Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis

 Ambox globe content.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.
Varšuvos stotis Peterburge
Apleistas geležinkelio ruožas Kabelių apylinkėse

Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis (rus. Санкт-Петербурго-Варшавская железная дорога, lenk. Kolej Warszawsko−Petersburska) driekėsi nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos. Carinės Rusijos vyriausybės suplanuotas 1851 m., o Lietuvoje nutiestas 1860 metų rudenį.

Statant ir pastačius geležinkelį Lietuvoje ėmė kurtis daug gyvenviečių, jau esančios ėmė sparčiau vystytis, ilgainiui tapo svarbiais miesteliais ir miestais, administraciniais centrais.

Turinys

IstorijaKeisti

Visa Sankt Peterburgo−Varšuvos trasa buvo apie 1250 km ilgio. Visame kelyje DaugpilisVilniusLentvarisKaunasKybartai žemės darbai pradėti 1859 m. pavasarį, o 1860−ųjų rudenį kelias Daugpilis−Vilnius jau buvo nutiestas. Geležinkelio linija ėjo pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka nuo Lentvario pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną.

Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną apie 2 val. 30 min.

1862 m. kovo 15 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į Virbalį.

Palei Sankt Peterburgo−Varšuvos magistralę Lietuvoje buvo pastatyta per dvi dešimtis geležinkelio stočių, išaugo nauji tarnybiniai pastatai ir geležinkelininkų gyvenvietės. Kai kurie miestai ir geležinkelio stotys, pavyzdžiui, Ignalina, Kaišiadorys, išaugo, galima sakyti, tuščioje vietoje. Kiti, kaip ir Švenčionėliai, smarkiai išsiplėtė ir savo reikšmingumu tuomet nustelbė dabartinį rajono centrą Švenčionis.

StotysKeisti

Pavadinimas Atstumas nuo Peterburgo (varstai) Atidarymo metai Klasė Pastabos
Sankt Peterburgo Varšuvos stotis 0 1853 m. aukščiausia jungtis su Peterhofo stotimi (dabar Baltijskij stotis)
Aleksandrovskaja (Александровская) 21 1853 m. III 1895 m. sujungta su Carskoje Selo
Gatčina 42 1853 m. II
Suida (Суйда) 51
Siverskaja (Сиверская) 63
Divenskaja (Дивенская) 80
Mšinskaja (Мшинская) 99
Preobraženskaja (Преображенская) 116 nuo 1919 m. Tolmačiovas
Luga 129 1857 m. II 1916 m. atšaka į Naugardą
Serebrianka (Серебрянка) 150 1859 m.
Pliusa (Плюсса) 171 1859 m.
Belaja (Белая) 193 1859 m.
Novoselje (Новоселье) 213 1859 m.
Torošinas (Торошино) 238 1859 m.
Pskovas 257 1859 m. I 1889 m. įrengtos atšakos į Rygą, Polocką ir Narvą
Čerska (Черская) 281 1860 m.
Ostrovas 306 1860 m.
Fedosinas (Федосино) 316
Žogovas (Жогово) 331 1860 m. nuo 1921 m. Ritupė
Pytalovas 345 1860 m. III 1902 m. įrengta atšaka į Sitą, 1916 m. pailginta iki Jerikų, vėliau iki Rygos
Punduriai (Пондеры) 359 1860 m.
Karsava (Корсовка) 376 1860 m.
Mežvidai (Ивановка) 392 1860 m.
Rėzeknė (Режица) 417 1860 m. 1901 m. įrengta jungtis su Ventspilio–Maskvos geležinkeliu
Malta (Антонополь) 435 1860 m.
Agluonos geležinkelio stotis (Рушоны) 460 1860 m.
Viškų geležinkelio stotis (Вышки) 473 1860 m. iki 1894 m. Dubna (Дубно)
Daugpilis (Dvinskas, Двинск) 497 1860 m. I 1861 m. įrengta jungtis su Rygos–Daugpilio geležinkeliu[1], vėliau su Rygos–Oriolo geležinkeliu; iki 1893 m. Dinaburgas (Динабург)
Gryva (Калкуны) 502 1862 m. III 1873 m. įrengta atšaka į Rokiškį, kur sujungta su Liepojos–Romnų geležinkeliu
Turmantas (Турмонт) 520 1862 m.
Dūkštas (Дукшты) 540 1862 m. 1917 m. įrengta atšaka į Drują
Ignalina (Игналино) 563 1862 m.
Švenčionėliai (Новые Свенцяны) 585 1862 m. III 1895 m. įrengta atšaka į Panevėžį
Pabradė (Подбродзе) 610 1862 m. 1916 m. įrengta atšaka į Lentupį
Bezdonys (Безданы) 634 1862 m.
Naujoji Vilnia (Вилейка, vėliau Ново-Вилейск) 649 1862 m. II 1873 m. sujungta su Liepojos–Romnų geležinkeliu
Vilnius (Вильна) 658 1862 m. I 1884 m. įrengta atšaka į Baranovičius per Lydą
Lentvaris (Ландварово) 675 1862 m. 1862 m. įrengta atšaka į Karaliaučių
Rūdiškės (Рудзишки) 1862 m.
Valkininkai (Олькеники) 1862 m.
Varėna (Ораны) 732 1862 m. III 1895 m. įrengta atšaka į Alytų
Marcinkonys (Марцинканцы) 752 1862 m. III
Pariečė (Поречье) 1862 m. 1934 m. įrengta atšaka į Druskininkus
Gardinas 1862 m. 1907 m. įrengta atšaka į Mastus
Kužnica (Кузница) 1862 m.
Sokulka (Соколка) 1862 m.
Balstogė (Белосток) 882 1862 m. II 1872 m. įrengta atšaka į Grajevą, Baranovičius
Lapiai (Лапы) 904 1862 m. 1893 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu
Šepetovas (Щепетово) 1860 m.
Čiževas (Чижов) 1860 m.
Malkinia Gorna (Малкин) 967 1862 m. 1887 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu
Lochovas (Лохов) 1860 m.
Tluščia (Тлущ) 1860 m.
Varšuvos Peterburgo geležinkelio stotis 1046 1862 m. aukščiausia sujungta su Varšuvos–Vienos geležinkeliu; 1887 m. – Pavyslio geležinkeliu

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. РГИА, ф. 219, оп. 1/4, д. 6510. «О соединении Рижско-Динабургской жел. дороги с Варшавскою».