Vikipedija

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė

(Nukreipta iš puslapio Lietuvos futbolo rinktinė)
Asociacija
Lietuvos futbolo federacija
FIFA reitingas
139
Treneris
Lietuva Edgaras Jankauskas
Daugiausiai įvarčių įmušė
Tomas Danilevičius (19)
Daugiausia rungtynių žaidė
Saulius Mikoliūnas (101)
Apranga namuose
Apranga svečiuose
Pirmosios rungtynės
Lietuva Lietuva 0:5 Estija Estija
(Kaunas; 1923 m. birželio 24 d.)
Pergalė didžiausiu skirtumu
Lietuva Lietuva 7:0 Estija Estija
(Ryga; 1995 m. gegužės 20 d.)
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu
Egiptas 10:0 Lietuva Lietuva
(Paryžius; 1924 m. gegužės 27 d.)
Pasaulio čempionatas
nedalyvavo
Europos čempionatas
nedalyvavo

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti Lietuvos futbolo federacijai.

Istorija

redaguoti

Tarpukario laikotarpis (1923–1940)

redaguoti
 
Lietuvos futbolo rinktinė 1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.

Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d. su Estijos komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5 (sudėtis: vartininkas Steponas Darius, gynėjai Dveringas, Gvildys, saugai Juozapaitis, Bartuška, Razma, puolėjai Varšukas, Baueris, Kiegas, Kunelis, Garbačiauskas). Pirmoji pergalė buvo iškovota 1924 m. rugpjūčio 24 d., kai Taline rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat TSRS okupacijos 1940 m. Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo.

Iki 1927 metų rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 metais LFL paskyrė treneriu vengrą Ferencą Molnarą, bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams – 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai – 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną Romualdą Marcinkų. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 metais Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jam vadovaujant rinktinė iš 15 rungtynių pasiekė 4 pergales, 4 lygiasias ir 7 pralaimėjimus.

1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Paryžiuje vykusių Olimpinių žaidynių futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape buvo sutriuškinta Šveicarijos rezultatu 0:9[1].

1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą 1930 ir 1935 m.

Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į Tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. 1934 m. PČ atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą Kaune, Kariuomenės sporto stadione, švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą.

1938 m. PČ atrankos varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko.

Sovietinės okupacijos laikotarpis (1940–1990)

redaguoti

Nuo 1940 m. iki 1990 m. Lietuvai esant TSRS okupacijoje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė TSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta.

Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo TSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai – Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis – TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius. Tais pačiais 1988 m. į sidabrą Europos čempionate iškovojusios TSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, Vilniaus „Žalgirio“ klubo gynėjas Viačeslavas Sukristovas.

Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.)

redaguoti

Atkūrūs Nepriklausomybę, pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė Tbilisyje 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija, jos baigėsi lygiosiomis 2:2.[2] Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 8 kartus (1991, 1992, 1994, 1996, 1997, 1998, 2005 ir 2010 m.), pridėjus du prieš Antrąjį pasaulinį karą iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 10 kartų. Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais Brazilijos futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip Ronaldo, kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. 1999 m. lietuviai Argentinoje žaidė su pasaulio elitui priskiriamais argentiniečiais ir iškovojo lygiąsias 0:0.

Lietuvos rinktinė oficialiose varžybose

redaguoti
 
Dabartinis namų stadionas
 
Ankstesnis namų stadionas

14 kartų nesėkmingai bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (7 kartus į pasaulio čempionatus ir 7 kartus į Europos čempionatus). Vieną kartą dalyvavo UEFA Tautų lygoje.

Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai – 1994 m. PČ. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2[3]. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš Albaniją), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir danais) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje[4].

Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras – atrankos varžybos į 1996 m. Europos futbolo čempionatą. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš Ukrainos komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš Slovėniją du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su kroatais) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – italams). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, gerokai atsilikusi nuo pirmose dviejose vietose įsitvirtinusių Kroatijos ir Italijos rinktinių[5].

Atrankoje į 1998 m. PČ Prancūzijoje lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su Airija dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. rugsėjo 10 d. lietuviai savo aikštėje – Vilniuje – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2[6] ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš Lichtenšteiną, tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš Makedoniją ir 2:0 prieš Islandiją), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams rumunams). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus.

Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į Euro 2000 čempionatą Belgijoje ir Nyderlanduose. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia Škotija, tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia Farerų salų vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš Bosnijos ir Hercegovinos komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė Valdas Ivanauskas)[7], tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – čekams, 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje[8].

Atranka į 2002 m. PČ buvo vienas nesėkmingiausių Lietuvos rinktinės atrankos turnyrų. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir vengrų (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai Stasį Stankų laikinai pakeitė Julius Kvedaras, o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė Benjaminas Zelkevičius), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai – penkti[9].

Atrankos ciklo į 2004 m. EČ starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). 2003 m. lietuviai pradėjo sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1),[10] o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje.

2006 m. PČ atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su belgais, pergalė prieš San Mariną 4:0, lygiosios su Ispanija 0:0[11] ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti 2004 m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje serbams, 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje[12] (plačiau žr. 'Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje).

Atranką į 2008 m. EČ Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1)[13], vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais prancūzams ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį 2007 m. lapkričio mėnesį iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti[14] (plačiau žr. Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje).

Prieš 2010 m. PČ atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas Jose Couceiro. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0[15], pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas – 12 taškų (10 rungtynių – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje[16] (plačiau žr. Lietuvos rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje).

Atrankoje į 2012 m. Europos čempionatą Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo Raimondas Žutautas. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai – lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0[17] ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4). Tai buvo vienas prasčiausių rinktinės pasirodymų – pelnyta tik 1 pergalė, surinkti 5 taškai ir vos 1 tašku aplenktas autsaideris Lichtenšteinas.

Į 2014 m. pasaulio čempionato atranką Brazilijoje Lietuvą vedė vengras Čaba Laslo. Lietuviai du kartus sužaidė lygiosiomis su slovakais, pralaimėjo Bosnijai ir Hercegovinai bei dusyk Graikijai ir nugalėjo Lichtenšteiną. Vėliau sekė pralaimėjimas svečiuose Latvijai (1:2) ir pergalė prieš Lichtenšteiną. Po tokio pasirodymo trenerio Laslo paslaugų buvo atsisakyta, ir paskutinėse dvejose varžybose rinktinei vadovavo Igoris Pankratjevas. Nors ir atsisakęs keleto rinktinės lyderių, jis sugebėjo pasiekti revanšą prieš Latviją (2:0). Paskutines varžybas lietuviai žaidė prieš grupės lyderius bosnius, kuriems buvo būtina pergalė. Jiems Lietuvos rinktinės gynybą pavyko palaužti tik antrojo kėlinio viduryje ir pasiekti istorinę pergalę, atveriančią kelią į pasaulio čempionatą. Lietuviai tuo tarpu liko grupėje ketvirti, aplenkę Latviją ir Lichtenšteiną.

2015 m. lapkričio 5 d. paskelbtame FIFA reitinge Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią iki to laiko vietą savo istorijoje – 123.[18]

Atrankoje į išplėsto formato 2016 m. Europos čempionatą Lietuvos rinktinė užėmė priešpaskutinę vietą, aplenkdama tik San Mariną ir nusileisdama Estijai, Slovakijai, Šveicarijai ir Anglijai. Igorio Pankratjevo vadovaujama gerokai atjaunintos sudėties rinktinė patyrė triuškinamus pralaimėjimus prieš grupės lyderius (0:4 ir 0:3 su Anglija, 0:4 ir 1:2 su Šveicarija), su vidutiniokėmis sužaidė apylygiai (0:2 ir 1:1 su Slovėnija, 1:0 ir 0:1 su Estija) ir abusyk įveikė tik San Mariną (2:0 ir 2:1).

2018 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybas G grupėje Lietuva pradėjo daug žadančiai, sužaidė lygiosiomis su Slovėnija 2:2 ir Škotija 1:1 bei nugalėjo Maltą 2:0. Pirmoje lentelės vietoje buvo neilgai, sekė pralaimėjimų serija Slovakijai 0:4 ir 1:2, Anglijai 0:2, Škotijai 0:3 ir Slovėnijai 0:4. Rungtynės su Malta, kurios baigėsi lygiosiomis 1:1, suteikė Maltai vienintelį tašką šiame atrankos turnyre. Paskutines rungtynes Lietuva pralaimėjo grupės nugalėtojai Anglijai 0:1 ir užėmė 5 vietą su 6 taškais.

Po nesėkmingo rinktinės pasirodymo 2018 m. atrankoje, Lietuvos komanda 2017 m. spalio 16 d. FIFA reitinge nukrito į dar žemesnę 145 vietą.

Naujai įkurtoje UEFA Tautų lygoje 2018-2019 m. Lietuva startavo C divizione. 2018 m. Lietuva pralaimėjo visas 6 rungtynes Serbijai, Juodkalnijai ir Rumunijai ir turėjo iškristi į D divizioną, tačiau, pakeitus varžybų sistemą ir padidinus komandų skaičių aukštesniuose divizionuose, liko varžytis C divizione.

Trenerio poste Edgarą Jankauską pakeitus Valdu Urbonu, 2019 m. rezultatai nepagerėjo. Atrankoje į 2020 m. Europos čempionatą iškovotas tik 1 taškas (lygiosios namie su Liuksemburgu), užimta paskutinė vieta grupėje, patirta eilė sutriuškinimų (0:6 ir 1:5 su Portugalija, 1:4 su Serbija, 0:3 su Ukraina).

2020 m. rinktinė pasirodė puikiai, iškovojo keturias pergalės ir dvejas rungtynes baigė lygiosiomis per aštuonerias šių metų rungtynes. Tai leido FIFA reitinge pakilti per dvi pozicijas į 129 vietą. Užskaityti 25 reitingo taškai, kas 2020 m. buvo aštuntas didžiausias šuolis pasaulyje.[19]

2022 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos varžyboms Lietuvos rinktinei iškeltas tikslas yra C grupėje užimti ne žemesnę nei 4 vietą. Kitas tikslas – laimėti sekančias Baltijos taurės turnyrą.[20] Dėl pandemijos 2020 m. Baltijos taurės varžybos buvo atidėtos.[21]

2021 m. rugpjūčio mėn. Valdas Ivanauskas buvo paskirtas Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneriu.[22][23] 2022 m. birželio 7 d. UEFA Tautų lygos rungtynėse Vilniuje su Turkija Lietuvos rinktinė pralaimėjo rezultatu 0:6 ir patyrė didžiausią pralaimėjimą namuose istorijoje.[24] 2022 m. birželio 28 d. LFF nusprendė atleisti V. Ivanauską ir laikinuoju rinktinės treneriu paskirti vokietį R. Breu.[25]

2023 m. pradžioje kandidatų užimti vyr. trenerio postą nebuvo, ir buvo tikėtina kad R.Breu vadovaus toliau. Buvo minima kad Valdas Dambrauskas, Andrius Skerla ir Rokas Garastas buvo kviečiami kandidatuoti, tačiau nė vienas iš jų pasiūlymu nesusidomėjo, o Vladimirui Čeburinui kandidatuoti neleido jo klubas.[26] Paskutiniu momentu atsirado dar vienas kandidatas, ir po 4 metų pertraukos, vyr. treneriu vėl buvo paskirtas Edgaras Jankauskas.[27][28]

Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose

redaguoti

Pasaulio čempionatai

redaguoti
  • 1930 m. – nedalyvavo
  • 1934–1938 m. – neįveikė atrankos
  • 1950–1990 m. – žr. TSRS futbolo rinktinė
  • 1994–2022 m. – neįveikė atrankos

Europos čempionatai

redaguoti

Žaidėjai ir treneriai

redaguoti

Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis

redaguoti

Rinktinės sudėtis 2024 m. lapkričio mėn. 2024–2025 m. UEFA Tautų lygos rungtynėms su Kipru ir Kosovu .[29] Duomenys atnaujinti po rungtynių su Kosovo rinktine 2024 m. lapkričio 18 d..

Nr. Poz. Žaidėjas Gimimo data Rungt. Įvarčiai Klubas
12 V Edvinas Gertmonas 1997 m. gegužės 13 d. (27 metai) 16 0   Universitatea Cluj
16 V Deividas Mikelionis 1995 m. gegužės 8 d. (29 metai) 0 0   FK Kauno Žalgiris
1 V Mantas Bertašius 2000 m. gegužės 3 d. (24 metai) 1 0   FK Banga
13 G Justas Lasickas 1997 m. spalio 6 d. (27 metai) 57 2   Olimpija
4 G Edvinas Girdvainis 1993 m. sausio 19 d. (31 metai) 56 1   SV Sandhausen
17 G Pijus Širvys 1998 m. balandžio 1 d. (26 metai) 22 3   NK Maribor
19 G Edgaras Utkus 2000 m. birželio 22 d. (24 metai) 16 0   Cercle Brugge KSV
2 G Rokas Lekiatas 1998 m. lapkričio 7 d. (26 metai) 13 0   FC U Craiova 1948
5 G Kipras Kažukolovas 2000 m. lapkričio 20 d. (24 metai) 13 0   FC Astana
3 G Artemijus Tutyškinas 2003 m. rugpjūčio 8 d. (21 metai) 13 0   ŁKS Łódź
21 G Dominykas Barauskas 1997 m. balandžio 18 d. (27 metai) 11 0   GKS Górnik Łęczna
5 G Klaudijus Upstas 1994 m. spalio 30 d. (30 metų) 7 0   FC Hegelmann
10 S Fedor Černych 1991 m. gegužės 21 d. (33 metai) 97 15   FK Kauno Žalgiris
14 S Vykintas Slivka 1995 m. balandžio 29 d. (29 metai) 70 3   Sagan Tosu
6 S Modestas Vorobjovas 1995 m. gruodžio 30 d. (28 metai) 40 1   İstanbulspor AŞ
22 S Paulius Golubickas 1999 m. rugpjūčio 19 d. (25 metai) 30 2   FK Žalgiris
15 S Gvidas Gineitis 2004 m. balandžio 15 d. (20 metų) 18 1   Torino FC
23 S Artūr Dolžnikov 2000 m. birželio 6 d. (24 metai) 15 1   FK Kauno Žalgiris
8 S Giedrius Matulevičius 1997 m. kovo 5 d. (27 metai) 10 1   FK Žalgiris
20 S Titas Milašius 2000 m. gruodžio 12 d. (24 metai) 8 0   MKP Pogoń Siedlce
7 S Tomas Kalinauskas 2000 m. balandžio 27 d. (24 metai) 5 0   Burton Albion FC
18 S Domantas Antanavičius 1998 m. lapkričio 19 d. (26 metai) 3 0   FC Hegelmann
11 S Matas Vareika 2000 m. sausio 27 d. (24 metai) 2 0   FC Hegelmann
9 P Gytis Paulauskas 1999 m. rugsėjo 27 d. (25 metai) 19 2   FC Kolos Kovalivka
7 P Valdas Paulauskas 2001 m. vasario 4 d. (23 metai) 2 0   FK Banga
14 P Romualdas Jansonas 2005 m. birželio 23 d. (19 metų) 2 0   FK Žalgiris

Artimiausia rinktinės atsarga

redaguoti

Kiti žaidėjai per pastaruosius 12 mėnesių kviesti į Lietuvos rinktinę

Poz. Žaidėjas Amžius Rungt. Įvarčiai Klubas Paskutinės
V Lukas Paukštė 1998 m. rugsėjo 25 d. (26 metai) 0 0   FA Šiauliai  , 2024 m. birželio 11 d.
V Emilijus Zubas ✚ 1990 m. liepos 10 d. (34 metai) 19 0 be klubo  , 2024 m. kovo 26 d.
V Gustas Baliutavičius 2000 m. rugpjūčio 27 d. (24 metai) 0 0   FA Šiauliai  , 2024 m. kovo 26 d.
V Vytautas Černiauskas 1989 m. kovo 12 d. (35 metai) 6 0   FK Panevėžys  , 2024 m. kovo 21 d.
G Linas Klimavičius (baigė k.) 1989 m. balandžio 10 d. (35 metai) 43 0   FK Panevėžys  , 2024 m. rugsėjo 9 d.
G Markas Beneta 1993 m. lapkričio 8 d. (31 metai) 23 0   FK Panevėžys  , 2024 m. kovo 26 d.
S Ovidijus Verbickas 1993 m. liepos 4 d. (31 metai) 36 1   FK Žalgiris  , 2024 m. rugsėjo 9 d.
S Daniel Romanovskij 1996 m. birželio 19 d. (28 metai) 12 0   FA Šiauliai  , 2024 m. rugsėjo 9 d.
S Arvydas Novikovas 1990 m. gruodžio 18 d. (34 metai) 96 12   FK Transinvest  , 2024 m. birželio 11 d.
S Ernestas Gudelevičius 2005 m. sausio 14 d. (19 metų) 0 0   ACF Fiorentina U-19  , 2024 m. birželio 11 d.
P Armandas Kučys ✚ 2003 m. vasario 27 d. (21 metai) 13 4   NK Celje  , 2024 m. spalio 15 d.



Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai

redaguoti

Paryškintu šriftu išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai.

Atnaujinta 2024 m. lapkričio 15 d.

# Žaidėjas Karjera rinktinėje Rungtynės Įvarčiai
1. Saulius Mikoliūnas 2004–2022 m. 101 5
2. Fedor Černych 2012– 97 15
3. Arvydas Novikovas 2010– 96 12
4. Andrius Skerla 1996–2011 m. 84 1
5. Deividas Šemberas 1996–2013 m. 82 0
6. Tomas Danilevičius 1998–2012 m. 71 19
7. Vykintas Slivka 2015 – 70 3
8. Žydrūnas Karčemarskas 2002–2013 m. 66 0
9. Aurelijus Skarbalius 1991–2005 m. 65 5
Marius Stankevičius 2001–2013 m. 65 5


Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai

redaguoti

Paryškintu šriftu išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai.

Atnaujinta 2024 m. lapkričio 15 d.

# Žaidėjas Karjera rinktinėje Įvarčiai (rungtynės) Įv./rungt.
1. Tomas Danilevičius 1998–2012 m. 19 (71) 0,27
2. Fedor Černych 2012– 15 (97) 0,16
3. Antanas Lingis 1928–1938 m. 12 (33) 0,36
Arvydas Novikovas 2010– 12 (96) 0,13
5. Edgaras Jankauskas 1991–2008 m. 10 (56) 0,18
6. Virginijus Baltušnikas 1990–1998 m. 9 (42) 0,21
7. Jaroslavas Citavičius 1926–1933 m. 8 (24) 0,33
Valdas Ivanauskas 1990–2000 m. 8 (28) 0,29
Darius Maciulevičius 1991–2005 m. 8 (38) 0,21
Robertas Poškus 1999–2011 m. 8 (48) 0,17

Garsūs žaidėjai

redaguoti

Trenerių štabas

redaguoti

Lietuvos rinktinės vyr. treneriai

redaguoti

Nors Lietuvos rinktinė žaidė nuo 1923 m., jau 1924 m. debiutavo olimpinėse žaidynėse, bet pirmąkart treneris rinktinei buvo pasamdytas tik 1927 m.[30] Tarpukariu rinktinė samdė daug specialistų iš užsienio (Austrijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Vengrijos), 15 rungtynių jai vadovavo lietuvis Romualdas Marcinkus,[31] o 26 rungtynėse trenerio išvis nebuvo.[32] Daugiausia rungtynių Lietuvos rinktinei vadovavo Algimantas Liubinskas (79) ir Benjaminas Zelkevičius (51).[33]

Metai Treneris Rungtynės
1923–1926 be trenerio 9
1927   Fricas Molnaras 2
1928–1929 be trenerio 5
1930   Vincencas Ditrichas 3
1931 be trenerio 2
1931   Vincencas Ditrichas 3
1932 be trenerio 2
1932 Romualdas Marcinkus 6
1933   Maksimilianas Goldas 7
1934   Vaclavas Šimonas 4
1935–1936 Romualdas Marcinkus 7
1936 be trenerio 3
1937   Karlas Jisda 5
1938 Romualdas Marcinkus 2
1938 be trenerio 5
1939–1940   Vilibaldas Hanas 6
1945–1947 Voldemaras Jaškevičius 6
1948–1949   Georgij Glazkov 4
1956 Stanislovas Paberžis 5
1966 Jonas Vaškelis 1
1979 Benjaminas Zelkevičius 7
1990-05 – 1991-11 Benjaminas Zelkevičius 3
1992-01? – 1994-06 Algimantas Liubinskas 5
1992-07 Šenderis Giršovičius 2
1992-07 – 1993-06 Algimantas Liubinskas 14
1993-07 Stasys Stankus 2
1993-08 – 1995-02 Algimantas Liubinskas 10
1995-03 – 1997 Benjaminas Zelkevičius 33
1997 Raimondas Kotovas
1997 Romualdas Lavrinavičius
1997–1998 Eugenijus Riabovas
1998 Šenderis Giršovičius
1998 – 1999-09 Kęstutis Latoža 18
1999-10 – 1999-11 Robertas Tautkus 1
1999-11 – 2000-10 Stasys Stankus 8
2000-10 – 2000-11 Julius Kvedaras 1
2000-11 – 2003-02 Benjaminas Zelkevičius 19
2003-03 – 2008-07 Algimantas Liubinskas 51
2008-08 – 2010-02   José Couceiro 15
2010-02 – 2011-10 Raimondas Žutautas 16
2012-01 – 2013-09   Csaba László 16
2013-10 – 2015-10 Igoris Pankratjevas 21
2016-01 – 2018-12 Edgaras Jankauskas 28
2019-02 – 2021-06 Valdas Urbonas 24
2021-08 – 2022-06 Valdas Ivanauskas 10
2022-06 – 2023-01   Reinhold Breu 4
2023-01 – Edgaras Jankauskas

Spalvos ir apranga

redaguoti

Spalvos

redaguoti

 


Apranga

redaguoti

Aprangos tiekėjas renkamas konkurso būdu, per savo istoriją rinktinė turėjo 8 tiekėjus:[34]

Metai Gamintojas
1992–1994 Umbro
1994 Auda
1995–1997 Diadora
1997 Tūta
1998 Puma
1999 Hummel
2000–2002 Lotto
2002–2005 Hummel
2006–2010 Saller
2010–2021 Hummel

Jaunimas

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė.
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė.
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos vaikinų iki 17 m. futbolo rinktinė.

Rungtynių rezultatai

redaguoti

Pastarosios rungtynės

redaguoti
2024 m. kovo 21 d. 2022–2023 m. UEFA Tautų lyga
dėl išlikimo C divizione 		  Faras   Gibraltaras Pergalė 1:0 Armandas Kučys
2024 m. kovo 26 d. 2022–2023 m. UEFA Tautų lyga
dėl išlikimo C divizione 		  Kaunas   Gibraltaras Pergalė 1:0 Fiodor Černych
2024 m. birželio 8 d. 2024 m. Baltijos taurė
pusfinalis 		  Liepoja   Latvija Pergalė 2:0 Armandas Kučys, Artūr Dolžnikov
2024 m. birželio 11 d. 2024 m. Baltijos taurė, finalas[35]   Kaunas   Estija Pralaimėjimas 1:1 po baudinių Giedrius Matulevičius
2024 m. rugsėjo 6 d. 2024–2025 m. UEFA Tautų lyga   Marijampolė   Kipras Pralaimėjimas 0:1
2024 m. rugsėjo 9 d. 2024–2025 m. UEFA Tautų lyga   Bukareštas   Rumunija Pralaimėjimas 1:3 Armandas Kučys
2024 m. spalio 12 d. 2024–2025 m. UEFA Tautų lyga   Kaunas   Kosovas Pralaimėjimas 1:2 Paulius Golubickas
2024 m. spalio 15 d. 2024–2025 m. UEFA Tautų lyga   Kaunas   Rumunija Pralaimėjimas 1:2 Armandas Kučys
2024 m. lapkričio 15 d. 2024–2025 m. UEFA Tautų lyga   Larnaka   Kipras Pralaimėjimas 1:2 Gvidas Gineitis
2024 m. lapkričio 18 d. 2024–2025 m. UEFA Tautų lyga   Priština   Kosovas Pralaimėjimas 0:1

Artėjančių rungtynių tvarkaraštis

redaguoti
Data Turnyras Vieta Varžovas
2025 m. kovo 21 d. 2026 m. pasaulio taurės atranka     Lenkija
2025 m. kovo 24 d. 2026 m. pasaulio taurės atranka     Suomija
2025 m. birželio 7 d. 2026 m. pasaulio taurės atranka     Malta
2025 m. rugsėjo 4 d. 2026 m. pasaulio taurės atranka     Malta
2025 m. rugsėjo 7 d. 2026 m. pasaulio taurės atranka     Ispanija arba   Nyderlandai
2025 m. spalio 9 d. 2026 m. pasaulio taurės atranka     Suomija
2025 m. spalio 12 d. 2026 m. pasaulio taurės atranka     Lenkija
2025 m. lapkričio 17 d. 2026 m. pasaulio taurės atranka   Ispanija arba   Nyderlandai

Rinktinės varžybų statistika

redaguoti

Lietuvos rinktinės rungtynių statistika pagal komandas (visos oficialios ir draugiškos rungtynės po 1990 m.).

      Teigiamas pergalių santykis       Neutralus santykis       Neigiamas santykis

Varžovas
 Žaista
 Pergalės
 Lygiosios
 Pralaimėta
 Įmušta
 Praleista
 Santykis
  Airija 5 0 1 4 1 6 -5
  Albanija 6 3 1 2 7 7 0
  Andora 2 2 0 0 7 1 +6
  Anglija 4 0 0 4 0 10 -10
  Argentina 1 0 1 0 0 0 0
  Armėnija 4 2 0 2 7 6 +1
  Austrija 3 1 0 2 3 6 -3
  Azerbaidžanas 3 1 1 1 2 2 0
  Baltarusija 10 1 5 5 8 20 -12
  Belgija 2 0 2 0 2 2 0
  Bosnija ir Hercegovina 6 1 1 4 5 10 -5
  Brazilija 1 0 0 1 1 3 -2
  Bulgarija 5 2 1 2 6 6 0
  Čekija 7 1 0 6 5 20 -15
  Čilė 1 0 0 1 0 1 -1
  Danija 2 0 1 1 0 4 -4
  Estija 26 13 5 8 48 23 +25
  Farerai 11 7 2 2 15 8 +7
  Gibraltaras 2 2 0 0 2 0 +2
  Gruzija 8 3 1 4 6 13 -7
  Graikija 4 1 1 2 2 4 -2
  Indonezija 2 1 1 0 6 2 +4
  Iranas 1 0 0 1 0 1 -1
  Islandija 5 1 2 2 2 6 -4
  Ispanija 7 0 1 6 2 18 -16
  Italija 8 0 2 6 1 19 -18
  Izraelis 5 0 1 4 8 14 -6
  Jordanija 1 0 0 1 0 3 -3
  Juodkalnija 4 0 1 3 3 10 -7
  Jungtiniai Arabų Emyratai 1 0 1 0 1 1 0
  Kazachstanas 3 1 1 1 3 4 -1
  Kipras 5 1 0 5 4 8 -4
  Kroatija 2 0 1 1 0 2 -2
  Kosovas 3 0 0 3 1 7 -6
  Kuveitas 2 0 1 1 1 2 -1
  Latvija 27 11 5 11 31 36 -5
  Lichtenšteinas 6 4 1 1 8 3 +5
  Liuksemburgas 6 1 1 4 4 8 -4
  Šiaurės Makedonija 3 2 0 1 4 2 +2
  Malis 1 0 0 1 1 3 -2
  Malta 5 2 2 1 8 5 +3
  Moldavija 8 2 4 2 11 9 +2
  Naujoji Zelandija 1 1 0 0 1 0 +1
  Norvegija 2 0 0 2 0 2 -2
  Lenkija 11 2 4 5 7 17 -10
  Portugalija 4 0 0 4 3 20 -17
  Prancūzija 4 0 0 4 0 5 -5
  Rumunija 13 1 0 12 7 23 -16
  Rusija 4 0 1 3 4 11 -7
  San Marinas 5 5 0 0 11 2 +9
  Serbija[a] 11 1 0 10 7 28 -21
  Slovakija 6 0 3 3 5 11 -6
  Slovėnija 6 2 2 2 7 11 -4
  Suomija 2 1 0 1 1 3 -2
  Šiaurės Airija 3 0 1 3 3 8 -5
  Škotija 10 1 3 6 4 14 -10
  Šri Lanka 2 1 1 0 2 0 +2
  Švedija 1 0 0 1 2 4 -2
  Šveicarija 4 0 0 4 1 11 -10
  Turkija 2 0 0 2 0 8 -8
  Turkmėnija 1 1 0 0 2 1 +1
  Ukraina 10 2 1 7 8 20 -12
  Vengrija 7 0 2 5 4 18 -14
  Vokietija 2 0 1 1 1 3 -2
  1. ↑ įskaitant Jugoslaviją bei Serbiją ir Juodkalniją

Lietuva dar nėra žaidusi jokių varžybų nuo 1990 m. su šiomis UEFA zonos komandomis:   Nyderlandai,   Velsas.

Reitingai

redaguoti

FIFA reitingai

redaguoti

2022 m. spalio mėn. Lietuvos futbolo rinktinė užėmė 144 vietą FIFA reitingų lentelėje. Aukščiausias reitingas buvo 43 vieta 1995 m., o žemiausias – 149 vieta 2017 m.[36]

UEFA reitingai

redaguoti

UEFA reitingai yra skaičiuojami UEFA Tautų lygos rezultatų pagrindu. Paskutiniai UEFA Tautų lygos reitingai buvo paskelbti 2022 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos vyrų futbolo rinktinė užima 47-ą vietą.[37] Po 2020–2021 m. UEFA Tautų lygos sezono rinktinė užėmė 41-ą vietą,[38] o po 2018–2019 m. sezono – 39-ą vietą. Prieš tai, nacionalinių rinktinių reitingavimui buvo naudojami UEFA koeficientai.

Įsimintinos rungtynės

redaguoti

Išskirtinės savo rezultatais rinktinės varžybos (nuo 1990 m.) – pergalės arba lygiosios žaidžiant su pajėgesnėmis rinktinėmis:

1992 m. rugsėjo 23 d.
XV pasaulio futbolo čempionato atranka
 Lietuva   0 – 0   Danija Žalgirio stadionas, Vilnius
Žiūrovų: 10 500
Teisėjas:   Lube Spasov
Ataskaita
1995 m. kovo 29 d.
X Europos futbolo čempionato atranka
 Lietuva   0 – 0   Kroatija Žalgirio stadionas, Vilnius
Žiūrovų: 9500
Teisėjas:   Keith Burge
Ataskaita
1994 m. lapkričio 16 d.
X Europos futbolo čempionato atranka
 Slovėnija   1 – 2   Lietuva Stadion Ljudski vrt, Mariboras
Žiūrovų: 4000
Teisėjas:   Karol Ihring
Zahovič   55' Ataskaita Sukristovas   64'
Žuta   87'
1997 m. rugpjūčio 20 d.
XVI pasaulio futbolo čempionato atranka
 Airija   0 – 0   Lietuva Lansdowne Road, Dublinas
Žiūrovų: 32 620
Teisėjas:   Jorge Monteiro Coroado
Ataskaita
1999 m. birželio 26 d.
draugiškos
 Argentina   0 – 0   Lietuva José Amalfitani stadionas, Buenos Airės
Žiūrovų: 11 314
Teisėjas:   Daniel Bello
Ataskaita
2001 m. rugsėjo 1 d.
XVII pasaulio futbolo čempionato atranka
 Lietuva   0 – 0   Italija Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas
Žiūrovų: 5500
Teisėjas:   Mario van der Ende
Ataskaita
2003 m. kovo 29 d.
XII Europos futbolo čempionato atranka
 Vokietija   1 – 1   Lietuva Franken-Stadion, Niurnbergas
Žiūrovų: 40 754
Teisėjas:   Victor José Esquinas Torres
Ramelow   7' Ataskaita Ražanauskas   72'
2003 m. balandžio 2 d.
XII Europos futbolo čempionato atranka
 Lietuva   1 – 0   Škotija Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas
Žiūrovų: 6400
Teisėjas:   Fritz Stuchlik
Ražanauskas   73' (11 m) Ataskaita
2004 m. rugsėjo 4 d.
XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka
 Belgija   1 – 1   Lietuva Stade du Pays de Charleroi, Šarlerua
Žiūrovų: 19 218
Teisėjas:   Loizos Loizou
Sonck   61' Ataskaita Jankauskas   73'
2004 m. spalio 13 d.
XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka
 Lietuva   0 – 0   Ispanija Žalgirio stadionas, Vilnius
Žiūrovų: 9114
Teisėjas:   Éric Poulat
Ataskaita
2006 m. gegužės 2 d.
draugiškos
 Lenkija   0 – 1   Lietuva Stadion GKS, Belchatuvas
Žiūrovų: 5500
Teisėjas:   Emil Bozinovski
Ataskaita Gedgaudas   14'
2006 m. rugsėjo 2 d.
XIII Europos futbolo čempionato atranka
 Italija   1 – 1   Lietuva San Paolo stadionas, Neapolis
Žiūrovų: 60 000
Teisėjas:   Martin Hansson
Inzaghi   30' Ataskaita Danilevičius   21'
2007 m. lapkričio 17 d.
XIII Europos futbolo čempionato atranka
 Lietuva   2 – 0   Ukraina Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas
Žiūrovų: 3000
Teisėjas:   David Malcolm
Savėnas   41'
Danilevičius   67' 		Ataskaita
2008 m. rugsėjo 6 d.
XIX pasaulio futbolo čempionato atranka
 Rumunija   0 – 3   Lietuva Dr. Constantin Radulescu stadionas, Klužas
Žiūrovų: 14 000
Teisėjas:   Alan Kelly
Ataskaita Stankevičius   31'
Mikoliūnas   69'
Kalonas   86'
2008 m. rugsėjo 10 d.
XIX pasaulio futbolo čempionato atranka
 Lietuva   2 – 0   Austrija Marijampolės naujasis stadionas
Žiūrovų: 4500
Teisėjas:   Paolo Tagliavento
Danilevičius   52',   58' Ataskaita
2009 m. spalio 14 d.
XIX pasaulio futbolo čempionato atranka
 Lietuva   2 – 1   Serbija Marijampolės naujasis stadionas
Žiūrovų: 2000
Teisėjas:   Anton Guenov
Kalonas   18' (11 m)
Stankevičius   67' (11 m) 		Ataskaita Tošić   59'
2010 m. rugsėjo 7 d.
XIV Europos futbolo čempionato atranka
 Čekija   0 – 1   Lietuva Andrův stadionas, Olomoucas
Žiūrovų: 12 100
Teisėjas:   Alon Yefet
Ataskaita Šernas   26'
2011 m. kovo 25 d.
draugiškos
 Lietuva   2 – 0   Lenkija Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas
Žiūrovų: 3000
Teisėjas:   Andris Treimanis
Mikoliūnas   18'
E. Česnauskis   29' 		Ataskaita
2015 m. spalio 9 d. (2015-10-09)
XV Europos futbolo čempionato atranka
 Slovėnija   1–1   Lietuva Stožice Stadium, Liubliana
Žiūrovų: 10 498
Teisėjas:   Björn Kuipers
Birsa   45+1' (11 m) Ataskaita Novikovas   79' (11 m)

Pergalės dideliu įvarčių skirtumu:

1995 m. gegužės 20 d.
1995 m. Baltijos taurė
 Lietuva   7–0   Estija Rygos Daugavos stadionas
Žiūrovų: 1500
Teisėjas:   Roman Lajuks
Skarbalius   27'
Baltušnikas   34'
Preikšaitis   36'
Upstas   57'
Žuta   62'
Žvingilas   75'
Poderis   88'
1995 m. spalio 11 d.
X Europos futbolo čempionato atranka
 Lietuva   5 – 0   Estija Žalgirio stadionas, Vilnius
Žiūrovų: 2500
Teisėjas:   Didier Pauchard
Maciulevičius   8'
Šuika   13',   39'
Šlekys   44'
Ivanauskas   61' 		Ataskaita
1998 m. birželio 29 d.
draugiškos
 Lietuva   4 – 0   Andora Savivaldybės stadionas, Karksi Nuja, Estija
Žiūrovų: 60
Teisėjas:   Juri Saar
Tereškinas   20'
Morinas   22'
Mikulėnas   43'
Vasiliauskas   78' 		Ataskaita
2001 m. liepos 4 d.
2001 m. Baltijos taurė
 Lietuva   5 – 2   Estija Rygos Daugavos stadionas
Žiūrovų: 500
Teisėjas:   Roman Lajuks
Buitkus   37'
Česnauskis   46'
Vasiliauskas   73'
Trakys   90'
Vilėniškis   90+1' 		Anniste   7'
Švets   35'
2003 m. liepos 3 d.
2003 m. Baltijos taurė
 Estija   1 – 5   Lietuva Sportland Arena, Talinas
Žiūrovų: 1500
Teisėjas:   Martin Ingvarsson
Sirel   57' Morinas   39'
D. Česnauskis   45'
Velička   72'
Bezykornovas   84'
E. Česnauskis   90'
2004 m. rugsėjo 8 d.
XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka
 Lietuva   4 – 0   San Marinas Dariaus ir Girėno stadionas, Kaunas
Žiūrovų: 4000
Teisėjas:   Sokol Jareci
Jankauskas   18'   50'
Danilevičius   65'
Gedgaudas   90+2' 		Ataskaita

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html Archyvuota kopija 2012-08-08 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ UEFA Member associacion profile – Lithuania [1]
  3. ↑ http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcNIR_v_LTU
  4. ↑ http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/1994
  5. ↑ http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/1996
  6. ↑ http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcLTU_v_IRL
  7. ↑ http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2000uecLTU_v_BIH
  8. ↑ http://www.weltfussball.de/spielplan/em-qualifikation-1998-1999-gruppe-9/0/
  9. ↑ http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2002-gruppe-8/0/
  10. ↑ „Pasaulį pribloškė lygiosios Vokietijoje“. kauno.diena.lt. Kauno diena. 2003-03-31. Nuoroda tikrinta 2024-08-02.
  11. ↑ http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html Archyvuota kopija 2013-12-25 iš Wayback Machine projekto.
  12. ↑ http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/2006
  13. ↑ http://www.lrytas.lt/-11572183681157143813-futbolo-sensacija-lietuva-italija-1-1-nuotraukos.htm[neveikianti nuoroda]
  14. ↑ http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/2008
  15. ↑ http://www.balsas.lt/naujiena/212216/neitiketina-lietuva-rumunija-3-0/rubrika:naujienos-sportas-futbolas
  16. ↑ http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2010-gruppe-7/0/
  17. ↑ http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002215/postmatch/report/index.html
  18. ↑ Lietuvos rinktinė FIFA reitinge pramušė dugną Archyvuota kopija 2015-11-06 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ „Didžiausią šuolį padariusi FIFA reitingo 8 vieta – Lietuva | Sportas.lt“. sportas.lt. 2020-12-10. Nuoroda tikrinta 2024-02-23.
  20. ↑ https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ Archyvuota kopija 2021-04-20 iš Wayback Machine projekto.
  21. ↑ https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ Archyvuota kopija 2021-01-24 iš Wayback Machine projekto.
  22. ↑ „V.Ivanauskas - Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris“. sportas.lt. 2021-08-05. Nuoroda tikrinta 2024-02-23.
  23. ↑ https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ Archyvuota kopija 2021-08-05 iš Wayback Machine projekto.
  24. ↑ Gėda LFF stadione: Lietuvos rinktinę skaudžiai sudaužė Turkija
  25. ↑ RINKTINĖS VAIRĄ IKI METŲ PABAIGOS PERIMA R. BREU Archyvuota kopija 2022-06-28 iš Wayback Machine projekto.
  26. ↑ https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/01/23/news/lietuvos-futbolo-rinktines-trenerio-posta-galimai-krecia-zemes-drebejimas-kalbama-apie-e-jankausko-sugrizima-25897359
  27. ↑ https://www.sportas.lt/naujiena/471102/oficialu-e-jankauskas-sugrizta-treniruoti-lietuvos-rinktine-r-breu-patiketa-u19-rinktine
  28. ↑ https://www.lff.lt/vykdomojo-komiteto-posedyje-patvirtinti-lietuvos-nacionaliniu-rinktiniu-treneriai/
  29. ↑ https://www.lff.lt/patvirtinta-vyru-rinktines-sudetis-tautu-lygos-finisui/
  30. ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 279.
  31. ↑ Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 24
  32. ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 317.
  33. ↑ Svarbus postas ilgai nešildo: ką dabar veikia buvę Lietuvos futbolo rinktinės treneriai? 2019-02-03, 15min.lt (tikrinta 2024-03-07).
  34. ↑ https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ Archyvuota kopija 2020-07-01 iš Wayback Machine projekto.
  35. ↑ https://www.lff.lt/istraukti-vyru-baltijos-taures-burtai-turnyre-ir-fareru-salu-rinktine/
  36. ↑ https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/LTU
  37. ↑ https://editorial.uefa.com/resources/0279-1636ce1f2295-f77616bdffaa-1000/un.pdf.pdf
  38. ↑ https://editorial.uefa.com/resources/0264-10fc7133decc-0734cf828401-1000/unl_rankings_after_md6_with_criteria_1_december_2020_.pdf

Šaltiniai

redaguoti

Žaidėjų statistika:

Varžybų statistika:

Nuorodos

redaguoti
  Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_vyrų_futbolo_rinktinė&oldid=7451772"