Lietuvos prezidentas

Dabartinis Lietuvos Prezidentas
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos Prezidento herbas
Lietuvos Respublikos Prezidento vėliava

Gitanas Nausėda nuo 2019 m. liepos 12 d. (2019-07-12)
Informacija
Įkurta	1919 m. balandžio 4 d. (1919-04-04)
Statusas	Valstybės vadovas
Rezidencija	Lietuvos Respublikos prezidentūra, Vilnius
Kadencija	5 metai (su perrinkimu vieną kartą)
Pirmas ėjęs pareigas	Antanas Smetona
Panaikinta	1940–1990 m.
Atlyginimas	70 000 € per metus^[1]^[2]
Svetainė	www.lrp.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentas (LRP) – Lietuvos Respublikos valstybės vadovas, vykdomosios valdžios atstovas ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas. Prezidentas renkamas penkeriems metams (ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės) pagal visuotinę, lygią, tiesioginę rinkimų teisę, slaptu balsavimu.^[3]

Nuo 2019 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina Gitanas Nausėda.

Istorija

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau ši institucija pasivadino Valstybės Taryba ir nuo 1918 m. pabaigos pradėjo valdyti nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. Tuo metu jauna valstybė patyrė nemenką sukrėtimą.

Bolševikams okupavus Vilnių, 1919 m. sausio mėnesį į Kauną buvo priversta persikelti Vyriausybė ir ministerijos. Jau laikinojoje sostinėje 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės Taryba įsteigė Prezidento instituciją ir išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos Prezidentu. Prezidentas ir jo kanceliarija į dabartinį Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune pastatą (buvusius gubernatoriaus rūmus) įsikėlė 1919 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos Taryba

Atminimo lenta apie A. Smetonos priesaiką Kaune, Maironio g. 27

1920 m. gegužės 15 d. Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvą demokratine Respublika. 1920 m. birželio 10 d. paskelbta Laikinoji Konstitucija, kurioje įtvirtinta nuostata, jog Respublikos Prezidentą renka Seimas. Kol buvo išrinktas Prezidentas, jo pareigas ėjo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis.

1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta Konstitucija ir paskelbti rinkimai į Pirmąjį Seimą. Tais pačiais metais lapkričio 13 d. Pirmasis Seimas išrinko Aleksandrą Stulginskį Lietuvos Respublikos Prezidentu.

1923 m. vyko rinkimai į Antrąjį Seimą, kuris A. Stulginskį vėl išrinko valstybės vadovu.

Antanas Smetona

1926 m. birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Trečiasis Seimas Prezidentu išrinko Kazį Grinių. Trečiojo Seimo dauguma – kairiosios partijos – valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai bei jų suformuota Vyriausybė vykdė liberalias reformas. Buvo panaikinta cenzūra, siūloma sumažinti algas kunigams, priimtas Amnestijos įstatymas, o numatomas kariuomenės mažinimas būtų palietęs daugelio karininkų interesus. Pastarųjų nepasitenkinimu ir pasinaudojo tautininkai ir krikščioniškosios partijos, kurios, remiamos karininkijos, 1926 m. gruodžio 17 d. K. Grinių privertė atsistatydinti. Netrukus, gruodžio 19 d. Antanas Smetona antrą kartą išrenkamas Respublikos Prezidentu.

Lietuvoje įsivyravo autoritarinis valdymas. A. Smetona, remdamasis Tautininkų sąjunga ir iš jos gavęs Tautos vado titulą, išlaikė valdžią 14 metų.

1940 m., Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Prezidento institucija buvo panaikinta.

Po nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininku ir faktiniu pirmuoju nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovu išrinktas Vytautas Landsbergis, rinkimuose nugalėjęs Algirdą Mykolą Brazauską (balsavimo rezultatai – Algirdas Brazauskas – už 38, prieš – 95, Vytautas Landsbergis – už 91, prieš – 42).

Vytautas Landsbergis 1990 m. kovo 11 d. paskelbus aktą (viduryje)

1992 m. spalio 25 d., kartu su Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmuoju turu, įvyko ir konstitucinis referendumas. Buvo priimta Konstitucija, kuri atkūrė ir įteisino valstybės vadovo – Prezidento instituciją.

Šiuose rinkimuose laimėjus Demokratinei darbo partijai, jos lyderis Algirdas Mykolas Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku ir tą pačią dieną, vadovaujantis Respublikos Konstitucijos 89 straipsniu, pradėjo laikinai – iki Prezidento rinkimų, eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.

1993 m. sausio 25 d. Lietuvoje prasidėjo pirmoji šalies istorijoje Prezidento rinkimų kampanija, kuri tęsėsi iki vasario 14 dienos. Tą dieną į rinkimų apylinkes balsuoti atėjo 2 019 015 piliečių, iš kurių 1 212 075, arba 60,03 % savo balsus atidavė už A. Brazauską.

Baigiantis penkerių metų kadencijai, A. Brazauskas pareiškė nesieksiantis antros Prezidento kadencijos. Visuotiniuose rinkimuose 1998 m. sausio 5 d. penktuoju Respublikos Prezidentu išrinktas Valdas Adamkus. Šias pareigas jis pradėjo eiti 1998 m. vasario 26 d. Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą.

Dalia Grybauskaitė – LR prezidentė 2009–2019 m.

2002 m. Valdas Adamkus iškėlė savo kandidatūrą antrai Prezidento kadencijai, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui, kuris buvo inauguruotas Respublikos Prezidentu 2003 m. vasario 26 dieną.

2004 m. Lietuvos Respublikos Seimas pašalino Rolandą Paksą iš Prezidento pareigų už priesaikos sulaužymą. Iki bus išrinktas naujas Prezidentas laikinai Prezidento pareigas ėjo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.

2004 m. birželio 27 d. Lietuvos piliečiai Valdą Adamkų antrą kartą išrinko Respublikos Prezidentu penkerių metų kadencijai (2004–2009).

2009 m. gegužės 17 d. per pirmąjį rinkimų turą, Dalia Grybauskaitė buvo išrinkta Lietuvos Respublikos Prezidente.

2014 m. gegužės 11 d. Lietuvos piliečiai Dalią Grybauskaitę antrą kartą išrinko Respublikos Prezidente penkerių metų kadencijai (2014–2019).

2019 m. gegužės 26 d. Lietuvos piliečiai Gitaną Nausėdą išrinko Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Funkcijos

Lietuvos Respublikos Prezidento vėliava virš Prezidentūros Vilniuje

Prezidentūra Vilniuje (vidinis Prezidentūros kiemas)

Lietuvos prezidentas kaip valstybės vadovas:

Didžiausius įgaliojimus turi užsienio politikos srityje:

Sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Pasirašo tarptautines sutartis ir teikia jas ratifikuoti Seimui.
Vyriausybės teikimu, skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacĳų.
Priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojimus ir atšaukiamuosius raštus, teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus.

Svarbias funkcĳas atlieka valstybės vidaus politikoje:

Prezidentas yra Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas.
Jis vadovauja Valstybės gynybos tarybai. Suteikia aukščiausius karinius laipsnius.
Seimo pritarimu, skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą.
Turi įstatymų leidybos Seime iniciatyvos teisę, taip pat teisę vetuoti Seimo priimtus įstatymus.
Seimo pritarimu, skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką. Paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį.
Gali kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Konstitucĳoje numatytais atvejais gali paleisti Seimą.

Yra svarbus veiksmingos teismų valdžios garantas:

Teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūrą.
Skiria Apeliacinio teismo teisėjus bei Apeliacinio teismo pirmininką.
Skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus bei pirmininkus.
Teikia Seimui trĳų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras ir Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.

Prezidentas turi teisę suteikti pilietybę, malonę nuteistiesiems, skirti valstybinius apdovanojimus.

Prezidentų sąrašas

Nr.	Portretas	Asmuo	Išrinktas (-a)	Ėjo pareigas		Pastabos
Nr.	Portretas	Asmuo	Išrinktas (-a)	Nuo	Iki	Pastabos
Lietuvos Respublikos Prezidentas
1		Antanas Smetona (1874–1944)	1919 m.	1919 m. balandžio 4 d.	1920 m. birželio 4 d.	Pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Aleksandras Stulginskis laikinai Prezidento pareigas ėjo nuo 1919 m. balandžio 19 d. iki 1922 m. gruodžio 21 d.
2		Aleksandras Stulginskis (1885–1969)	1922 m.	1922 m. gruodžio 21 d.	1926 m. birželio 7 d.
3		Kazys Grinius (1866–1950)	1926 m.	1926 m. birželio 7 d.	1926 m. gruodžio 17 d.	Paskutinis tarpukariu demokratiškai išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Po 1926 m. karinio perversmo Jonas Staugaitis ir Aleksandras Stulginskis laikinai ėjo Prezidento pareigas nuo 1926 m. gruodžio 18 d. iki gruodžio 19 d.
–		Antanas Smetona (1874–1944)	1926 m.	1926 m. gruodžio 19 d.	1940 m. birželio 15 d.	Nedemokratiškai išrinktas autoritarinis valstybės vadovas, valdžioje išlikęs iki 1940 m. sovietinės okupacijos.
Seimo sprendimu Jonas Žemaitis-Vytautas (1949 m. vasario 16 d. – 1954 m. lapkričio 26 d.)^[4] po mirties pripažintas faktiškai ėjęs LR Prezidento pareigas.
Seimo Pirmininkas Algirdas Brazauskas laikinai ėjo Prezidento pareigas nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1993 m. vasario 25 d.
4		Algirdas Mykolas Brazauskas (1932–2010)	1993 m.	1993 m. vasario 25 d.	1998 m. vasario 25 d.	Pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas.
5		Valdas Adamkus (g. 1926)	1997–1998 m.	1998 m. vasario 26 d.	2003 m. vasario 26 d.
6		Rolandas Paksas (g. 1956)	2002 m.	2003 m. vasario 26 d.	2004 m. balandžio 06 d.	Už Konstitucijos pažeidimus ir priesaikos sulaužymą pašalintas iš pareigų.
Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas laikinai ėjo Prezidento pareigas nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2004 m. liepos 12 d.
(5)		Valdas Adamkus (g. 1926)	2004 m.	2004 m. liepos 12 d.	2009 m. liepos 12 d.
7		Dalia Grybauskaitė (g. 1956)	2009 m. 2014 m.	2009 m. liepos 12 d.	2019 m. liepos 12 d.	Pirmoji Lietuvos Respublikos Prezidentė moteris, pirmoji užėmusi šias pareigas dvi kadencijas.
8		Gitanas Nausėda (g. 1964)	2019 m.	2019 m. liepos 12 d.	Dabar