Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis
 |
Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems. Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje. |
Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis (rus. Санкт-Петербурго-Варшавская железная дорога, lenk. Kolej Warszawsko−Petersburska) driekėsi nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos. Carinės Rusijos vyriausybės suplanuotas 1851 m., o Lietuvoje nutiestas 1860 metų rudenį.
Statant ir pastačius geležinkelį Lietuvoje ėmė kurtis daug gyvenviečių, jau esančios ėmė sparčiau vystytis, ilgainiui tapo svarbiais miesteliais ir miestais, administraciniais centrais.
Turinys
IstorijaKeisti
Visa Sankt Peterburgo−Varšuvos trasa buvo apie 1250 km ilgio. Visame kelyje Daugpilis−Vilnius−Lentvaris−Kaunas−Kybartai žemės darbai pradėti 1859 m. pavasarį, o 1860−ųjų rudenį kelias Daugpilis−Vilnius jau buvo nutiestas. Geležinkelio linija ėjo pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka nuo Lentvario pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną.
Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną apie 2 val. 30 min.
1862 m. kovo 15 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į Virbalį.
Palei Sankt Peterburgo−Varšuvos magistralę Lietuvoje buvo pastatyta per dvi dešimtis geležinkelio stočių, išaugo nauji tarnybiniai pastatai ir geležinkelininkų gyvenvietės. Kai kurie miestai ir geležinkelio stotys, pavyzdžiui, Ignalina, Kaišiadorys, išaugo, galima sakyti, tuščioje vietoje. Kiti, kaip ir Švenčionėliai, smarkiai išsiplėtė ir savo reikšmingumu tuomet nustelbė dabartinį rajono centrą Švenčionis.
StotysKeisti
| Pavadinimas | Atstumas nuo Peterburgo (varstai) | Atidarymo metai | Klasė | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Sankt Peterburgo Varšuvos stotis | 0 | 1853 m. | aukščiausia | Jungtis su Peterhofo stotimi (dabar Baltijskij stotis). 2001 m. uždaryta, buvusioje stotyje veikia geležinkelio technikos muziejus ir prekybos centras. |
| Aleksandrovskaja (Александровская) | 21 | 1853 m. | III | 1895 m. sujungta su Carskoje Selo |
| Gatčina | 42 | 1853 m. | II | |
| Suida (Суйда) | 51 | |||
| Siverskaja (Сиверская) | 63 | |||
| Divenskaja (Дивенская) | 80 | |||
| Mšinskaja (Мшинская) | 99 | |||
| Preobraženskaja (Преображенская) | 116 | nuo 1919 m. Tolmačiovas | ||
| Luga | 129 | 1857 m. | II | 1916 m. atšaka į Naugardą |
| Serebrianka (Серебрянка) | 150 | 1859 m. | ||
| Pliusa (Плюсса) | 171 | 1859 m. | ||
| Belaja (Белая) | 193 | 1859 m. | ||
| Novoselje (Новоселье) | 213 | 1859 m. | ||
| Torošinas (Торошино) | 238 | 1859 m. | ||
| Pskovas | 257 | 1859 m. | I | 1889 m. įrengtos atšakos į Rygą, Polocką ir Narvą |
| Čerska (Черская) | 281 | 1860 m. | ||
| Ostrovas | 306 | 1860 m. | ||
| Fedosinas (Федосино) | 316 | |||
| Žogovas (Жогово) | 331 | 1860 m. | nuo 1921 m. Ritupė | |
| Pytalovas | 345 | 1860 m. | III | 1902 m. įrengta atšaka į Sitą, 1916 m. pailginta iki Jerikų, vėliau iki Rygos |
| Punduriai (Пондеры) | 359 | 1860 m. | ||
| Karsava (Корсовка) | 376 | 1860 m. | ||
| Mežvidai (Ивановка) | 392 | 1860 m. | ||
| Rėzeknė (Режица) | 417 | 1860 m. | 1901 m. įrengta jungtis su Ventspilio–Maskvos geležinkeliu | |
| Malta (Антонополь) | 435 | 1860 m. | ||
| Agluonos geležinkelio stotis (Рушоны) | 460 | 1860 m. | ||
| Viškų geležinkelio stotis (Вышки) | 473 | 1860 m. | iki 1894 m. Dubna (Дубно) | |
| Daugpilis (Dvinskas, Двинск) | 497 | 1860 m. | I | 1861 m. įrengta jungtis su Rygos–Daugpilio geležinkeliu[1], vėliau su Rygos–Oriolo geležinkeliu; iki 1893 m. Dinaburgas (Динабург). Stotis sugriauta Antrojo pasaulinio karo metais ir pokaryje panaikinta. Dabartinė Daugpilio stotis yra Rygos–Oriolo geležinkelio stotis. |
| Gryva (Калкуны) | 502 | 1862 m. | III | 1873 m. įrengta atšaka į Rokiškį, kur sujungta su Liepojos–Romnų geležinkeliu |
| Turmantas (Турмонт) | 520 | 1862 m. | ||
| Dūkštas (Дукшты) | 540 | 1862 m. | 1917 m. įrengta atšaka į Drują | |
| Ignalina (Игналино) | 563 | 1862 m. | ||
| Švenčionėliai (Новые Свенцяны) | 585 | 1862 m. | III | 1895 m. įrengtos atšakos į Panevėžį ir Pastovį |
| Pabradė (Подбродзе) | 610 | 1862 m. | 1916 m. įrengta atšaka į Lentupį | |
| Bezdonys (Безданы) | 634 | 1862 m. | ||
| Naujoji Vilnia (Вилейка, vėliau Ново-Вилейск) | 649 | 1862 m. | II | 1873 m. sujungta su Liepojos–Romnų geležinkeliu |
| Vilnius (Вильна) | 658 | 1862 m. | I | 1884 m. įrengta atšaka į Baranovičius per Lydą |
| Lentvaris (Ландварово) | 675 | 1862 m. | 1862 m. įrengta atšaka į Karaliaučių | |
| Rūdiškės (Рудзишки) | 1862 m. | |||
| Valkininkai (Олькеники) | 1862 m. | |||
| Varėna (Ораны) | 732 | 1862 m. | III | 1895 m. įrengta atšaka į Alytų |
| Marcinkonys (Марцинканцы) | 752 | 1862 m. | III | 1914 m. įrengta atšaka į Motylius |
| Pariečė (Поречье) | 1862 m. | 1934 m. įrengta atšaka į Druskininkus | ||
| Gardinas | 1862 m. | 1907 m. įrengta atšaka į Mastus | ||
| Kužnica (Кузница) | 1862 m. | |||
| Sokulka (Соколка) | 1862 m. | XX a. septintajame dešimtmetyje įrengta atšaka į Suvalkus vietoje senosios linijos Suvalkai–Lososna trasos nuo Kamienos Novos stoties | ||
| Balstogė (Белосток) | 882 | 1862 m. | II | 1872 m. įrengta atšaka į Grajevą, Baranovičius |
| Lapiai (Лапы) | 904 | 1862 m. | 1893 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu | |
| Šepetovas (Щепетово) | 1860 m. | |||
| Čiževas (Чижов) | 1860 m. | |||
| Malkinia Gorna (Малкин) | 967 | 1862 m. | 1887 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu | |
| Lochovas (Лохов) | 1860 m. | |||
| Tluščia (Тлущ) | 1860 m. | |||
| Varšuvos Peterburgo geležinkelio stotis | 1046 | 1862 m. | aukščiausia | sujungta su Varšuvos–Vienos geležinkeliu; 1887 m. – Pavyslio geležinkeliu. Stoties pastatas sugriautas 1915 m., atstatytas 1927 m. |
NuorodosKeisti
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ РГИА, ф. 219, оп. 1/4, д. 6510. «О соединении Рижско-Динабургской жел. дороги с Варшавскою».