Pulkas – karinis vienetas; pagrindinis daugelio valstybių ginkluotųjų pajėgų taktinis ir administracinis darinys. Pagal kovinę sudėtį tarpinis tarp bataliono ir brigados (apie 1800-2500 karių).

Rusijos leibgvardijos keksholmo Austrijos imperatoriaus pulkas 1903 m.

Būna junginių (dažniausiai divizijos) dalis.

Įvairių pajėgų rūšių pulkai gali kautis bendrajame, oro, oro erdvės gynybos mūšyje arba remti kovos veiksmu.

Klasifikacija

redaguoti
 
Standartinis NATO pulko simbolis

Būna sausumos pajėgų pulkai:

  • motorizuotųjų pėstininkų (pėstininkų)
  • motorizuotųjų šaulių (šaulių)
  • mechanizuotieji
  • tankų
  • savaeigės artilerijos;
  • parašiutų desantiniai (oro desantiniai);
  • šarvuotosios kavalerijos (kavalerijos);
  • artilerijos;
  • zenitinės artilerijos;
  • zenitinių raketų;
  • radiotechniniai;
  • sraigtasparnių ir kiti.

Istorija

redaguoti

Pirmą kartą pulko pavadinimas pradėtas vartoti Rusioje X a., nuo XVI a. – Vakarų Europos šalyse, plačiai paplito XVIII a. antroje pusėje.

Lietuvoje

redaguoti

1918–1940 m. Lietuvos kariuomenėje buvo 9 pėstininkų, 4 artilerijos ir 3 kavalerijos pulkai[1].

Šiuolaikinėje Lietuvos Respublikos kariuomenėje yra Mokymo ir doktrinų valdybos Mokomasis pulkas.

Šaltiniai

redaguoti