Florencijos „Fiorentina“
Pavadinimas ACF Fiorentina SpA
Pravardės La Viola (violetiniai), Gigliati (lelijos)
Įkurtas 1926 m. rugpjūčio 26 d.
Stadionas „Stadio Artemio Franchi“ stadionas,
Florencija
Talpa 47 282[1]
Vadovas Italija Rocco Commisso
Vyr. treneris Italija Vincenzo Italiano
Lyga Serie A (nuo 2004)
2022–2023 8 vieta
Apranga
namie
Apranga
svečiuose
Trečioji
apranga

Florencijos „Fiorentina“Italijos futbolo klubasFlorencijos. Klubo tradicinės spalvos buvo raudona ir balta, bet 1928 m. pakeistos į violetinę ir baltą. Nuo tada klubas vadinamas „La Viola“ (violetiniai). Komanda dažniausiai žaidžia stadione „Artemio Franchi“, turinčiame 47 282 sėdimas vietas (iki 1991 m. buvo žinomas kaip Comunale di Firenze, kuris pakeitė iki 1930 m. gyvavusį „Giovanni Francesco Berta“).

Istorija redaguoti

Klubą 1926 m. rugpjūčio 26 d. įkūrė kompanijos Libertas ir Club Sportivo Firenze. Pirmasis trofėjus buvo 1939-1940 m. sezone iškovota Italijos taurė (Coppa Italia). 1955-1956 m. sezone Fiorentina tapo Serie A čempionais, bei keturis sekančius sezonus užėmė antrąją vietą lygoje. 1960-1961 m. sezone komanda vėl iškovojo Italijos taurę, bei sėkmingai žaidė Europoje ir laimėjo Taurių laimėtojų taurę, finale nugalėję Rangers klubą.

1965-1966 m. La Viola laimėjo Italijos taurę dar kartą, bei Mitropa taurę (vieną pirmųjų Europos taurių), o 1968-1969 m. sezone antrą kartą komandos istorijoje tapo Italijos čempionais. 1974 m. Fiore laimėjo anglų-italų lygos taurę (trumpai gyvavusios varžybos tarp Anglijos ir Italijos komandų). Sėkmė Italijos taurėje buvo pakartota 1975 m., nuo tada iki devintojo dešimtmečio pabaigos klubas nieko neiškovojo ir galiausiai 1993 m. iškrito į Serie B (antroji Italijos futbolo lyga). Grįžęs atgal į Serie A, klubas įrodė jog gali kovoti dėl čempiono titulo. 1996 m. laimėjo Italijos taurę, bei Italijos Supertaurę 2000 m.

2001 m. buvo paviešinta siaubinga Fiorentinos finansinė padėtis, klubas neišgalėjo mokėti atlyginimų žaidėjams, o klubo skolos siekė 50 milijonų dolerių. 2001-2002 m. sezone klubas iškrito į antrąją Italijos lygą, o 2002 m. birželį buvo perimtas teismo. Klubui nebuvo leista dalyvauti Serie B lygoje 2002-2003 m. sezone, dėl to Fiorentina nustojo egzistavusi.

Klubas buvo atgaivintas 2002 m. rugpjūčio mėnesį kaip Florentia Viola, bei paskirtas į Serie C2 (ketvirtasis Italijos lygos lygmuo), o naujuoju jos savininku tapo Diego Della Valle. Angelo Di Livio buvo vienintelis klube išlikęs žaidėjas. Padedama Di Livio, komanda pakankamai lengvai laimėjo Serie C2 2002-2003 m. sezone, todėl klubas turėjo atsidurti Serie C1, tačiau dėl sensacingų tų metinių įvykių (Caso Catania) klubas buvo perkeltas iškart į Serie B. Taip įvyko dėl to, kad Italijos futbolo federacija nusprendė išspręsti Catania situaciją didinant Serie B komandų skaičių nuo 20 iki 24. 2003 m. vasarą klubas perpirko teisę į Fiorentinos vardą ir įžymųjį aprangos stilių, bei persivadino į ACF Fiorentina. Rungtynės iki šiol žaidžiamos Artemio Franchi stadione.

Klubo neįprastas šuolis į Serie B neliko nepastebėtas, daugelis kalbėjo, kad klubas nevertas žaisti antroje pagal pajėgumą Italijos lygoje, tačiau nepaisant neigiamų atsiliepimų klubas liko Serie B ir sugebėjo baigti 2003-2004 m. sezoną 6 vietoje. Šis pasiekimas leido Fiorentinai kovoti dėl patekimo į Serie A su Perugia klubu (15 vietą Serie A užėmusi komanda). Dviejų rungtynių dvikovą 2-1 (abu įvarčius įmušė Enrico Fantini) laimėjusi Fiorentina taip užbaigė savo neįtikėtiną sugrįžimą į Italijos aukščiausiąja lygą. Pirmajame sezone klubas kovojo dėl išlikimo, tačiau jau sekančiame 2005-2006 m. sezone komandos forma smarkiai pagerėjo ir su 74 taškais užėmusi ketvirtąją vietą Italijos lygoje, komanda pateko į UEFA Čempionų lygos trečiąjį kvalifikacinį etapą. M. Jorgensen, S. Fiore, pagrindinio puolėjo Luca Toni, bei vartininko S. Frey derinys buvo dominuojantis visoje lygoje. Luca Toni įmušė 31 įvartį per 34 rungtynes ir tapo pirmuoju žaidėju, viršijusiu 30 įvarčių ribą po legendinio Antonio Valentin Angelillo, kuriam tai pavyko padaryti 1958-1959 m. sezone. Tačiau 2006 m. liepos 14 d. Fiorentina iškrito į Serie B, dėl kyšininkavimo skandalo, bei gavo 12 taškų deficitą ateinančiame sezone. Visgi po apeliacijos buvo sugrąžinta į Serie A, atimant 19 taškų. Komanda taip pat prarado vietą UEFA Čempionų lygoje. Vėliau, prasidėjus lygai, taškų deficitas buvo sumažintas iki 15. Nepaisant baudos komanda sugebėjo 2006-2007 m. sezoną baigti šeštoje vietoje ir taip iškovoti patekimą į UEFA taurės varžybas.

2023 m. komanda pateko į UEFA Europos konferencijų lygos finalą, kuriame 1–2 pralaimėjo „West Ham United FC“ klubui.[2]

Pavadinimų kaita redaguoti

  • 1926 m. – AC Fiorentina
  • 2002 m. – Florentia Viola
  • 2003 m. – ACF Fiorentina

Pasiekimai redaguoti

  Italijos varžybose laimėti trofėjai
(2019-05-16 duomenys)
 
Varžybos Pasiekimas Kartai Metai
Čempionatas I vieta 2 1956, 1969

II vieta 5 1957, 1958, 1959, 1960, 1982

III vieta 5 1935, 1962, 1977, 1984, 1999

Taurė Nugalėtojas 6 1940, 1961, 1966, 1975, 1996, 2001

Finalininkas 3 1958, 1960, 1999

Supertaurė Nugalėtojas 1 1996

Finalininkas 1 2001


Pasiekimai Italijos aukščiausiojoje lygoje nuo 1929 metų.
Pirmas kartas Paskutinis kartas Sezonų skaičius Aukščiausia vieta
1931 m. 2012 m. 74 1

Sezonai redaguoti

Italijos futbolo varžybos
Sezonas Pirmenybių lygmuo Vieta Taurė
2016–2017 m. I 8
2017–2018 m. I 8
2018–2019 m. I 16 1/2 f.
2019–2020 m. I 10
2020–2021 m. I 13 1/16 f.
2021–2022 m. I 7 1/2 f.
2022–2023 m. Serie A 8
2023–2024 m. Serie A

Spalvinė gama redaguoti

Purpurinė Balta

Apranga redaguoti

Sportinės aprangos pokyčiai.
  • Namuose žaidžia x apranga.
 
 
 
 
nežinomi metai
 
 
 
 
nežinomi metai
 
 
 
 
nežinomi metai
 
 
 
 
nežinomi metai
 
 
 
 
nežinomi metai
 
 
 
 
nežinomi metai

Žinomiausi žaidėjai redaguoti

Nuo 1990 m. redaguoti

Italija
Brazilija
Argentina

Vokietija
Portugalija
Austrija
Australija
Bulgarija
Čekija

Danija
Japonija
Rumunija
Rusija
Serbija
Švedija

Nuo 1970 iki 1980 m. redaguoti

Italija

Argentina
Brazilija
Švedija

Nuo 1950 iki 1960 m. redaguoti

Italija

Brazilija
Turkija
Argentina
Švedija

Nuo 1930 iki 1940 m. redaguoti

Italija

Urugvajus

Žinomiausi treneriai redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. https://groundhopperguides.com/groundhopping-at-fiorentina/
  2. „UEFA Europa Conference League: what is it? When does it start? Who's involved?“. UEFA.com. Union of European Football Associations. 2019-10-31. Suarchyvuota iš originalo 2020-08-22. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.

Nuorodos redaguoti