė (Поречье) 775 1862 m. Iki Pirmojo pasaulinio karo kurį laiką vadinosi Druzgenikais. Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurojo geležinkelio linija nuo stoties į miškus vakarinėje Pariečės miestelio pusėje. 1934 m. įrengta atšaka į Druskininkus. Lietuvos teritorijoje išardyta, Baltarusijos teritorijoje veikia.
Zelinskaja (Зелинская) 793 V Vėliau Zelinskaja-Bogouševa. Tarpukaryje Zieliona, dabar Boguševka.
Gardinas (Гродно) 804 1862 m. 1907 m. įrengta linija į Mastus
Lososna (Лососна) 809 1906 m. Linijos į Suvalkus dalis iki Kamienos Novos likviduota po Antrojo pasaulinio karo. Dabar nuo Lososnos stoties buvusio geležinkelio vietoje kelių kilometrų privažiuojamasis kelias.
Kužnica (Кузница) 829 1862 m. Dabar vadinasi Kužnica Bialostocka. Lenkijos pasienio stotis.
Sokulka (Соколка) 844 1862 m. XX a. septintajame dešimtmetyje įrengta atšaka į Suvalkus vietoje senosios linijos Suvalkai–Lososna trasos nuo Kamienos Novos stoties
Čarna Bialostocka (Чёрная-Весь) 862 1862 m.
Balstogė (Белосток) 882 1862 m. II 1872 m. nutiesta linija į Grajevą, Baranovičius
Lapiai (Лапы) 904 1862 m. 1893 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu
Šepetovas (Щепетово) 929 1862 m. Iš pradžių Srednica, paskui Ščepetovas
Čiževas (Чижов) 944 1862 m.
Malkinia

(Малкин)

967 1862 m. 1887 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu
Sadovnė Vengrovskė

(Зеленец)

980 1872 m.
Lochovas (Лохов) 994 1862 m.
Tluščas (Тлущ) 1013 1862 m. Linijos į Ostrolenką, Minską Mazoviecką ir linija į Legionovą
Volominas

(Воложин)

1028 1862 m. Iš pradžių Voložinas, vėliau Volominas
Markos (Марки) 1043 1867 m. Prekių stotis; jungtys su Varšuvos - Vienos, Pavyslio geležinkeliais. Siaurasis geležinkelis į Radzyminą. Dabartinis pavadinimas Varšuva Vilenska Markos.
Varšuva (Варшава) 1046 1862 m. aukščiausia Varšuvos Peterburgo stotis. Stoties pastatas sugriautas 1915 m. Vėliau naudoti laikini pastatai. Dabartinė stotis įrengta prekybos centro pastate. Nuo 1918 m. Varšuva Vilenska.
Linijos Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai stotys
Pavadinimas Atstumas nuo

Lentvario/Peterburgo

(varstai)

Atidarymo metai Klasė Pastabos
Lentvario geležinkelio stotis (Ландварово) 0/675 1861 II Jungtis su pagrindine geležinkelio Sankt Peterburgas - Varšuva linija.
Vievio geležinkelio stotis (Евье) 1861 IV Nuo XIX a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo vadinosi Anastasjevskaja.
Žaslių geležinkelio stotis (Жосли) 1861 IV
Kaišiadorių geležinkelio stotis (Кошедары) 46/719 1871 Stotis pastatyta nutiesus Liepojos - Kaišiadorių (vėliau Liepojos - Romnų) geležinkelį.
Pravieniškių geležinkelio stotis (Провенишки) 1861 IV
Kauno geležinkelio stotis (Ковно) 80/755 1861 I Kauno karinis geležinkelis su atskira stotimi. Kauno tunelio apylanka.
Mauručių geležinkelio stotis (Мавруци) 1861 IV Atšaka iki Aleksoto Pirmojo pasaulinio karo metais.
Kazlų Rūdos geležinkelio stotis (Козлова-Руда) 115 1861 IV 1922 m. nutiestas Kazlų Rūdos - Šeštokų geležinkelis. 1916-197Х m. veikė siaurasis geležinkelis.
Pilviškių geležinkelio stotis (Пильвишки) 1861 IV Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis.
Vilkaviškio geležinkelio stotis (Вильковишки) 1861 IV Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą.
Virbalio geležinkelio stotis (Вержболово) 161/835 1861 aukščiausia Rusijos imperijos pasienio stotis. Tarpukaryje - Lietuvos pasienio stotis, 1940.07-1941.06 - TSRS pasienio stotis. Po Antrojo pasaulinio karo - Kybartai. Dabar Lietuvos pasienio stotis.
Eitkūnai (Eydkuhnen) 162 1860 Vokietijos imperijos pasienio stotis. Po Antrojo pasaulinio karo likviduota. Atstatyta 2017 m. Dabartinis pavadinimas - Černyševskojė, Rusijos Federacijos pasienio stotis.

Taip pat skaitykiteKeisti

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. РГИА, ф. 219, оп. 1/4, д. 6510. «О соединении Рижско-Динабургской жел. дороги с Варшавскою».