Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis

Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems. Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Varšuvos stotis Peterburge

Tiltas Daugpilyje

Apleistas geležinkelio ruožas Kabelių apylinkėse

Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis (rus. Санкт-Петербурго-Варшавская железная дорога) driekėsi nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos. Carinės Rusijos vyriausybės suplanuotas 1851 m., 1524 mm vėžės geležinkelis pradėjo veikti 1862 m. Tai buvo trečioji geležinkelio linija Rusijoje (po Sankt Peterburgo - Maskvos ir Carskoje Selo geležineklių) ir antroji geležinkelio linija Lenkijos karalystėje.

Lietuvoje nutiestas 1859-62 metais. Neatsiejama Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio dalimi yra atšaka Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai. Statant ir pastačius geležinkelį Lietuvoje ėmė kurtis daug gyvenviečių, jau esančios ėmė sparčiau vystytis, ilgainiui tapo svarbiais miesteliais ir miestais, administraciniais centrais.

Linija

Geležinkelis gana tiesiai linija jungė tuometinę Rusijos sostinę Sankt Peterburgą su Rusijos imperijai priklausančiais miestais Pskovu, Vilniumi, Gardinu, Balstoge ir personalinėje unijoje su Rusijos imperija buvusios Lenkijos Kongreso karalystės sostine Varšuva. Sankt Peterburgo−Varšuvos geležinkelio linijos ilgis buvo 1250 varstų, t. y. 1333 km.

Istorija

Geležinkelis pradėtas statyti 1851 m. Prasidėjus Krymo karui 1853 m. darbai sustojo.

Visame kelyje Daugpilis−Vilnius−Lentvaris−Kaunas−Kybartai žemės darbai pradėti 1859 m. pavasarį, o 1860−ųjų rudenį kelias Daugpilis−Vilnius jau buvo nutiestas. Geležinkelio linija ėjo pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka nuo Lentvario pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną.

Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. 1861 m. balandžio 11 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas tarp Kauno (laikinosios stoties Aleksote, nes tiltas per Nemuną dar nebuvo baigtas) ir Rytų Prūsijos (Eitkūnų). Taip pat buvo organizuotas diližansų maršrutas Daugpilis - Kaunas. Tokiu būdu keleiviai galėjo keliauti iš Peterburgo į Kauną, Virbalį ir toliau į Vakarų Europą.

1862 m. kovo 15 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į Virbalį. Laikinasis eismas tarp Vilniaus (tiksliau tarp Lentvario) ir Varšuvos buvo pradėtas 1862 rugsėjį. Nuolatinis eismas visa geležinkelio linija nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos pradėtas 1862 m. gruodžio 16 (27) d.

Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną apie 2 val. 30 min.

Palei Sankt Peterburgo−Varšuvos magistralę Lietuvoje buvo pastatyta per dvi dešimtis geležinkelio stočių, išaugo nauji tarnybiniai pastatai ir geležinkelininkų gyvenvietės. Kai kurie miestai ir geležinkelio stotys, pavyzdžiui, Ignalina, Kaišiadorys, išaugo, galima sakyti, tuščioje vietoje. Kiti, kaip ir Švenčionėliai, smarkiai išsiplėtė ir savo reikšmingumu tuomet nustelbė dabartinį rajono centrą Švenčionis.

Stotys

Pavadinimas	Atstumas nuo Peterburgo (varstai)	Atidarymo metai	Klasė	Pastabos
Sankt Peterburgo Varšuvos stotis	0	1853 m.	aukščiausia	Jungtis su Peterhofo stotimi (dabar Baltijskij stotis) ir kitomis stotimis. 2001 m. uždaryta, buvusioje stotyje veikia geležinkelio technikos muziejus ir prekybos centras.
Aleksandrovskaja (Александровская)	21	1853 m.	III	Atidarius geležinkelį stotis vadinosi Carskoje Selo. 1895 m. atšaka iki specialiai carui skirto paviljono.
Gatčina	42	1853 m.	II	1870 m, jungtis su Baltijos geležinkeliu (linija Tosna - Revelis (dabar Talinas)).
Suida (Суйда)	51
Siverskaja (Сиверская)	63
Divenskaja (Дивенская)	80
Mšinskaja (Мшинская)	99
Preobraženskaja (Преображенская)	116			nuo 1919 m. Tolmačiovas
Luga	129	1857 m.	II	1916 m. atšaka į Naugardą
Serebrianka (Серебрянка)	150	1859 m.
Pliusa (Плюсса)	171	1859 m.
Belaja (Белая)	193	1859 m.		Nuo 1905 m. Strugai-Belaja, nuo 1919 m. Strugai Krasnyje
Novoselje (Новоселье)	213	1859 m.
Torošinas (Торошино)	238	1859 m.
Pskovas	257	1859 m.	I	1889 m. įrengtos atšakos į Rygą, Polocką ir Narvą
Čerskaja (Черская)	281	1860 m.		Anksčiau vadinosi Orlinskaja, Orlai
Ostrovas	306	1860 m.
Fedosinas (Федосино)	316			Dabar Briančianinovo
Žogovas (Жогово)	331	1860 m.		nuo 1921 m. Ritupė
Pytalovas	345	1860 m.	III	1902 m. įrengta atšaka į Sitą, 1916 m. pailginta iki Jerikų, vėliau iki Rygos. Tarpukaryje vadinosi Jaunlatgalė, Abrenė.
Pundurai (Пондеры)	359	1860 m.
Karsava (Корсовка)	376	1860 m.		Latvijos pasienio stotis.
Mežvidai (Ивановка)	392	1860 m.		Iš pradžių vadinosi Ivanovskaja
Rėzeknė (Режица)	417	1860 m.		1901 m. įrengta jungtis su Ventspilio–Maskvos geležinkeliu
Malta (Антонополь)	435	1860 m.
Agluona (Рушоны)	460	1860 m.
Viškai (Вышки)	473	1860 m.		iki 1894 m. Dubna (Дубно)
Daugpilis (Dvinskas, Двинск)	497	1860 m.	I	1861 m. įrengta jungtis su Rygos–Daugpilio geležinkeliu, vėliau su Rygos–Oriolo geležinkeliu; iki 1893 m. Dinaburgas (Динабург). Pirmoji Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis buvo įrengta ne magistralinėje linijoje, bet atšakoje, jungiančioje tą liniją su Rygos - Oriolo linijos stotimi (dabartine Daugpilio stotimi). Pastačius naują stotį magistralinėje linijoje, pirmoji stotis tapo prekių stotimi. Dabar pirmosios stoties vieta patenka į lokomotyvų remonto depo teritoriją; pastatai neišliko. Stotis magistralinėje linijoje buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu ir pokaryje panaikinta. Dabar buvusio stoties pastato vietoje yra geležinkelio viadukas per Latgalės gatvę. Dabartinė Daugpilio stotis yra Rygos–Oriolo geležinkelio stotis. Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis magistralinėje linijoje tarpukaryje vadinosi Daugpilis-II.
Gryva (Калкуны)	502	1862 m.	III	1873 m. įrengta atšaka į Rokiškį, kur sujungta su Liepojos–Romnų geležinkeliu
Turmantas (Турмонт)	520	1862 m.		Pradžioje vadinosi Novo Aleksandrovsku.
Dūkštas (Дукшты)	540	1862 m.		1917 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Drują. Išardyta 197x.
Ignalina (Игналино)	563	1862 m.		Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis.
Švenčionėliai (Новые Свенцяны)	585	1862 m.	III	1895 m. įrengtas siaurasis geležinkelis į Panevėžį ir Pastovį.Tarybiniais metais linija į Pastovį išardyta, siaurojo geležinkelio linija iki Utenos pakeista plačiąja.
Pabradė (Подбродзе)	610	1862 m.		1916 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Lentupį. Už kelių metų vietoj siaurojo geležinkelio nutiestas platusis. 2003 m. linija išardyta.
Bezdonys (Безданы)	634	1862 m.
Naujoji Vilnia (Вилейка, vėliau Ново-Вилейск)	649	1873 m.	II	1873 m. nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis
Vilnius (Вильна)	658	1862 m.	I	1884 m. nutiesta linija į Baranovičius per Lydą
Lentvaris (Ландварово)	675	1862 m.		1862 m. nutiesta linija į Virbalį, Eitkūnus
Rūdiškės (Рудзишки)	693	1862 m.
Valkininkai (Олькеники)	712	1862 m.
Varėna (Ораны)	732	1862 m.	III	1895 m. nutiesta atšaka į Alytų. Išardyta 1927 m.
Marcinkonys (Марцинканцы)	752	1862 m.	III	1914 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Motylius. Išardyta 195X m.
Pariečė (Поречье)	775	1862 m.		Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurojo geležinkelio linija nuo stoties į miškus vakarinėje Pariečės miestelio pusėje. 1934 m. įrengta atšaka į Druskininkus. Lietuvos teritorijoje išardyta, Baltarusijos teritorijoje veikia.
Gardinas	804	1862 m.		1907 m. įrengta linija į Mastus
Lososna (Лососна)	809	1906 m.		Linija į Suvalkus, Alytų, likviduota po Antrojo pasaulinio karo. Dabar nuo Lososnos stoties buvusio geležinkelio vietoje kelių kilometrų privažiuojamasis kelias.
Kužnica (Кузница)	829	1862 m.		Dabar vadinasi Kužnica Bialostocka. Lenkijos pasienio stotis.
Sokulka (Соколка)	844	1862 m.		XX a. septintajame dešimtmetyje įrengta atšaka į Suvalkus vietoje senosios linijos Suvalkai–Lososna trasos nuo Kamienos Novos stoties
Čarna Bialostocka (Чёрная-Весь)	862	1862 m.
Balstogė (Белосток)	882	1862 m.	II	1872 m. nutiesta linija į Grajevą, Baranovičius
Lapiai (Лапы)	904	1862 m.		1893 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu
Šepetovas (Щепетово)	929	1862 m.		Iš pradžių Srednica, paskui Ščepetovas
Čiževas (Чижов)	944	1862 m.
Malkinia (Малкин)	967	1862 m.		1887 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu
Sadovnė Vengrovskė (Зеленец)	980	1872 m.
Lochovas (Лохов)	994	1862 m.
Tluščas (Тлущ)	1013	1862 m.		Linijos į Ostrolenką, Minską Mazoviecką ir linija į Legionovą
Volominas (Воложин)	1028	1862 m.		Iš pradžių Voložinas, vėliau Volominas
Varšuvos Peterburgo geležinkelio stotis	1046	1862 m.	aukščiausia	sujungta su Varšuvos–Vienos geležinkeliu; 1887 m. – Pavyslio geležinkeliu. Stoties pastatas sugriautas 1915 m. Vėliau naudoti laikini pastatai. Dabartinė stotis įrengta prekybos centro pastate. Nuo 1918 m. Varšuva Vilenska.

Linijos Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai stotys

Pavadinimas	Atstumas nuo Lentvario/Peterburgo (varstai)	Atidarymo metai	Klasė	Pastabos
Lentvaris (Ландварово)	0/675	1861	II	Jungtis su pagrindine geležinkelio Sankt Peterburgas - Varšuva linija.
Vievis (Евье)		1861	IV	XIX a. pabaigoje kurį laiką vadinosi Anastasjevskaja.
Žasliai (Жосли)		1861	IV
Kaišiadorys (Кошедары)	46/719	1871		Stotis pastatyta nutiesus Liepojos - Kaišiadorių (vėliau Liepojos - Romnų) geležinkelį.
Pravieniškės (Провенишки)		1861	IV
Kaunas (Ковно)	80/755	1861	I	Kauno karinis geležinkelis su atskira stotimi. Kauno tunelio apylanka.
Mauručiai (Мавруци)		1861	IV	Atšaka iki Aleksoto Pirmojo pasaulinio karo metais.
Kazlų Rūda (Козлова-Руда)	115	1861	IV	1922 m. nutiestas Kazlų Rūdos - Šeštokų geležinkelis. 1916-197Х m. veikė siaurasis geležinkelis.
Pilviškiai (Пильвишки)		1861	IV	Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis.
Vilkaviškis (Вильковишки)		1861	IV	Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą.
Virbalis (Вержболово)	161/835	1861	aukščiausia	Rusijos imperijos pasienio stotis. Tarpukaryje - Lietuvos pasienio stotis, 1940.07-1941.06 - TSRS pasienio stotis. Po Antrojo pasaulinio karo - Kybartai. Dabar Lietuvos pasienio stotis.
Eitkūnai (Eydkuhnen)	162	1860		Vokietijos imperijos pasienio stotis. Dabar - Černyševskojė, Rusijos Federacijos pasienio stotis.

Nuorodos

• Lietuvos geležinkeliui − 150 metų