Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

kovo 11 d. švenčiama Lietuvos atmintina diena

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena – viena iš Lietuvos valstybinių švenčių. Minima kovo 11 d., pažymint 1990 m. tą dieną Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Juo buvo paskelbtas 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktu paremtas šalies suverenumo atkūrimas, lėmęs Lietuvos atsiskyrimą nuo Sovietų sąjungos. Kartu su vasario 16 d. minima Lietuvos valstybės atkūrimo diena ir liepos 6 d. minima Valstybės diena, kovo 11 d. yra viena iš trijų pagrindinių Lietuvos valstybingumą žyminčių švenčių.

Pradedant 1991 m., Nepriklausomybės atkūrimo diena kasmet pažymima iškilmingu Seimo posėdžiu, kuris paprastai vyksta istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.[1] Kaip šventinė nedarbo diena kovo 11-oji buvo įteisinta 1996 m. balandžio mėn. papildžius Švenčių dienų įstatymą.[2] Šventė paminima tą dieną pagerbiant Akto signatarus, rengiant šventines eisenas, koncertus, parodas ir kt.[3][4]

Istorinis kontekstasKeisti

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai.

Sovietų Sąjunga nenorėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybės. 1990 m. balandžio 18 d. ji Lietuvai įvedė ekonominę blokadą, sustabdė ar smarkiai apribojo žaliavų tiekimą. 1991 m. sausio 8 d. SSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas įsakė įvesti desantininkų padalinius į Baltijos šalis. Į Lietuvą pradėjo vykti divizijos daliniai iš Pskovo. Sausio 9 d. Michailas Gorbačiovas apkaltino Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą siekimu atkurti „buržuazinę“ santvarką. Sausio 12 d. Vilniaus gatvėse pradėjo judėti šarvuočiai. Naktį į sausio 13-ąją Vilniuje lietuviai stojo ginti kareivių ketinamo užgrobti spaudos pastato, televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastato, parlamento. Gindami televizijos bokštą žuvo 14 žmonių. Pasaulis pasmerkė SSRS veiksmus. Lietuvos palaikyti atvyko delegacijos iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Moldavijos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos.

Rusijos federacija pripažino visišką Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. liepos 29 d. su Lietuva pasirašydama sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti