Lietuvos nepriklausomybės kovos

Lietuvos nepriklausomybės kovos

Lietuvos kariuomenės kulkosvaidininkas mūšyje prie Vievio 1920 m.
Data 1918 m. gruodis - 1920 m. lapkričio 21 d.
Vieta Lietuva
Rezultatas Įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė
Konflikto šalys
Lietuva Lietuva

Remia:
Vokietija Veimaro respublika

Bolševikai

Bermontininkai


Lenkija Antroji Lenkijos Respublika

Vadovai ir kariniai vadai
Lietuva Antanas Smetona

Lietuva Silvestras Žukauskas

Lietuva Kazys Ladiga

Lietuva Maksimas Katchė

Lietuva Stasys Nastopka

Lietuva Jonas Variakojis

Michailas Tuchačevskis

Vincas Kapsukas


Pavelas Bermontas


Lenkija Józef Piłsudski
Lenkija Liucijus Želigovskis

Pajėgos
Lietuva 3,000 lietuvių (1918)

Lietuva 10,000 lietuvių (1919)

Vokietija 10,000 Saksų savanorių (1919)

20,000 bolševikų (1918)

Lenkija 20,000-30,000 lenkų (1919)

52,000 bermontininkų (1919)

Lietuvos nepriklausomybės kovos – karai su bolševikais, bermontininkais ir Lenkija, kuriuose Lietuva dalyvavo 19181920 m.

1919 m. atviruke pavadinimu "Kova su trimis ereliais" vaizduojamas Lietuvos karys, nepriklausomybės karų metu kovojantis prieš Rusiją, Vokietiją, Lenkiją
Lietuvos kariuomenės savanoriai išvyksta į frontą. Kauno geležinkelio stotis. 1919 m.


Karas su bolševikais

redaguoti
 
Raudonosios armijos puolimas. Mėlyna linija pažymėta Bresto sutarties riba, raudona – bolševikų frontas 1919 m. sausį
 
Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos puolimas. Raudona linija pažymėtas bolševikų frontas 1919 m. sausį, mėlyna – Lenkijos frontas 1920 m. gegužę

1918 m. gruodį į Lietuvą įžengė Raudonosios armijos Vakarų armija (1919 m. vasarą pavadinimas pakeistas į 16ąją armiją). 1919 m. sausio pradžioje ji be kovos pasiekė liniją Ryga-Bauskė-Panevėžys-Ukmergė-Trakai-Lyda. Sausio 5 d. buvo užimtas Vilnius, sausio pabaigoje – Šiauliai, vasario pradžioje – Telšiai. Tačiau vasario 10 d. vokiečiai sumušė bolševikus prie Sedos ir Mažeikių. Vasario 7 d. prie Kėdainių pirmą kartą į mūšį stojo ir Lietuvos kariuomenė.

Vasario viduryje frontas ėjo linija Kuršėnai-Šiauliai-Baisogala-Krekenava-Pagirys-Vepriai-Žasliai-Jieznas-Varėna-Stakliškės. Gegužės 3 d. Lietuvos kariuomenė užėmė Ukmergę, gegužės 24 d. – Panevėžį, rugpjūčio 25 d. – Zarasus. Kovos veiksmai baigėsi spalio 2 d. užėmus Daugpilio priemiestį Gryvą. Toliau Lietuvos kariuomenė saugojo frontą prie Dauguvos iki 1920 m. sausio 5 d., kai Latvijos ir Lenkijos kariuomenės bolševikus nustūmė dar toliau į rytus. 1920 m. liepos 12 d. Maskvoje buvo pasirašyta taikos sutartis.

Lietuvos kariuomenę šiame fronte sudarė 1oji brigada („Vilkmergės grupė“) ir 2oji brigada („Panevėžio grupė“). Vyriausiasis kariuomenės vadas buvo karininkas Silvestras Žukauskas. 1oji brigada, vadovaujama pulkininko Kazio Ladigos susidėjo iš :

2oji brigada, lydima papulkininkio Stasio Nastopkos susidėjo iš:

Bolševikų kariuomenės grupuotę, veikusią prieš Lietuvą, sudarė 9 pėstininkų pulkai, 1 batalionas, kelios artilerijos baterijos, kavalerijos eskadronai, aviacijos eskadrilė, du šarvuoti traukiniai.

Karas su bermontininkais

redaguoti

Iš pradžių bermontininkai veikė tik Latvijos teritorijoje, bet 1919 m. liepą jie pradėjo puolimą Lietuvos kryptimi. Liepos 26 d. jie užėmė Kuršėnus, spalio 5 d. – Šiaulius. Spalio pabaigoje Antantė įpareigojo bermontininkus išsikraustyti, bet iki lapkričio 20 d. jie jau buvo pasiekę liniją Suostai-Kriukai-Pašvitinys-Lygumai-Radviliškis-Šiauliai-Šiluva-Viduklė-Jurbarkas.

Lapkričio 21 d. prasidėjo Radviliškio kautynės. Lapkričio 22 d. Antantės komisijos nutrauktą mūšį bermontininkai pralaimėjo ir iki gruodžio 15 d. visiškai paliko Lietuvos teritoriją.

Prieš bermontininkus veikė 1asis, 2asis, 3asis, 4asis, 5asis pėstininkų pulkai, du komendatūrų būriai, 3oji ir 4oji baterijos, 1asis ir 2asis eskadronai. Prie Radviliškio sutelktai kariuomenei vadovavo pulkininkas K. Ladiga, kariuomenės vadas buvo generolas leitenantas P. Liatukas.

Karas su Lenkija

redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Lenkijos–Lietuvos karas.
 
Lenkijos artilerija Vilniuje 1919 m.

Į Vilnių ir aplinkines teritorijas pretendavo tiek Lietuva, tiek ir Lenkija. 1919 m. balandžio 19 d. Vilnių užėmė Lenkijos kariuomenė. Atsakydama į tai Lietuvos delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje pateikė protestą. Pastaroji gegužės 2 d. paragino kariaujančias puses stabdyti kraujo praliejimą, bet be rezultatų. 1919 m. birželio 18 d. Antantė Lietuvos prašymu nustatė pirmąją Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos liniją. Tačiau konfliktų tai nesustabdė. Liepos 27 d. buvo nustatyta antroji demarkacijos linija.

Prasidėjus Raudonosios armijos puolimui prieš Lenkiją, pastarosios kariuomenė atsitraukė. 1920 m. liepos 15 d. Lietuvos kariuomenė pasiekė Vilnių, kurį jau buvo užėmusi Raudonoji armija. Po Varšuvos mūšio Lenkijos kariuomenė pradėjo puolimą Augustavo srityje. Antantei tarpininkaujant rugpjūčio 25rugpjūčio 30 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos vyko derybos. Rugpjūčio 28 d. Lenkijos kariuomenė užėmė Augustavą, rugpjūčio 31 d. – Suvalkus ir Seinus. Po to prasidėjo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas. Rugsėjo 15rugsėjo 19 d. Kalvarijoje vėl vyko derybos, po kurių Lenkijos kariuomenė vėl pradėjo puolimą.

Rugsėjo 29 d. prasidėjo derybos, kurios spalio 7 d. pasibaigė Suvalkų sutarties pasirašymu. Tačiau spalio 8 d. Lenkijos generolas Liucjanas Želigovskis Juzefo Pilsudskio nurodymu inscenizavo maištą ir spalio 9 d. užėmė Vilnių. Ten buvo paskelbta apie naujos valstybės – Vidurinės Lietuvos įkūrimą. Želigovskio pajėgos toliau tęsė puolimą ir pasiekė Ukmergę. Bet tada prasidėjo Lietuvos kariuomenės kontrpuolimas ir lapkričio 19 d. prie Širvintų bei lapkričio 21 d. prie Giedraičių Želigovskio pajėgos patyrė pralaimėjimus. Tolesnis Lietuvos kariuomenės puolimas buvo nutrauktas Tautų Sąjungos komisijos.

Laiko juosta

redaguoti

Nuo balandžio iki spalio mėn. Lietuvos Taryboj (Vilniuje) užsiregistravo 41 karininkas (jų tarpe 1 kareivis), kurie pareiškė norą tarnauti būsimoj Lietuvos kariuomenėj.[1]

Spalio mėn.[1]
Dienos
910 Slaptai nuo vokiečių buvo sudaryta Apsaugos Komisija, kuriai spalio 9 ar 10 d. buvo įsakyta pradėti organizuoti kariuomenė. Spalių 10 d. buvo pakviesti kai kurie karininkai.
16 Atvyko Vilniun pirmieji savanoriai-kareiviai — iš viso 11
17 Vakare pirmą kartą kareivinėse Vilniuje per vakarinį patikrinimą praskambėjo mūsų pirmųjų karių giedamas Lietuvos himnas
Lapkričio mėn.[1]
Dienos
1 Vilniuje Valstybės Tarybai saugoti prie jos durų statomi pirmieji Lietuvos kariuomenės kareiviai savanoriai
23 Pirmasai įsakymas Lietuvos kariuomenei. Įsakoma organizuoti 1ąjį pėstininkų pulką.

Minėtoji diena laikoma kariuomenės kūrimosi pradžia

Gruodžio mėn.[1]
Dienos
9 Raudonoji Armija (RA) paima Daugpilį
28 RA, besiverždama Lietuvon, yra užėmusi Smurgainių, Adutiškio, Švenčionėlių, Zarasų, Įlaukės (Eglainės) liniją
29 Vilniuje Lietuvos vyriausybė skelbia savanorių šaukimą į kariuomenę
Sausio mėn.[1]
Dienos
1 Vilniaus komendantūros 10 savanorių pirmąkart pakelia Lietuvos valstybės vėliavą Gedimino pilies bokšte Vilniuj. Prie vėliavos pastatoma pirmoji lietuvių garbės sargyba iš 5 kareivių ir 1 karininko.

18 val. lenkų legioninkai užima Vilnių. Lietuvių savanorių neliečia.

2 Lietuvos vyriausybė persikėlė iš Vilniaus į Kauną dėl artėjančios RA
5 RA užima Vilnių

18 val. paskutinis lietuvių savanorių būrys pasitraukia iš Vilniaus. Po jų tuojau ir lenkai.

9 RA užima Panevėžį ir Ukmergę
11 Kaune vokiečiai iš pasalų nukauna 2ojo pėst. pulko savanorius kareivius Juozą Kalasiūną ir Antaną Zambacevičių, jiems einant į sargybą. Jie yra pačios pirmosios mūsų kariuomenės aukos.
15 Karininkų, karo valdininkų ir puskarininkių mobilizacija
25 Steigiama Karo Mokykla
Sausio mėn. paskutinėmis dienomis RA užima Šiaulius
Vasario mėn.[1]
Dienos
25 RA užima Skuodą, Mažeikius, Sedą, Telšius
79 Įvyksta susirėmimai tarp Kėdainių apsaugos būrio ir RA ties Kėdainiais.

Vasario mėn. 9 d. rytą ties Taučiūnų kaimu kautynėse žūna kareivis Povilas Lukšys. Tai yra pirmoji mūsų nepriklausomybės auka kautynėse.

1012 vokiečių „Oberkommando Grenzschutz Nord“ dalys iš Sedos-Mažeikių rajono atstumia RA iki Kuršėnų
13 Lietuvių kariuomenė išlaisvina iš RA Jiezną. Tą pat dieną įvyksta lietuvių susirėmimas su RA Alytuje, kur žūna pirmas iš Lietuvos karininkų Antanas Juozapavičius
Vasario mėn. antroje pusėje RA jau buvo įsibrovę iki linijos: LydaVarėnaPerlojaStakliškėsJieznasŽasliaiVepriaiSiesikaiPagirysKrekenavaPociūnėliaiBaisogalaŠiauliaiKuršėnai

Pavasaris

redaguoti
Kovo mėn.[1]
Dienos
2 Lietuviai išveja RA iš Pociūnėlių
4 Lietuviai išlaisvina Baisogalą nuo komunistų
5 Pirmoji naujokų mobilizacija, gimusių 1897–1898 m.
10 Lietuviai išlaisvina Krekenavą
15 Lietuviai paima geležinkelio ruožą DotnuvaKuršėnai ir išveja RA iš Šiaulių, Radviliškio ir Šeduvos
18 Žūna nuo vokiečių rankos Kauno komendantūros kareivis Pranas Eimutis, saugojęs JAV misiją
27 Lietuviai išlaisvina Panevėžį
Balandžio mėn.
Dienos
25 Lietuvių puolimai VarėnosVievio kryptimi Vilnių iš bolševikų atvaduoti
2–8 Žaslių kautynės
3 Lietuviai išlaisvina Šėtą
4 RA vėl okupuoja Panevėžį[1]
8 Atskiro bataliono dvi kuopos ties Strošiūnai I sulaiko RA veržimąsi Kauno link[2]
17 Lenkai iš RA paima Lydą
1921 Lenkų okupacija pakeičia bolševikų okupaciją Vilniuje
27 Lietuvių kariuomenė susitinka su lenkais lies Vieviu
Lietuviai paima iš RA „Ukmergės raktą“

Anot Stasio Butkaus, tai yra tikrojo karo su bolševikais pradžia[2]

Gegužės mėn.[2]
Dienos
3 Lietuviai išlaisvina Ukmergę
8 pirmas ginkluotas nesusipratimas su lenkais ties Vieviu
18–23 Kurklių-Panevėžio operacija
27 lietuviai prieš RA laiko šią liniją: Perkaliai (apie 4 klm. į žiemių rytus nuo Balninkų)–KurkliaiKavarskasSurdegisSubačius–Akmenė (ant vieškelio Subačius–Vabalninkas)–Žyliskis–Stumbriškis
27–31 Lietuvių kautynės su RA dėl Kupiškio
Birželio mėn.[2]
Dienos
1 Lietuviai išlaisvina Kupiškį
4 Lietuviai po smarkių kautynių užima liniją: Utena–Užpaliai–Kamajai–Panemunėlis–Pandėlys–Kupreliškis
5–10 Po kautynių lietuviai pasiekė šią liniją: Gateliai (ant vieškelio Tauragnai–Salakas)–Paberžė–Daugailiai–Antalieptė–Suvekai– Malgėdžiai ir Latvijos teritorijoje Anenhof–Baltmuižė–Šulė–Ilzenas–Kallenbrunen–Assern–Aknysta.
19–20 Naktį vokiečiai pasalomis puola Šiauliuose besiorganizuojančią mūsų kariuomenės dalį, kelioliką mūsų kareivių nukauna, sužeidžia, o kitus nuginkluoja. Liko nenuginkiuoti tik kulkosvaidininkai ir štabas.
Birželio mėn. 22–23 ir liepos mėn. 7–12 d. eina smarkios kovos, kurių rezultate mūsiškiai kelius kartus pasiekia Dauguvos krantus
Liepos mėn.[2]
Dienos
1 Oficialiai pradedama skelbti, kad lenkai puola mūsų sargybas, besistengdami įsiveržti giliau į kraštą.
7–12 Dideliu puolimu lietuviai stengiasi pralaužti RA frontą. RA, pralaužę lietuvių frontą, užeina lietuviams užpakalin ir priverčia pasitraukti iš kai kurių pozicijų.
26 Iš Latvijos į Kuršėnus atvyko pirmas bermontininkų būrys.
Rugpjūčio mėn.[2]
Dienos
23 prasidėjo Zarasų operacija
24–30 Eina didžioji operacija ir mūsiškiai RA galutinai išveja iš Lietuvos, perblokšdami juos anapus Dauguvos.

Nuo šio momento mūsų kariuomenė laiko užėmusi kairįjį Dauguvos krantą.

28–29 d. (naktį) Karininkų grupė suima lenkus, besirengusius padaryti sukilimą, pagrobti Lietuvos valdžią į savo rankas ir panaikinti Lietuvos nepriklausomybę.
30 Zarasų operacijos eigoje bolševikai išstumti iš Lietuvos teritorijos
Rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 d. sunkios kovos dėl svarbaus strateginio Kalkūnų punkto: Kalkūnai atitenka Lietuvai.
Rugsėjo mėn.[2]
Dienos
1 baigta Zarasų operacija
Rugsėjo pradžia Mūsų kariuomenė užima Laukesos, Šventeno dvaro, Kalkūnų stoies, Dauguvos liniją
24 Musų lakūnai bombarduoja Daugpilio geležinkelio stotį
30 Pirmieji apdovanojimai Vyties kryžiumi („už Tėvynę").
Bermontininkai įsibriauna į Šiaulius; užpuola lietuvių gimnaziją, sumuša ir išvaiko vaikus ir užima jos rūmus.
Spalio mėn.[2]
Dienos
5 Bermontininkų būrys persikelia į Šiaulius.
9 Šiauliuose užpuola mūsų komendantūrą, paštą, iždinę ir kitas įstaigas ir suareštuoja Lietuvos valdžios atstovus.

Tą pat dieną jų skraidomasis būrys susiremia su Pasvalio komendantūra ties Pasvaliu. Pasvalio komendantūra, vadovaujama karininko Vėgėlio, juos vietoje sutriuškina.

13–14 Bermontininkai puola musų sargybas ties Linkaičių stotimi ir jas nuginkluoja; kareivius paleidžia.
15 Šiaulėnų–Šiaulaičių–Daugelaičių rajone įvyksta kautynės tarp lietuvių ir bermontininkų.
15–16 Bermontininkai užima Nemunėlio Radviliškį, Biržus ir Radviliškio stotį. Tą pat dieną įvyksta abiejų šalių žvalgų susirėmimai Linkuvoje
19 Sutrauktoji lietuvių kariuomenė iš bolševikų fronto užima prieš bermontininkus šią liniją: Klovainiai–Rozalimas–Maldžiūnai–Užežeriai–Karčiama–Žiniūnai–Varnėnai–Maželiai–Daužnagįai–Laubarai.
Lapkričio mėn.[2]
Dienos
Antroje pusėje lapkričio mėn, bermontininkai ima puldinėti mūsų kariuomenės laikomą poziciją.
17 Bermontininkai puola kelis kaimus nuo Radviliškio stoties Linkaičių link. Tą pat dieną įvyksta smarkus susirėmimas lies Gražūnų dvaru.
18 Eina smarkios kautynės lies Varnėnų kaimu, dalyvaujant artilerijai.
20 Bermontininkai su artilerija, bombosvaidžiais ir kulkosvaidžiais puola mūsų kariuomenę Ilgaičių — Varnėnų bare.

Bermontininkai laiko užėmę šią liniją: Suostai–Saločiai–Žeimiai–Krukai–Lygumai–Pašvytinys–Stačiūnai–Aukšteikiai–Kauliūnai–Radviliškio stotis–Jaugelaičiai–Šiaulėnai–Tytuvėnai–Šiluva–Lyduvėnai–Jurbarkas. Žymiausias jėgas laiko sukoncentravę Mintaujos–Joniškio–Šiaulių rajone.

21–22 Didelės lietuvių kovos su bermontininkais ties Radviliškiu ir Šiauliais, pasibaigę lietuvių laimėjimu; paimtas didelis karo grobis[3]
22 Po sunkių kovų lietuviai užima Meškuičių ir Radviliškio stotis. Bermontininkus nuveja iki linijos: Meškuičių–Aleksandrijos dvaras–Kuliškis (3 klm. į vakarus nuo Radviliškio stoties)–Pakapė–Padubysį
22 Santarvės įsakymas sustabdyti žygius prieš bermontininkus
23–30 Bolševikai kelis kartus mėgina pereiti Dauguvą ir pulti mūsų apkasus
23 Mūsų kariuomenė galutinai apsupa bermontininkus Šiauliuose, kur buvo jų dideli karo sandėliai
Mūsų kariuomenė, santarvės spiriama, pradeda trauktis nuo Šiaulių ir Radviliškio į savo senas pozicijas, nepabaigus naikinti bermontininkų jėgų.
27 Mūsų kariuomenė vėl pradeda žygį prieš bermontininkus; užima Joniškio geležinkelio stotį.
Gruodžio mėn.[3]
Dienos
7 Lietuviai išlaisvina Šiaulius ir paima didelius bermontininkų sandėlius
9 Lietuviai užima liniją: Viekšniai–Kuršėnai–Tytuvėnai
10 Lietuviai jau laikė liniją: Seda–Telšiai–Kelmė–Raseiniai
14 Lietuviai pasiekė liniją: Plungė–Rietavas–lvoniškis–Skaudvilė
15 Lietuviai nuėjo iki buvusios rusų-vokiečių sienos ir ten apsistojo.

Bekovojant lietuviams su bolševikais, kartu kovojo ir lenkai. Jie visą laiką stengėsi įsibrauti į Lietuvos teritoriją. Nežiūrint į tai, kad Antanta per Prancūzų vyriausiąją karo vadovybę buvo nustačiusi demarkacijos linijas tarp lietuvių ir lenkų kariuomenių, vadinamas Fošo linijas I ir ll, tačiau lenkai be jokių perspėjimų peržengė pirmąją ir antrąją. Jie pasinaudojo tuo, kad visa mūsų kariuomenė buvo užimta kautynėmis su bolševikais. Lenkai patys nusistatė tokią demarkacijos liniją: nuo Prūsų sienos ties Vištyčio miesteliu per Gulbenauką–Barkauščizną–Giluišius–Galinčius–Žagarius–Beržininkus–Marychos, Juodosios Ančios ir Nemuno upėmis iki Merkinės; nuo Merkinės per Stakliškes–Kietaviškį–Auseniškius–Miežančius–Nerio upė iki Gegužyno; nuo Gegužyno per Upninkus–Plaštakius–Pakalnius–Smalvus–Turmontą–Kalkūnus. Šios linijos lenkai taip pat nesilaikė, bet vis stengėsi kuo daugiau įsibrauti į Lietuvos teritoriją, nuolat puldinėdami mūsų komendantūrų sargybas. Tokia padėtis tęsėsi iki 1920 metų liepos mėn. pradžios.[4]

Sausio mėn.[3]
Dienos
2–3 Mūsų žvalgai, perėję Dauguvą, paskutinį kartą puola bolševikus
3 Lenkai ir latviai, drauge puolę bolševikus, paėmė Daugpilį ir atskyrė musų kariuomenę nuo bolševikų. Faktiškojo lietuvių-bolševikų karo galas.
Liepos mėn.[3]
Dienos
Liepos mėn. pradžioje bolševikai pradėjo pulti lenkus visu frontu. Traukiantis lenkams mūsų kariuomenė stengėsi kiek galima daugiau užimti teritorijos, kuri buvo pripažinta Lietuvai pagal taikos sutartį su Rusais 1920 m, liepos mėn, 12 d.
6 Bolševikai, bekariaudami su lenkais ir juos bevydami, pasiekia Lietuvos sieną ir ima veržtis Lietuvon plėšikauti. Sudaromas apsaugos frontas prieš bolševikus ir lenkus, kad apsaugotų kraštą nuo įsibrovimų ir išlaikytų Lietuvos neitralitetą.
12 Lietuvos taika su Rusija
14 Bolševikai paėmė Naująją Vileiką
15 Bolševikai ir kai kurios lietuvių kariuomenės dalys įžengia į Vilnių
16 Lietuviai išlaisvina Varėną
18 Lietuviai išlaisvina Druskininkus ir Ratnyčią
19 Lietuviai išlaisvina Seinus
23–26 Lietuvių kariuomenė užima skyrimo liniją tarp rusų ir lietuvių kariuomenių: Braslavas — Drysvetai — Bogino ež. — Melagėnai — Švenčionėliai — Dedelunka (ties Pabradės stotimi) — tiesia linija iki Druskininkų; nuo Druskininkų Nemuno, Juodosios Ančios ir Marychos upėmis per — Būdviečius — Kuklius — Radiliškį — Seivų ežerą — Sipliškius — Vyžainius — Balčius.
30 Lietuviai išlaisvina Suvalkus
Rugpjūčio mėn.[3]
Dienos
8 lietuvių dalys Suvalkijoje tarp Prūsų sienos ir Nemuno užima Augustavo liniją
10 lietuviai įžengia į rusų paliktus Švenčionėlius ir Švenčionis
27 lietuviai, sutraukę didesnes jėgas, išlaisvina Naująją Vileiką, ultimatumu privertė rusus palikti Vilnių ir tą pat dieną įėjo į Vilnių
28 lenkai pradeda pulti mūsų dalis Suvalkijoje ir užėmė Augustavą
31 lenkai okupuoja Seinus ir Suvalkus
Rugsėjo mėn.[3]
Dienos
2 Rugsėjo mėn. 2 d. lietuviai pradeda kontrpuolimą Suvalkijoje. Tos kautynės tęsėsi su mažais protarpiais iki spalių mėn. 6 d.
2 Lietuviai išlaisvina Seinus
14 Lietuviai antrąkart rugsėjo mėnesį išlaisvina iš lenkų Seinus
22 Didelis lietuvių kariuomenės pralaimėjimas: lenkai, puolę lietuvius Seinų srity, pralaužę ties Gibais lietuvių frontą, užėjo užpakalin ir paėmė daug karo grobio ir belaisvių, Seinai ir kiti lietuvių gyvenami miesteliai pateko lenkams.[5]
23 Lenkai, persikėlę ties Druskininkais per Nemuną ir užėję lietuviams iš kairiojo sparno, sumušė mūsų kariuomenės dalį ties Kapčiamiesčiu ir pridarė kitų nuostolių[5]
30 Varėnos srity pasižymi kovoje su lenkais šarvuotas traukinys „Gediminas“.
Į vakarus nuo Nemuno (Suvalkų krašte) paliaubos tarp lenkų ir lietuvių (dėl busimųjų taikos derybų)
Spalio mėn.[5]
Dienos
1–2 Lenkai puola lietuvius paliaubų zonoje ir atima iš mūsų svarbų strategijos punktą 201 (Į pietus nuo Lazdijų).
3–4 Kovos dėl Varėnos stoties. Žūsta šarvuotas traukinys „Gediminas“.
6 Prasidėjo Suvalkuose derybos su lenkais. Tą pačią dieną susitarta sustabdyti ginklus. Rajone geležinkelio Vilnius — Lyda lenkai tą pat dieną vėl pradėjo puolimą, kurio rezultate užėmė liniją Gerviškis — Biniakainiai.
7 2 val. ryto Suvalkuose pasirašyta lietuvių-lenkų sutartis.
8 Lenkai tęsė puolimą išilgai geležinkelio Vilnius — Lyda ir užėmė Stasylų ir Jašunų stotis.
9 11 val. lenkai okupavo Vilnių
Lenkai iki lapkričio mėn. išsiplėtė kaudamiesi iki linijos Žylėnai — Bytautėnai — Grandava — Zailgių ež. — Vievio ež, — Podoiiesis — Ramaškonys — Sketarai — Ramaškaičiai -— Olėnai — Pajuodžiai — Magūnai — Aleksandriškis — Latminkaičiai — Boloma ež. — Goskiškis — Kačiuniškis — Labanoras — Kaltinėnai.
28 Giedraičių rajone lenkai pralaužė musų frontą ir užėmė Paželvą ir Videniškį; lą pat dieną jų žvalgai pasiekė Lyduokius.
Spalių mėn. 31 d. ir lapkričio mėn. 1 d. musų dalys likvidavo lenkų pralaužtą frontą ir užėmė pirmykštes savo pozicijas
Lapkričio mėn.[5]
Dienos
1 Lietuviai išlaisvina nuo lenkų Giedraičius, Dubingius ir kt., ir daro lenkams didesnių nuostolių
10 Lenkai smarkiai puola lietuvius Ukmergės-Kauno kryptimi
17 Lenkai pradeda pulti Širvintų ir Giedraičių kryptimis. Visą dieną eina smarkios kautynės. Vakare lenkai užima Širvintos ir Giedraičius ir vėl pralaužę musų frontą ima veržtis Anykščių ir Kavarsko link.
18 Prasilaužusieji lenkai užėmė Paželvą, Vydeniškį, Lyduokius ir Kurklius
19–20 Lenkai didelėmis jėgomis ima pulti lietuvius. Lietuviai pereina priešpuoliman ir paima iš lenkų Širvintos ir kitas vietas; Širvintuose lietuviai paima didelį karo grobį ir belaisvių. Atkirto lenkų kavalerijos brigadą, kuri nužygiavo Kėdainių link. Lenkų kariuomenės dalims buvo suduotas didelis smūgis ant Širvintos upės, ir lenkų kariuomenė panikoje traukėsi atgal.
21 Lietuviai sumuša lenkus ties Giedraičiais, paima karo grobio ir visu frontu ima žygiuoti Vilniaus kryptimi. Lietuvių žygį sulaiko Tautų Sąjungos kontrolės komisija. Karo veiksmai baigiami.
24 Atkirstoji lenkų kavalerijos brigada pro Suginčių ir Labanoro miestelius paspruko į savo pusę.
29 Tautų Sąjungos kontrolės komisijai tarpininkaujant, Kaune pasirašyta lietuvių-lenkų sutartis, pagal kurią karo veiksmai tarp Želigovskio ir mūsų kariuomenių pasibaigia lapkričio mėn. 30 d.; abi pusės perduoda karo belaisvius Tautų Sąjungos kontrolės komisijos žinion ir nustato tarp kariuomenių neutralią zoną.

Šaltiniai

redaguoti
  • „Pirmasis Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetis 1918–1928“, Kaunas, „Šviesa“, 1990, ISBN 5-430-00866-4
  • A. Šapoka „Lietuvos istorija“ – fotografuotinis leidimas, Vilnius, „Mokslas“, 1989, ISBN 5-420-00631-6

Papildomai skaityti

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 Savanoris, 1918–1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga, 14 psl. https://archive.org/details/savanoris-1918-1920-1929/page/13/mode/2up
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Savanoris, 1918–1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga, 15 psl. https://archive.org/details/savanoris-1918-1920-1929/page/15/mode/2up
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Savanoris, 1918–1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga, 16 psl. https://archive.org/details/savanoris-1918-1920-1929/page/15/mode/2up
  4. Savanoris, 1918–1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga, 16 psl. https://archive.org/details/savanoris-1918-1920-1929/page/15/mode/2up
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Savanoris, 1918–1920: Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių knyga, 17 psl. https://archive.org/details/savanoris-1918-1920-1929/page/17/mode/2up