Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis

 Ambox globe content.svg  Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems.
Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje.

Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis (rus. Санкт-Петербурго-Варшавская железная дорога) driekėsi nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos. Carinės Rusijos vyriausybės suplanuotas 1851 m., pradėtas tiesti nuo Sankt Peterburgo 1852 m., 1524 mm vėžės geležinkelis pradėjo pilnai veikti 1862 m. pabaigoje. Tai buvo pirmoji geležinkelio linija dabartinės Lietuvos teritorijoje ir trečioji geležinkelio linija statybų pirmajame etape dabartinės Rusijos teritorijoje.

Varšuvos stotis Peterburge
Apleistas geležinkelio ruožas Kabelių apylinkėse

Lietuvoje nutiestas 1859-62 metais. Neatsiejama Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio dalimi yra atšaka Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai. Statant ir pastačius geležinkelį Lietuvoje ėmė kurtis daug gyvenviečių, jau esančios ėmė sparčiau vystytis, ilgainiui tapo svarbiais miesteliais ir miestais, administraciniais centrais.

LinijaKeisti

Geležinkelis gana tiesiai linija jungė tuometinę Rusijos imperijos sostinę Sankt Peterburgą su Pskovu, Daugpiliu, Vilniumi, Gardinu, Balstoge ir personalinėje unijoje su Rusijos imperija buvusios Lenkijos Kongreso karalystės sostine Varšuva. Sankt Peterburgo−Varšuvos geležinkelio linijos ilgis buvo 1250 varstų, t. y. 1333 km.

IstorijaKeisti

Geležinkelis pradėtas tiesti 1851 m. Prasidėjus Krymo karui 1853 m. darbai sustojo. Iki to laiko buvo nutiestas ir pradėjo veikti Sankt Peterburgo - Gatčinos ruožas. Iš pradžių tiesimo darbus organizavo valstybė, o po Krymo karo atnaujinus geležinkelio tiesimą, jis buvo perduotas prancūzų kapitalo Vyriausiajai Rusijos geležinkelių bendrovei, kuri jį nutiesė ir valdė iki tol, kol geležinkelį išpirko Rusijos imperijos iždas.

Visame kelyje DaugpilisVilniusLentvarisKaunasKybartai žemės darbai pradėti 1859 m. pavasarį, o 1860−ųjų rudenį kelias Daugpilis−Vilnius jau buvo nutiestas. Geležinkelio linija ėjo pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka nuo Lentvario pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną.

Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. 1861 m. balandžio 11 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas tarp Kauno (laikinosios stoties Aleksote, nes tiltas per Nemuną dar nebuvo baigtas) ir Rytų Prūsijos (Eitkūnų). Taip pat buvo organizuotas diližansų maršrutas Daugpilis - Kaunas. Tokiu būdu keleiviai galėjo keliauti iš Peterburgo į Kauną, Virbalį ir toliau į Vakarų Europą.

 
Geležinkelio schema su stočių kategorijomis ir atstumais nuo Vilniaus geležinkelio stoties. Nurodyti ir šalutiniai geležinkeliai (1862 m. duomenys). // A. H. Kirkor. Przewodnik: Wilno i koleje żelazne z Wilna do Petersburga i Rygi oraz do granic na Kowno i Warszawę - Wilno, 1862 r.; S. 1

1862 m. kovo 15 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas iš Daugpilio iki Lentvario, o gegužės 10 d. iš Lentvario iki Virbalio. Laikinasis eismas tarp Varšuvos ir Balstogės pradėtas 1862 m. gegužės 6 d., kiek vėliau pratęstas iki Gardino. Laikinasis eismas tarp Vilniaus (tiksliau tarp Lentvario) ir Varšuvos buvo pradėtas 1862 m/ rugsėjo 6 d. Nuolatinis eismas visa geležinkelio linija nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos pradėtas 1862 m. gruodžio 15 (27) d.

Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną apie 2 val. 30 min.

Palei Sankt Peterburgo−Varšuvos magistralę Lietuvoje buvo pastatyta per dvi dešimtis geležinkelio stočių, išaugo nauji tarnybiniai pastatai ir geležinkelininkų gyvenvietės. Kai kurie miestai ir geležinkelio stotys, pavyzdžiui, Ignalina, Kaišiadorys, išaugo, galima sakyti, tuščioje vietoje. Kiti, kaip ir Švenčionėliai, smarkiai išsiplėtė ir savo reikšmingumu tuomet nustelbė dabartinį rajono centrą Švenčionis.

1894 m. Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelį išpirko Rusijos imperijos valstybės iždas. 1907 m. geležinkelis prijungtas prie valstybinių Šiaurės Vakarų geležinkelių.

Po Pirmojo pasaulinio karo Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis atiteko Tarybų Rusijai (nuo 1924 m. TSRS), Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai. Po Antrojo pasaulinio karo geležinkelis atiteko TSRS ir Lenkijos Liaudies Respublikai. Po TSRS iširimo Tarybų Sąjungos geležinkelio ruožai atiteko Rusijos Federacijai, Latvijai, Lietuvai ir Baltarusijai. Nepaisant pasaulinių karų, padalinimų atskiroms valstybėms, geležinkelis veikė visame savo ilgyje, eismas nutrūkdavo tik dėl karo veiksmų ar iki tol, kol buvo atstatyti sugriauti ruožai, išskyrus ruožą Vievis - Lazdėnai tarpukaryje iki 1938 m. Nuo 2003 m. geležinkelis nebeveikia visame savo ilgyje: Lietuvoje ruožas nuo Marcinkonių iki sienos su Baltarusija užkonservuotas. Rusijoje Sankt Peterburgo Varšuvos stotis uždaryta 2001 m. Dar 7-ajame XX a. dešimtmetyje dalis paskutinio tarpstočio tuomet Leningrado miesto teritorijoje buvo demontuota, nukreipiant eismą linija, vedančia į Baltijos stotį, bei nutiesiant jungiamuosius kelius su Varšuvos stotimi.

StotysKeisti

Pavadinimas Atstumas nuo Peterburgo (varstai) Atidarymo metai Klasė Pastabos
Sankt Peterburgas

(Санкт-Петербург)

0 1853 m. aukščiausia Sankt Peterburgo Varšuvos stotis. Jungtis su Peterhofo stotimi (dabar Baltijos stotis) ir kitomis stotimis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Petrogrado Varšuvos stotis, 1924-1991 m. Leningrado Varšuvos stotis. 2001 m. uždaryta, buvusioje stotyje veikė geležinkelio technikos muziejus ir prekybos centras. 2016 m. muziejus iškeltas, o kelyno vieta užstatyta daugiabučiais namais. Dabar stoties pastate veikia prekybos centras.
Aleksandrovskaja (Александровская) 21 1853 m. III Atidarius geležinkelį stotis vadinosi Carskoje Selo.

1895 m. atšaka iki specialiai carui skirto paviljono.

Gatčina (Гатчина) 42 1853 m. II 1870 m, jungtis su Baltijos geležinkeliu (linija Tosna - Revelis (dabar Talinas)).
Suida (Суйда) 51
Siverskaja (Сиверская) 63
Divenskaja (Дивенская) 80
Mšinskaja (Мшинская) 99
Preobraženskaja (Преображенская) 116 nuo 1919 m. Tolmačiovas
Luga (Луга) 129 1857 m. II 1916 m. atšaka į Naugardą
Serebrianka (Серебрянка) 150 1859 m.
Pliusa (Плюсса) 171 1859 m.
Belaja (Белая) 193 1859 m. Nuo 1905 m. Strugai-Belaja, nuo 1919 m. Strugai Krasnyje
Novoselje (Новоселье) 213 1859 m.
Torošinas (Торошино) 238 1859 m.
Pskovas (Псков) 257 1859 m. I 1889 m. įrengtos atšakos į Rygą, Polocką ir Narvą
Čerskaja (Черская) 281 1860 m. Anksčiau vadinosi Orlinskaja, Orlai
Ostrovas (Остров) 306 1860 m.
Fedosinas (Федосино) 316 Dabar Briančianinovo
Žogovas (Жогово) 331 1860 m. nuo 1921 m. Ritupė
Pytalovas (Пыталово) 345 1860 m. III 1902 m. įrengta atšaka į Sitą, 1916 m. pailginta iki Jerikų, vėliau iki Rygos. Tarpukaryje vadinosi Jaunlatgalė, Abrenė.
Pundurai (Пондеры) 359 1860 m.
Karsava (Корсовка) 376 1860 m. Latvijos pasienio stotis.
Mežvidai (Ивановка) 392 1860 m. Iš pradžių vadinosi Ivanovskaja
Rėzeknė (Режица) 417 1860 m. 1901 m. įrengta jungtis su Ventspilio–Maskvos geležinkeliu
Malta (Антонополь) 435 1860 m.
Agluona (Рушоны) 460 1860 m.
Viškai (Вышки) 473 1860 m. iki 1894 m. Dubna (Дубно)
Daugpilis (Dvinskas, Двинск) 497 1860 m. I 1861 m. įrengta jungtis su Rygos–Daugpilio geležinkeliu[1], vėliau su Rygos–Oriolo geležinkeliu; iki 1893 m. Dinaburgas (Динабург). Pirmoji Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis buvo įrengta ne magistralinėje linijoje, bet atšakoje, jungiančioje tą liniją su Rygos - Oriolo linijos stotimi (dabartine Daugpilio stotimi). Pastačius naują stotį magistralinėje linijoje, pirmoji stotis tapo prekių stotimi. Dabar pirmosios stoties vieta patenka į lokomotyvų remonto depo teritoriją; pastatai neišliko. Stotis magistralinėje linijoje buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu ir pokaryje panaikinta. Dabar buvusio stoties pastato vietoje yra geležinkelio viadukas per Latgalės gatvę.

Dabartinė Daugpilio stotis yra Rygos–Oriolo geležinkelio stotis. Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis magistralinėje linijoje tarpukaryje vadinosi Daugpilis-II.

Gryva (Калкуны) 502 1862 m. III 1873 m. įrengta atšaka į Radviliškį, kur sujungta su Liepojos–Romnų geležinkeliu.
Turmantas (Турмонт) 520 1862 m. Pradžioje vadinosi Novo Aleksandrovsku.
Dūkštas (Дукшты) 540 1862 m. 1917 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Drują. Išardyta 197x.
Ignalina (Игналино) 563 1862 m. Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis.
Švenčionėliai (Новые Свенцяны) 585 1862 m. III 1895 m. įrengtas siaurasis geležinkelis į Pastovį, 1901 m. - į Panevėžį. Tarybiniais metais linija į Pastovį išardyta, siaurojo geležinkelio linija iki Utenos pakeista plačiąja.
Pabradė (Подбродзе) 610 1862 m. 1916 m. įrengta geležinkelio atšaka į Lentupį. 2003 m. linija išardyta.
Bezdonys (Безданы) 634 1862 m.
Naujoji Vilnia (Вилейка, vėliau Ново-Вилейск) 649 1873 m. II 1873 m. nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis
Vilnius (Вильна) 658 1862 m. I 1884 m. nutiesta linija į Baranovičius per Lydą
Lentvaris (Ландварово) 675 1862 m. 1862 m. nutiesta linija į Virbalį, Eitkūnus
Rūdiškės (Рудзишки) 693 1862 m.
Valkininkai (Олькеники) 712 1862 m.
Varėna (Ораны) 732 1862 m. III 1895 m. nutiesta atšaka į Alytų. Išardyta 1927 m.
Marcinkonys (Марцинканцы) 752 1862 m. III 1915 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Motylius. Išardyta 195X m. Geležinkelio linija nuo Marcinkonių iki sienos su Baltarusija nenaudojama.
Pariečė (Поречье) 775 1862 m. Iki Pirmojo pasaulinio karo kurį laiką vadinosi Druzgenikais. Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurojo geležinkelio linija nuo stoties į miškus vakarinėje Pariečės miestelio pusėje. 1934 m. įrengta atšaka į Druskininkus. Lietuvos teritorijoje išardyta, Baltarusijos teritorijoje veikia.
Gardinas (Гродно) 804 1862 m. 1907 m. įrengta linija į Mastus
Lososna (Лососна) 809 1906 m. Linijos į Suvalkus dalis iki Kamienos Novos likviduota po Antrojo pasaulinio karo. Dabar nuo Lososnos stoties buvusio geležinkelio vietoje kelių kilometrų privažiuojamasis kelias.
Kužnica (Кузница) 829 1862 m. Dabar vadinasi Kužnica Bialostocka. Lenkijos pasienio stotis.
Sokulka (Соколка) 844 1862 m. XX a. septintajame dešimtmetyje įrengta atšaka į Suvalkus vietoje senosios linijos Suvalkai–Lososna trasos nuo Kamienos Novos stoties
Čarna Bialostocka (Чёрная-Весь) 862 1862 m.
Balstogė (Белосток) 882 1862 m. II 1872 m. nutiesta linija į Grajevą, Baranovičius
Lapiai (Лапы) 904 1862 m. 1893 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu
Šepetovas (Щепетово) 929 1862 m. Iš pradžių Srednica, paskui Ščepetovas
Čiževas (Чижов) 944 1862 m.
Malkinia

(Малкин)

967 1862 m. 1887 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu
Sadovnė Vengrovskė

(Зеленец)

980 1872 m.
Lochovas (Лохов) 994 1862 m.
Tluščas (Тлущ) 1013 1862 m. Linijos į Ostrolenką, Minską Mazoviecką ir linija į Legionovą
Volominas

(Воложин)

1028 1862 m. Iš pradžių Voložinas, vėliau Volominas
Markos (Марки) 1043 1867 m. Prekių stotis; jungtys su Varšuvos - Vienos, Pavyslio geležinkeliais. Siaurasis geležinkelis į Radzyminą. Dabartinis pavadinimas Varšuva Vilenska Markos.
Varšuva (Варшава) 1046 1862 m. aukščiausia Varšuvos Peterburgo stotis. Stoties pastatas sugriautas 1915 m. Vėliau naudoti laikini pastatai. Dabartinė stotis įrengta prekybos centro pastate. Nuo 1918 m. Varšuva Vilenska.


Linijos Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai stotys
Pavadinimas Atstumas nuo

Lentvario/Peterburgo

(varstai)

Atidarymo metai Klasė Pastabos
Lentvaris

(Ландварово)

0/675 1861 II Jungtis su pagrindine geležinkelio Sankt Peterburgas - Varšuva linija.
Vievis (Евье) 1861 IV Nuo XIX a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo vadinosi Anastasjevskaja.
Žasliai (Жосли) 1861 IV
Kaišiadorys (Кошедары) 46/719 1871 Stotis pastatyta nutiesus Liepojos - Kaišiadorių (vėliau Liepojos - Romnų) geležinkelį.
Pravieniškės (Провенишки) 1861 IV
Kaunas (Ковно) 80/755 1861 I Kauno karinis geležinkelis su atskira stotimi. Kauno tunelio apylanka.
Mauručiai (Мавруци) 1861 IV Atšaka iki Aleksoto Pirmojo pasaulinio karo metais.
Kazlų Rūda (Козлова-Руда) 115 1861 IV 1922 m. nutiestas Kazlų Rūdos - Šeštokų geležinkelis. 1916-197Х m. veikė siaurasis geležinkelis.
Pilviškiai (Пильвишки) 1861 IV Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis.
Vilkaviškis (Вильковишки) 1861 IV Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą.
Virbalis (Вержболово) 161/835 1861 aukščiausia Rusijos imperijos pasienio stotis. Tarpukaryje - Lietuvos pasienio stotis, 1940.07-1941.06 - TSRS pasienio stotis. Po Antrojo pasaulinio karo - Kybartai. Dabar Lietuvos pasienio stotis.
Eitkūnai (Eydkuhnen) 162 1860 Vokietijos imperijos pasienio stotis. Po Antrojo pasaulinio karo likviduota. Atstatyta 2017 m. Dabartinis pavadinimas - Černyševskojė, Rusijos Federacijos pasienio stotis.

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. РГИА, ф. 219, оп. 1/4, д. 6510. «О соединении Рижско-Динабургской жел. дороги с Варшавскою».