Lietuvos nepriklausomybės kovos
Lietuvos nepriklausomybės kovos | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Lietuvos kariuomenės kulkosvaidininkas mūšyje prie Vievio 1920 m. | |||||||
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Lietuva
Remia: |
Bolševikai
| ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Antanas Smetona | Michailas Tuchačevskis
| ||||||
Pajėgos | |||||||
3,000 lietuvių (1918)
10,000 Saksų savanorių (1919) |
20,000 bolševikų (1918) |
Lietuvos nepriklausomybės kovos – karai su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija, kuriuose Lietuva dalyvavo 1918–1920 m.
Karas su bolševikais
redaguoti1918 m. gruodį į Lietuvą įžengė Raudonosios armijos Vakarų armija (1919 m. vasarą pavadinimas pakeistas į 16ąją armiją). 1919 m. sausio pradžioje ji be kovos pasiekė liniją Ryga-Bauskė-Panevėžys-Ukmergė-Trakai-Lyda. Sausio 5 d. buvo užimtas Vilnius, sausio pabaigoje – Šiauliai, vasario pradžioje – Telšiai. Tačiau vasario 10 d. vokiečiai sumušė bolševikus prie Sedos ir Mažeikių. Vasario 7 d. prie Kėdainių pirmą kartą į mūšį stojo ir Lietuvos kariuomenė.
Vasario viduryje frontas ėjo linija Kuršėnai-Šiauliai-Baisogala-Krekenava-Pagirys-Vepriai-Žasliai-Jieznas-Varėna-Stakliškės. Gegužės 3 d. Lietuvos kariuomenė užėmė Ukmergę, gegužės 24 d. – Panevėžį, rugpjūčio 25 d. – Zarasus. Kovos veiksmai baigėsi spalio 2 d. užėmus Daugpilio priemiestį Gryvą. Toliau Lietuvos kariuomenė saugojo frontą prie Dauguvos iki 1920 m. sausio 5 d., kai Latvijos ir Lenkijos kariuomenės bolševikus nustūmė dar toliau į rytus. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirašyta taikos sutartis.
Lietuvos kariuomenę šiame fronte sudarė 1oji brigada („Vilkmergės grupė“) ir 2oji brigada („Panevėžio grupė“). Vyriausiasis kariuomenės vadas buvo karininkas Silvestras Žukauskas. 1oji brigada, vadovaujama pulkininko Kazio Ladigos susidėjo iš :
- 1ojo pėstininkų pulko,
- Vilkmergės ir Vilniaus batalionų,
- 1ojo husarų eskadrono,
- 3osios ir 4osios artilerijos baterijų,
- bei gudų kuopos.
2oji brigada, lydima papulkininkio Stasio Nastopkos susidėjo iš:
- 2ojo pėstininkų pulko,
- Marijampolės, Panevėžio ir Joniškėlio batalionų
- ir dviejų baterijų.
Bolševikų kariuomenės grupuotę, veikusią prieš Lietuvą, sudarė 9 pėstininkų pulkai, 1 batalionas, kelios artilerijos baterijos, kavalerijos eskadronai, aviacijos eskadrilė, du šarvuoti traukiniai.
Karas su bermontininkais
redaguotiIš pradžių bermontininkai veikė tik Latvijos teritorijoje, bet 1919 m. liepą jie pradėjo puolimą Lietuvos kryptimi. Liepos 26 d. jie užėmė Kuršėnus, spalio 5 d. – Šiaulius. Spalio pabaigoje Antantė įpareigojo bermontininkus išsikraustyti, bet iki lapkričio 20 d. jie jau buvo pasiekę liniją Suostai-Kriukai-Pašvitinys-Lygumai-Radviliškis-Šiauliai-Šiluva-Viduklė-Jurbarkas.
Lapkričio 21 d. prasidėjo Radviliškio kautynės. Lapkričio 22 d. Antantės komisijos nutrauktą mūšį bermontininkai pralaimėjo ir iki gruodžio 15 d. visiškai paliko Lietuvos teritoriją.
Prieš bermontininkus veikė 1asis, 2asis, 3asis, 4asis, 5asis pėstininkų pulkai, du komendatūrų būriai, 3oji ir 4oji baterijos, 1asis ir 2asis eskadronai. Prie Radviliškio sutelktai kariuomenei vadovavo pulkininkas K. Ladiga, kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas P. Liatukas.
Karas su Lenkija
redaguotiĮ Vilnių ir aplinkines teritorijas pretendavo tiek Lietuva, tiek ir Lenkija. 1919 m. balandžio 19 d. Vilnių užėmė Lenkijos kariuomenė. Atsakydama į tai Lietuvos delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje pateikė protestą. Pastaroji gegužės 2 d. paragino kariaujančias puses stabdyti kraujo praliejimą, bet be rezultatų. 1919 m. birželio 18 d. Antantė Lietuvos prašymu nustatė pirmąją Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją. Tačiau konfliktų tai nesustabdė. Liepos 27 d. buvo nustatyta antroji demarkacijos linija.
Prasidėjus Raudonosios armijos puolimui prieš Lenkiją, pastarosios kariuomenė atsitraukė. 1920 m. liepos 15 d. Lietuvos kariuomenė pasiekė Vilnių, kurį jau buvo užėmusi Raudonoji armija. Po Varšuvos mūšio Lenkijos kariuomenė pradėjo puolimą Augustavo srityje. Antantei tarpininkaujant rugpjūčio 25 – rugpjūčio 30 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos vyko derybos. Rugpjūčio 28 d. Lenkijos kariuomenė užėmė Augustavą, rugpjūčio 31 d. – Suvalkus ir Seinus. Po to prasidėjo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas. Rugsėjo 15 – rugsėjo 19 d. Kalvarijoje vėl vyko derybos, po kurių Lenkijos kariuomenė vėl pradėjo puolimą.
Rugsėjo 29 d. prasidėjo derybos, kurios spalio 7 d. pasibaigė Suvalkų sutarties pasirašymu. Tačiau spalio 8 d. Lenkijos generolas Liucjanas Želigovskis Juzefo Pilsudskio nurodymu inscenizavo maištą ir spalio 9 d. užėmė Vilnių. Ten buvo paskelbta apie naujos valstybės – Vidurinės Lietuvos įkūrimą. Želigovskio pajėgos toliau tęsė puolimą ir pasiekė Ukmergę. Bet tada prasidėjo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas ir lapkričio 19 d. prie Širvintų bei lapkričio 21 d. prie Giedraičių Želigovskio pajėgos patyrė pralaimėjimus. Tolesnis Lietuvos kariuomenės puolimas buvo nutrauktas Tautų Sąjungos komisijos.
Laiko juosta
redaguoti1918 m.
redaguotiNuo balandžio iki spalio mėn. Lietuvos Taryboj (Vilniuje) užsiregistravo 41 karininkas (jų tarpe 1 kareivis), kurie pareiškė norą tarnauti būsimoj Lietuvos kariuomenėj.[1]
Ruduo
redaguotiDienos | |
---|---|
9–10 | Slaptai nuo vokiečių buvo sudaryta Apsaugos Komisija, kuriai spalio 9 ar 10 d. buvo įsakyta pradėti organizuoti kariuomenė. Spalių 10 d. buvo pakviesti kai kurie karininkai. |
16 | Atvyko Vilniun pirmieji savanoriai-kareiviai — iš viso 11 |
17 | Vakare pirmą kartą kareivinėse Vilniuje per vakarinį patikrinimą praskambėjo mūsų pirmųjų karių giedamas Lietuvos himnas |
Dienos | |
---|---|
1 | Vilniuje Valstybės Tarybai saugoti prie jos durų statomi pirmieji Lietuvos kariuomenės kareiviai savanoriai |
23 | Pirmasai įsakymas Lietuvos kariuomenei. Įsakoma organizuoti 1ąjį pėstininkų pulką.
Minėtoji diena laikoma kariuomenės kūrimosi pradžia |
Žiema
redaguotiDienos | |
---|---|
9 | Raudonoji Armija (RA) paima Daugpilį |
28 | RA, besiverždama Lietuvon, yra užėmusi Smurgainių, Adutiškio, Švenčionėlių, Zarasų, Įlaukės (Eglainės) liniją |
29 | Vilniuje Lietuvos vyriausybė skelbia savanorių šaukimą į kariuomenę |
1919 m.
redaguotiDienos | |
---|---|
1 | Vilniaus komendantūros 10 savanorių pirmąkart pakelia Lietuvos valstybės vėliavą Gedimino pilies bokšte Vilniuj. Prie vėliavos pastatoma pirmoji lietuvių garbės sargyba iš 5 kareivių ir 1 karininko.
18 val. lenkų legioninkai užima Vilnių. Lietuvių savanorių neliečia. |
2 | Lietuvos vyriausybė persikėlė iš Vilniaus į Kauną dėl artėjančios RA |
5 | RA užima Vilnių
18 val. paskutinis lietuvių savanorių būrys pasitraukia iš Vilniaus. Po jų tuojau ir lenkai. |
9 | RA užima Panevėžį ir Ukmergę |
11 | Kaune vokiečiai iš pasalų nukauna 2ojo pėst. pulko savanorius kareivius Juozą Kalasiūną ir Antaną Zambacevičių, jiems einant į sargybą. Jie yra pačios pirmosios mūsų kariuomenės aukos. |
15 | Karininkų, karo valdininkų ir puskarininkių mobilizacija |
25 | Steigiama Karo Mokykla |
Sausio mėn. paskutinėmis dienomis RA užima Šiaulius |
Dienos | |
---|---|
2–5 | RA užima Skuodą, Mažeikius, Sedą, Telšius |
7–9 | Įvyksta susirėmimai tarp Kėdainių apsaugos būrio ir RA ties Kėdainiais.
Vasario mėn. 9 d. rytą ties Taučiūnų kaimu kautynėse žūna kareivis Povilas Lukšys. Tai yra pirmoji mūsų nepriklausomybės auka kautynėse. |
10–12 | vokiečių „Oberkommando Grenzschutz Nord“ dalys iš Sedos-Mažeikių rajono atstumia RA iki Kuršėnų |
13 | Lietuvių kariuomenė išlaisvina iš RA Jiezną. Tą pat dieną įvyksta lietuvių susirėmimas su RA Alytuje, kur žūna pirmas iš Lietuvos karininkų Antanas Juozapavičius |
Vasario mėn. antroje pusėje RA jau buvo įsibrovę iki linijos: Lyda–Varėna–Perloja–Stakliškės–Jieznas–Žasliai–Vepriai–Siesikai–Pagirys–Krekenava–Pociūnėliai–Baisogala–Šiauliai–Kuršėnai |
Pavasaris
redaguotiDienos | |
---|---|
2 | Lietuviai išveja RA iš Pociūnėlių |
4 | Lietuviai išlaisvina Baisogalą nuo komunistų |
5 | Pirmoji naujokų mobilizacija, gimusių 1897–1898 m. |
10 | Lietuviai išlaisvina Krekenavą |
15 | Lietuviai paima geležinkelio ruožą Dotnuva–Kuršėnai ir išveja RA iš Šiaulių, Radviliškio ir Šeduvos |
18 | Žūna nuo vokiečių rankos Kauno komendantūros kareivis Pranas Eimutis, saugojęs JAV misiją |
27 | Lietuviai išlaisvina Panevėžį |
Dienos | |
---|---|
2–5 | Lietuvių puolimai Varėnos–Vievio kryptimi Vilnių iš bolševikų atvaduoti |
2–8 | Žaslių kautynės |
3 | Lietuviai išlaisvina Šėtą |
4 | RA vėl okupuoja Panevėžį[1] |
8 | Atskiro bataliono dvi kuopos ties Strošiūnai I sulaiko RA veržimąsi Kauno link[2] |
17 | Lenkai iš RA paima Lydą |
19–21 | Lenkų okupacija pakeičia bolševikų okupaciją Vilniuje |
27 | Lietuvių kariuomenė susitinka su lenkais lies Vieviu |
Lietuviai paima iš RA „Ukmergės raktą“
Anot Stasio Butkaus, tai yra tikrojo karo su bolševikais pradžia[2] |
Dienos | |
---|---|
3 | Lietuviai išlaisvina Ukmergę |
8 | pirmas ginkluotas nesusipratimas su lenkais ties Vieviu |
18–23 | Kurklių-Panevėžio operacija |
27 | lietuviai prieš RA laiko šią liniją: Perkaliai (apie 4 klm. į žiemių rytus nuo Balninkų)–Kurkliai–Kavarskas–Surdegis–Subačius–Akmenė (ant vieškelio Subačius–Vabalninkas)–Žyliskis–Stumbriškis |
27–31 | Lietuvių kautynės su RA dėl Kupiškio |
Vasara
redaguotiDienos | |
---|---|
1 | Lietuviai išlaisvina Kupiškį |
4 | Lietuviai po smarkių kautynių užima liniją: Utena–Užpaliai–Kamajai–Panemunėlis–Pandėlys–Kupreliškis |
5–10 | Po kautynių lietuviai pasiekė šią liniją: Gateliai (ant vieškelio Tauragnai–Salakas)–Paberžė–Daugailiai–Antalieptė–Suvekai– Malgėdžiai ir Latvijos teritorijoje Anenhof–Baltmuižė–Šulė–Ilzenas–Kallenbrunen–Assern–Aknysta. |
19–20 | Naktį vokiečiai pasalomis puola Šiauliuose besiorganizuojančią mūsų kariuomenės dalį, kelioliką mūsų kareivių nukauna, sužeidžia, o kitus nuginkluoja. Liko nenuginkiuoti tik kulkosvaidininkai ir štabas. |
Birželio mėn. 22–23 ir liepos mėn. 7–12 d. eina smarkios kovos, kurių rezultate mūsiškiai kelius kartus pasiekia Dauguvos krantus |
Dienos | |
---|---|
1 | Oficialiai pradedama skelbti, kad lenkai puola mūsų sargybas, besistengdami įsiveržti giliau į kraštą. |
7–12 | Dideliu puolimu lietuviai stengiasi pralaužti RA frontą. RA, pralaužę lietuvių frontą, užeina lietuviams užpakalin ir priverčia pasitraukti iš kai kurių pozicijų. |
26 | Iš Latvijos į Kuršėnus atvyko pirmas bermontininkų būrys. |
Dienos | |
---|---|
23 | prasidėjo Zarasų operacija |
24–30 | Eina didžioji operacija ir mūsiškiai RA galutinai išveja iš Lietuvos, perblokšdami juos anapus Dauguvos.
Nuo šio momento mūsų kariuomenė laiko užėmusi kairįjį Dauguvos krantą. |
28–29 d. (naktį) | Karininkų grupė suima lenkus, besirengusius padaryti sukilimą, pagrobti Lietuvos valdžią į savo rankas ir panaikinti Lietuvos nepriklausomybę. |
30 | Zarasų operacijos eigoje bolševikai išstumti iš Lietuvos teritorijos |
Rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 d. sunkios kovos dėl svarbaus strateginio Kalkūnų punkto: Kalkūnai atitenka Lietuvai. |
Ruduo
redaguotiDienos | |
---|---|
1 | baigta Zarasų operacija |
Rugsėjo pradžia | Mūsų kariuomenė užima Laukesos, Šventeno dvaro, Kalkūnų stoies, Dauguvos liniją |
24 | Musų lakūnai bombarduoja Daugpilio geležinkelio stotį |
30 | Pirmieji apdovanojimai Vyties kryžiumi („už Tėvynę"). |
Bermontininkai įsibriauna į Šiaulius; užpuola lietuvių gimnaziją, sumuša ir išvaiko vaikus ir užima jos rūmus. |
Dienos | |
---|---|
5 | Bermontininkų būrys persikelia į Šiaulius. |
9 | Šiauliuose užpuola mūsų komendantūrą, paštą, iždinę ir kitas įstaigas ir suareštuoja Lietuvos valdžios atstovus.
Tą pat dieną jų skraidomasis būrys susiremia su Pasvalio komendantūra ties Pasvaliu. Pasvalio komendantūra, vadovaujama karininko Vėgėlio, juos vietoje sutriuškina. |
13–14 | Bermontininkai puola musų sargybas ties Linkaičių stotimi ir jas nuginkluoja; kareivius paleidžia. |
15 | Šiaulėnų–Šiaulaičių–Daugelaičių rajone įvyksta kautynės tarp lietuvių ir bermontininkų. |
15–16 | Bermontininkai užima Nemunėlio Radviliškį, Biržus ir Radviliškio stotį. Tą pat dieną įvyksta abiejų šalių žvalgų susirėmimai Linkuvoje |
19 | Sutrauktoji lietuvių kariuomenė iš bolševikų fronto užima prieš bermontininkus šią liniją: Klovainiai–Rozalimas–Maldžiūnai–Užežeriai–Karčiama–Žiniūnai–Varnėnai–Maželiai–Daužnagįai–Laubarai. |
Dienos | |
---|---|
Antroje pusėje lapkričio mėn, bermontininkai ima puldinėti mūsų kariuomenės laikomą poziciją. | |
17 | Bermontininkai puola kelis kaimus nuo Radviliškio stoties Linkaičių link. Tą pat dieną įvyksta smarkus susirėmimas lies Gražūnų dvaru. |
18 | Eina smarkios kautynės lies Varnėnų kaimu, dalyvaujant artilerijai. |
20 | Bermontininkai su artilerija, bombosvaidžiais ir kulkosvaidžiais puola mūsų kariuomenę Ilgaičių — Varnėnų bare.
Bermontininkai laiko užėmę šią liniją: Suostai–Saločiai–Žeimiai–Krukai–Lygumai–Pašvytinys–Stačiūnai–Aukšteikiai–Kauliūnai–Radviliškio stotis–Jaugelaičiai–Šiaulėnai–Tytuvėnai–Šiluva–Lyduvėnai–Jurbarkas. Žymiausias jėgas laiko sukoncentravę Mintaujos–Joniškio–Šiaulių rajone. |
21–22 | Didelės lietuvių kovos su bermontininkais ties Radviliškiu ir Šiauliais, pasibaigę lietuvių laimėjimu; paimtas didelis karo grobis[3] |
22 | Po sunkių kovų lietuviai užima Meškuičių ir Radviliškio stotis. Bermontininkus nuveja iki linijos: Meškuičių–Aleksandrijos dvaras–Kuliškis (3 klm. į vakarus nuo Radviliškio stoties)–Pakapė–Padubysį |
22 | Santarvės įsakymas sustabdyti žygius prieš bermontininkus |
23–30 | Bolševikai kelis kartus mėgina pereiti Dauguvą ir pulti mūsų apkasus |
23 | Mūsų kariuomenė galutinai apsupa bermontininkus Šiauliuose, kur buvo jų dideli karo sandėliai |
Mūsų kariuomenė, santarvės spiriama, pradeda trauktis nuo Šiaulių ir Radviliškio į savo senas pozicijas, nepabaigus naikinti bermontininkų jėgų. | |
27 | Mūsų kariuomenė vėl pradeda žygį prieš bermontininkus; užima Joniškio geležinkelio stotį. |
Žiema
redaguotiDienos | |
---|---|
7 | Lietuviai išlaisvina Šiaulius ir paima didelius bermontininkų sandėlius |
9 | Lietuviai užima liniją: Viekšniai–Kuršėnai–Tytuvėnai |
10 | Lietuviai jau laikė liniją: Seda–Telšiai–Kelmė–Raseiniai |
14 | Lietuviai pasiekė liniją: Plungė–Rietavas–lvoniškis–Skaudvilė |
15 | Lietuviai nuėjo iki buvusios rusų-vokiečių sienos ir ten apsistojo. |
Bekovojant lietuviams su bolševikais, kartu kovojo ir lenkai. Jie visą laiką stengėsi įsibrauti į Lietuvos teritoriją. Nežiūrint į tai, kad Antanta per Prancūzų vyriausiąją karo vadovybę buvo nustačiusi demarkacijos linijas tarp lietuvių ir lenkų kariuomenių, vadinamas Fošo linijas I ir ll, tačiau lenkai be jokių perspėjimų peržengė pirmąją ir antrąją. Jie pasinaudojo tuo, kad visa mūsų kariuomenė buvo užimta kautynėmis su bolševikais. Lenkai patys nusistatė tokią demarkacijos liniją: nuo Prūsų sienos ties Vištyčio miesteliu per Gulbenauką–Barkauščizną–Giluišius–Galinčius–Žagarius–Beržininkus–Marychos, Juodosios Ančios ir Nemuno upėmis iki Merkinės; nuo Merkinės per Stakliškes–Kietaviškį–Auseniškius–Miežančius–Nerio upė iki Gegužyno; nuo Gegužyno per Upninkus–Plaštakius–Pakalnius–Smalvus–Turmontą–Kalkūnus. Šios linijos lenkai taip pat nesilaikė, bet vis stengėsi kuo daugiau įsibrauti į Lietuvos teritoriją, nuolat puldinėdami mūsų komendantūrų sargybas. Tokia padėtis tęsėsi iki 1920 metų liepos mėn. pradžios.[4]
1920 m.
redaguotiDienos | |
---|---|
2–3 | Mūsų žvalgai, perėję Dauguvą, paskutinį kartą puola bolševikus |
3 | Lenkai ir latviai, drauge puolę bolševikus, paėmė Daugpilį ir atskyrė musų kariuomenę nuo bolševikų. Faktiškojo lietuvių-bolševikų karo galas. |
Vasara
redaguotiDienos | |
---|---|
Liepos mėn. pradžioje bolševikai pradėjo pulti lenkus visu frontu. Traukiantis lenkams mūsų kariuomenė stengėsi kiek galima daugiau užimti teritorijos, kuri buvo pripažinta Lietuvai pagal taikos sutartį su Rusais 1920 m, liepos mėn, 12 d. | |
6 | Bolševikai, bekariaudami su lenkais ir juos bevydami, pasiekia Lietuvos sieną ir ima veržtis Lietuvon plėšikauti. Sudaromas apsaugos frontas prieš bolševikus ir lenkus, kad apsaugotų kraštą nuo įsibrovimų ir išlaikytų Lietuvos neitralitetą. |
12 | Lietuvos taika su Rusija |
14 | Bolševikai paėmė Naująją Vileiką |
15 | Bolševikai ir kai kurios lietuvių kariuomenės dalys įžengia į Vilnių |
16 | Lietuviai išlaisvina Varėną |
18 | Lietuviai išlaisvina Druskininkus ir Ratnyčią |
19 | Lietuviai išlaisvina Seinus |
23–26 | Lietuvių kariuomenė užima skyrimo liniją tarp rusų ir lietuvių kariuomenių: Braslavas — Drysvetai — Bogino ež. — Melagėnai — Švenčionėliai — Dedelunka (ties Pabradės stotimi) — tiesia linija iki Druskininkų; nuo Druskininkų Nemuno, Juodosios Ančios ir Marychos upėmis per — Būdviečius — Kuklius — Radiliškį — Seivų ežerą — Sipliškius — Vyžainius — Balčius. |
30 | Lietuviai išlaisvina Suvalkus |
Dienos | |
---|---|
8 | lietuvių dalys Suvalkijoje tarp Prūsų sienos ir Nemuno užima Augustavo liniją |
10 | lietuviai įžengia į rusų paliktus Švenčionėlius ir Švenčionis |
27 | lietuviai, sutraukę didesnes jėgas, išlaisvina Naująją Vileiką, ultimatumu privertė rusus palikti Vilnių ir tą pat dieną įėjo į Vilnių |
28 | lenkai pradeda pulti mūsų dalis Suvalkijoje ir užėmė Augustavą |
31 | lenkai okupuoja Seinus ir Suvalkus |
Ruduo
redaguotiDienos | |
---|---|
2 | Rugsėjo mėn. 2 d. lietuviai pradeda kontrpuolimą Suvalkijoje. Tos kautynės tęsėsi su mažais protarpiais iki spalių mėn. 6 d. |
2 | Lietuviai išlaisvina Seinus |
14 | Lietuviai antrąkart rugsėjo mėnesį išlaisvina iš lenkų Seinus |
22 | Didelis lietuvių kariuomenės pralaimėjimas: lenkai, puolę lietuvius Seinų srity, pralaužę ties Gibais lietuvių frontą, užėjo užpakalin ir paėmė daug karo grobio ir belaisvių, Seinai ir kiti lietuvių gyvenami miesteliai pateko lenkams.[5] |
23 | Lenkai, persikėlę ties Druskininkais per Nemuną ir užėję lietuviams iš kairiojo sparno, sumušė mūsų kariuomenės dalį ties Kapčiamiesčiu ir pridarė kitų nuostolių[5] |
30 | Varėnos srity pasižymi kovoje su lenkais šarvuotas traukinys „Gediminas“. |
Į vakarus nuo Nemuno (Suvalkų krašte) paliaubos tarp lenkų ir lietuvių (dėl busimųjų taikos derybų) |
Dienos | |
---|---|
1–2 | Lenkai puola lietuvius paliaubų zonoje ir atima iš mūsų svarbų strategijos punktą 201 (Į pietus nuo Lazdijų). |
3–4 | Kovos dėl Varėnos stoties. Žūsta šarvuotas traukinys „Gediminas“. |
6 | Prasidėjo Suvalkuose derybos su lenkais. Tą pačią dieną susitarta sustabdyti ginklus. Rajone geležinkelio Vilnius — Lyda lenkai tą pat dieną vėl pradėjo puolimą, kurio rezultate užėmė liniją Gerviškis — Biniakainiai. |
7 | 2 val. ryto Suvalkuose pasirašyta lietuvių-lenkų sutartis. |
8 | Lenkai tęsė puolimą išilgai geležinkelio Vilnius — Lyda ir užėmė Stasylų ir Jašunų stotis. |
9 | 11 val. lenkai okupavo Vilnių |
Lenkai iki lapkričio mėn. išsiplėtė kaudamiesi iki linijos Žylėnai — Bytautėnai — Grandava — Zailgių ež. — Vievio ež, — Podoiiesis — Ramaškonys — Sketarai — Ramaškaičiai -— Olėnai — Pajuodžiai — Magūnai — Aleksandriškis — Latminkaičiai — Boloma ež. — Goskiškis — Kačiuniškis — Labanoras — Kaltinėnai. | |
28 | Giedraičių rajone lenkai pralaužė musų frontą ir užėmė Paželvą ir Videniškį; lą pat dieną jų žvalgai pasiekė Lyduokius. |
Spalių mėn. 31 d. ir lapkričio mėn. 1 d. musų dalys likvidavo lenkų pralaužtą frontą ir užėmė pirmykštes savo pozicijas |
Dienos | |
---|---|
1 | Lietuviai išlaisvina nuo lenkų Giedraičius, Dubingius ir kt., ir daro lenkams didesnių nuostolių |
10 | Lenkai smarkiai puola lietuvius Ukmergės-Kauno kryptimi |
17 | Lenkai pradeda pulti Širvintų ir Giedraičių kryptimis. Visą dieną eina smarkios kautynės. Vakare lenkai užima Širvintos ir Giedraičius ir vėl pralaužę musų frontą ima veržtis Anykščių ir Kavarsko link. |
18 | Prasilaužusieji lenkai užėmė Paželvą, Vydeniškį, Lyduokius ir Kurklius |
19–20 | Lenkai didelėmis jėgomis ima pulti lietuvius. Lietuviai pereina priešpuoliman ir paima iš lenkų Širvintos ir kitas vietas; Širvintuose lietuviai paima didelį karo grobį ir belaisvių. Atkirto lenkų kavalerijos brigadą, kuri nužygiavo Kėdainių link. Lenkų kariuomenės dalims buvo suduotas didelis smūgis ant Širvintos upės, ir lenkų kariuomenė panikoje traukėsi atgal. |
21 | Lietuviai sumuša lenkus ties Giedraičiais, paima karo grobio ir visu frontu ima žygiuoti Vilniaus kryptimi. Lietuvių žygį sulaiko Tautų Sąjungos kontrolės komisija. Karo veiksmai baigiami. |
24 | Atkirstoji lenkų kavalerijos brigada pro Suginčių ir Labanoro miestelius paspruko į savo pusę. |
29 | Tautų Sąjungos kontrolės komisijai tarpininkaujant, Kaune pasirašyta lietuvių-lenkų sutartis, pagal kurią karo veiksmai tarp Želigovskio ir mūsų kariuomenių pasibaigia lapkričio mėn. 30 d.; abi pusės perduoda karo belaisvius Tautų Sąjungos kontrolės komisijos žinion ir nustato tarp kariuomenių neutralią zoną. |
Šaltiniai
redaguoti- „Pirmasis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetis 1918–1928“, Kaunas, „Šviesa“, 1990, ISBN 5-430-00866-4
- A. Šapoka „Lietuvos istorija“ – fotografuotinis leidimas, Vilnius, „Mokslas“, 1989, ISBN 5-420-00631-6
Papildomai skaityti
redaguoti- Vytautas Lesčius „Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920“, Vilnius, 2004, ISBN 9955-423-23-4 [1]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Savanoris, 1918–1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga, 14 psl. https://archive.org/details/savanoris-1918-1920-1929/page/13/mode/2up
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Savanoris, 1918–1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga, 15 psl. https://archive.org/details/savanoris-1918-1920-1929/page/15/mode/2up
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Savanoris, 1918–1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga, 16 psl. https://archive.org/details/savanoris-1918-1920-1929/page/15/mode/2up
- ↑ Savanoris, 1918–1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga, 16 psl. https://archive.org/details/savanoris-1918-1920-1929/page/15/mode/2up
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 Savanoris, 1918–1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga, 17 psl. https://archive.org/details/savanoris-1918-1920-1929/page/17/mode/2up