Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis
|
Manoma, kad šis straipsnis skiria per mažai dėmesio vieniems geografiniams regionams ir per daug – kitiems. Jei galite, subalansuotai perrašykite straipsnį, neskirdami jokiam regionui perdėto dėmesio. Taip pat galite padėti susitarti dėl sprendimo diskusijų puslapyje. |
Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis (rus. Санкт-Петербурго-Варшавская железная дорога) driekėsi nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos. Carinės Rusijos vyriausybės suplanuotas 1851 m., 1524 mm vėžės geležinkelis pradėjo veikti 1862 m. Tai buvo trečioji geležinkelio linija Rusijoje (po Sankt Peterburgo - Maskvos ir Carskoje Selo geležineklių) ir antroji geležinkelio linija Lenkijos karalystėje.
Lietuvoje nutiestas 1859-62 metais. Neatsiejama Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio dalimi yra atšaka Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai. Statant ir pastačius geležinkelį Lietuvoje ėmė kurtis daug gyvenviečių, jau esančios ėmė sparčiau vystytis, ilgainiui tapo svarbiais miesteliais ir miestais, administraciniais centrais.
LinijaKeisti
Geležinkelis gana tiesiai linija jungė tuometinę Rusijos sostinę Sankt Peterburgą su Rusijos imperijai priklausančiais miestais Pskovu, Vilniumi, Gardinu, Balstoge ir personalinėje unijoje su Rusijos imperija buvusios Lenkijos Kongreso karalystės sostine Varšuva. Sankt Peterburgo−Varšuvos geležinkelio linijos ilgis buvo 1250 varstų, t. y. 1333 km.
IstorijaKeisti
Geležinkelis pradėtas statyti 1851 m. Prasidėjus Krymo karui 1853 m. darbai sustojo.
Visame kelyje Daugpilis−Vilnius−Lentvaris−Kaunas−Kybartai žemės darbai pradėti 1859 m. pavasarį, o 1860−ųjų rudenį kelias Daugpilis−Vilnius jau buvo nutiestas. Geležinkelio linija ėjo pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka nuo Lentvario pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną.
Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. 1861 m. balandžio 11 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas tarp Kauno (laikinosios stoties Aleksote, nes tiltas per Nemuną dar nebuvo baigtas) ir Rytų Prūsijos (Eitkūnų). Taip pat buvo organizuotas diližansų maršrutas Daugpilis - Kaunas. Tokiu būdu keleiviai galėjo keliauti iš Peterburgo į Kauną, Virbalį ir toliau į Vakarų Europą.
1862 m. kovo 15 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas iš Sankt Peterburgo į Vilnių ir iš Vilniaus į Virbalį. Laikinasis eismas tarp Vilniaus (tiksliau tarp Lentvario) ir Varšuvos buvo pradėtas 1862 rugsėjį. Nuolatinis eismas visa geležinkelio linija nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos pradėtas 1862 m. gruodžio 16 (27) d.
Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną apie 2 val. 30 min.
Palei Sankt Peterburgo−Varšuvos magistralę Lietuvoje buvo pastatyta per dvi dešimtis geležinkelio stočių, išaugo nauji tarnybiniai pastatai ir geležinkelininkų gyvenvietės. Kai kurie miestai ir geležinkelio stotys, pavyzdžiui, Ignalina, Kaišiadorys, išaugo, galima sakyti, tuščioje vietoje. Kiti, kaip ir Švenčionėliai, smarkiai išsiplėtė ir savo reikšmingumu tuomet nustelbė dabartinį rajono centrą Švenčionis.
StotysKeisti
| Pavadinimas | Atstumas nuo Peterburgo (varstai) | Atidarymo metai | Klasė | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Sankt Peterburgo Varšuvos stotis | 0 | 1853 m. | aukščiausia | Jungtis su Peterhofo stotimi (dabar Baltijskij stotis) ir kitomis stotimis. 2001 m. uždaryta, buvusioje stotyje veikia geležinkelio technikos muziejus ir prekybos centras. |
| Aleksandrovskaja (Александровская) | 21 | 1853 m. | III | Atidarius geležinkelį stotis vadinosi Carskoje Selo.
1895 m. atšaka iki specialiai carui skirto paviljono. |
| Gatčina | 42 | 1853 m. | II | 1870 m, jungtis su Baltijos geležinkeliu (linija Tosna - Revelis (dabar Talinas)). |
| Suida (Суйда) | 51 | |||
| Siverskaja (Сиверская) | 63 | |||
| Divenskaja (Дивенская) | 80 | |||
| Mšinskaja (Мшинская) | 99 | |||
| Preobraženskaja (Преображенская) | 116 | nuo 1919 m. Tolmačiovas | ||
| Luga | 129 | 1857 m. | II | 1916 m. atšaka į Naugardą |
| Serebrianka (Серебрянка) | 150 | 1859 m. | ||
| Pliusa (Плюсса) | 171 | 1859 m. | ||
| Belaja (Белая) | 193 | 1859 m. | Nuo 1905 m. Strugai-Belaja, nuo 1919 m. Strugai Krasnyje | |
| Novoselje (Новоселье) | 213 | 1859 m. | ||
| Torošinas (Торошино) | 238 | 1859 m. | ||
| Pskovas | 257 | 1859 m. | I | 1889 m. įrengtos atšakos į Rygą, Polocką ir Narvą |
| Čerskaja (Черская) | 281 | 1860 m. | Anksčiau vadinosi Orlinskaja, Orlai | |
| Ostrovas | 306 | 1860 m. | ||
| Fedosinas (Федосино) | 316 | Dabar Briančianinovo | ||
| Žogovas (Жогово) | 331 | 1860 m. | nuo 1921 m. Ritupė | |
| Pytalovas | 345 | 1860 m. | III | 1902 m. įrengta atšaka į Sitą, 1916 m. pailginta iki Jerikų, vėliau iki Rygos. Tarpukaryje vadinosi Jaunlatgalė, Abrenė. |
| Pundurai (Пондеры) | 359 | 1860 m. | ||
| Karsava (Корсовка) | 376 | 1860 m. | Latvijos pasienio stotis. | |
| Mežvidai (Ивановка) | 392 | 1860 m. | Iš pradžių vadinosi Ivanovskaja | |
| Rėzeknė (Режица) | 417 | 1860 m. | 1901 m. įrengta jungtis su Ventspilio–Maskvos geležinkeliu | |
| Malta (Антонополь) | 435 | 1860 m. | ||
| Agluona (Рушоны) | 460 | 1860 m. | ||
| Viškai (Вышки) | 473 | 1860 m. | iki 1894 m. Dubna (Дубно) | |
| Daugpilis (Dvinskas, Двинск) | 497 | 1860 m. | I | 1861 m. įrengta jungtis su Rygos–Daugpilio geležinkeliu[1], vėliau su Rygos–Oriolo geležinkeliu; iki 1893 m. Dinaburgas (Динабург). Pirmoji Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis buvo įrengta ne magistralinėje linijoje, bet atšakoje, jungiančioje tą liniją su Rygos - Oriolo linijos stotimi (dabartine Daugpilio stotimi). Pastačius naują stotį magistralinėje linijoje, pirmoji stotis tapo prekių stotimi. Dabar pirmosios stoties vieta patenka į lokomotyvų remonto depo teritoriją; pastatai neišliko. Stotis magistralinėje linijoje buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu ir pokaryje panaikinta. Dabar buvusio stoties pastato vietoje yra geležinkelio viadukas per Latgalės gatvę.
Dabartinė Daugpilio stotis yra Rygos–Oriolo geležinkelio stotis. Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis magistralinėje linijoje tarpukaryje vadinosi Daugpilis-II. |
| Gryva (Калкуны) | 502 | 1862 m. | III | 1873 m. įrengta atšaka į Rokiškį, kur sujungta su Liepojos–Romnų geležinkeliu |
| Turmantas (Турмонт) | 520 | 1862 m. | Pradžioje vadinosi Novo Aleksandrovsku. | |
| Dūkštas (Дукшты) | 540 | 1862 m. | 1917 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Drują. Išardyta 197x. | |
| Ignalina (Игналино) | 563 | 1862 m. | Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis. | |
| Švenčionėliai (Новые Свенцяны) | 585 | 1862 m. | III | 1895 m. įrengtas siaurasis geležinkelis į Panevėžį ir Pastovį.Tarybiniais metais linija į Pastovį išardyta, siaurojo geležinkelio linija iki Utenos pakeista plačiąja. |
| Pabradė (Подбродзе) | 610 | 1862 m. | 1916 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Lentupį.
Už kelių metų vietoj siaurojo geležinkelio nutiestas platusis. 2003 m. linija išardyta. | |
| Bezdonys (Безданы) | 634 | 1862 m. | ||
| Naujoji Vilnia (Вилейка, vėliau Ново-Вилейск) | 649 | 1873 m. | II | 1873 m. nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis |
| Vilnius (Вильна) | 658 | 1862 m. | I | 1884 m. nutiesta linija į Baranovičius per Lydą |
| Lentvaris (Ландварово) | 675 | 1862 m. | 1862 m. nutiesta linija į Virbalį, Eitkūnus | |
| Rūdiškės (Рудзишки) | 693 | 1862 m. | ||
| Valkininkai (Олькеники) | 712 | 1862 m. | ||
| Varėna (Ораны) | 732 | 1862 m. | III | 1895 m. nutiesta atšaka į Alytų. Išardyta 1927 m. |
| Marcinkonys (Марцинканцы) | 752 | 1862 m. | III | 1914 m. įrengta siaurojo geležinkelio atšaka į Motylius. Išardyta 195X m. |
| Pariečė (Поречье) | 775 | 1862 m. | Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurojo geležinkelio linija nuo stoties į miškus vakarinėje Pariečės miestelio pusėje. 1934 m. įrengta atšaka į Druskininkus. Lietuvos teritorijoje išardyta, Baltarusijos teritorijoje veikia. | |
| Gardinas | 804 | 1862 m. | 1907 m. įrengta linija į Mastus | |
| Lososna (Лососна) | 809 | 1906 m. | Linija į Suvalkus, Alytų, likviduota po Antrojo pasaulinio karo. Dabar nuo Lososnos stoties buvusio geležinkelio vietoje kelių kilometrų privažiuojamasis kelias. | |
| Kužnica (Кузница) | 829 | 1862 m. | Dabar vadinasi Kužnica Bialostocka. Lenkijos pasienio stotis. | |
| Sokulka (Соколка) | 844 | 1862 m. | XX a. septintajame dešimtmetyje įrengta atšaka į Suvalkus vietoje senosios linijos Suvalkai–Lososna trasos nuo Kamienos Novos stoties | |
| Čarna Bialostocka (Чёрная-Весь) | 862 | 1862 m. | ||
| Balstogė (Белосток) | 882 | 1862 m. | II | 1872 m. nutiesta linija į Grajevą, Baranovičius |
| Lapiai (Лапы) | 904 | 1862 m. | 1893 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu | |
| Šepetovas (Щепетово) | 929 | 1862 m. | Iš pradžių Srednica, paskui Ščepetovas | |
| Čiževas (Чижов) | 944 | 1862 m. | ||
| Malkinia
(Малкин) |
967 | 1862 m. | 1887 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu | |
| Sadovnė Vengrovskė
(Зеленец) |
980 | 1872 m. | ||
| Lochovas (Лохов) | 994 | 1862 m. | ||
| Tluščas (Тлущ) | 1013 | 1862 m. | Linijos į Ostrolenką, Minską Mazoviecką ir linija į Legionovą | |
| Volominas
(Воложин) |
1028 | 1862 m. | Iš pradžių Voložinas, vėliau Volominas | |
| Varšuvos Peterburgo geležinkelio stotis | 1046 | 1862 m. | aukščiausia | sujungta su Varšuvos–Vienos geležinkeliu; 1887 m. – Pavyslio geležinkeliu. Stoties pastatas sugriautas 1915 m. Vėliau naudoti laikini pastatai. Dabartinė stotis įrengta prekybos centro pastate.
Nuo 1918 m. Varšuva Vilenska. |
| Pavadinimas | Atstumas nuo
Lentvario/Peterburgo (varstai) |
Atidarymo metai | Klasė | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Lentvaris
(Ландварово) |
0/675 | 1861 | II | Jungtis su pagrindine geležinkelio Sankt Peterburgas - Varšuva linija. |
| Vievis (Евье) | 1861 | IV | XIX a. pabaigoje kurį laiką vadinosi Anastasjevskaja. | |
| Žasliai (Жосли) | 1861 | IV | ||
| Kaišiadorys (Кошедары) | 46/719 | 1871 | Stotis pastatyta nutiesus Liepojos - Kaišiadorių (vėliau Liepojos - Romnų) geležinkelį. | |
| Pravieniškės (Провенишки) | 1861 | IV | ||
| Kaunas (Ковно) | 80/755 | 1861 | I | Kauno karinis geležinkelis su atskira stotimi. Kauno tunelio apylanka. |
| Mauručiai (Мавруци) | 1861 | IV | Atšaka iki Aleksoto Pirmojo pasaulinio karo metais. | |
| Kazlų Rūda (Козлова-Руда) | 115 | 1861 | IV | 1922 m. nutiestas Kazlų Rūdos - Šeštokų geležinkelis. 1916-197Х m. veikė siaurasis geležinkelis. |
| Pilviškiai (Пильвишки) | 1861 | IV | Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis. | |
| Vilkaviškis (Вильковишки) | 1861 | IV | Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą. | |
| Virbalis (Вержболово) | 161/835 | 1861 | aukščiausia | Rusijos imperijos pasienio stotis. Tarpukaryje - Lietuvos pasienio stotis, 1940.07-1941.06 - TSRS pasienio stotis. Po Antrojo pasaulinio karo - Kybartai. Dabar Lietuvos pasienio stotis. |
| Eitkūnai (Eydkuhnen) | 162 | 1860 | Vokietijos imperijos pasienio stotis. Dabar - Černyševskojė, Rusijos Federacijos pasienio stotis. |
NuorodosKeisti
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ РГИА, ф. 219, оп. 1/4, д. 6510. «О соединении Рижско-Динабургской жел. дороги с Варшавскою».