Vikipedija

NATO valstybės narės

Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO), tarptautinį karinį aljansą, sudaro 32 Europos ir Šiaurės Amerikos valstybės. NATO įkurta pagal Šiaurės Atlanto sutartį, pasirašytą 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone. Sutarties 5 straipsnis numato, kad vienos iš valstybių narių ginkluotas užpuolimas būtų laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl kiekviena iš jų turėtų padėti užpultai valstybei, prireikus pasitelkdamos ginkluotąsias pajėgas.[1] Sutarties 6 straipsnis apriboja 5 straipsnio taikymo sritį: teritorijos Europoje ar Šiaurės Amerikoje, Prancūzijos Alžyras, visa Turkijos teritorija, salos į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos. Išpuolis prieš Havajus, Puerto Riką, Prancūzijos Gvianą, Seutą ar Melilją nesukeltų atsako pagal 5 straipsnį.

NATO valstybės narės
  Valstybės narės
  Valstybės stojimo procese
  Valstybės, siekiančios narystės
  KSSO

Iš 32 NATO narių 30 yra Europoje, 2 – Šiaurės Amerikoje. 1994–1997 m. buvo sukurti platesni regioninio bendradarbiavimo forumai tarp NATO ir jos kaimynių: Partnerystė taikos labui, Viduržemio dialogo iniciatyva ir Euroatlantinės partnerystės taryba.

Visos narės turi ginkluotąsias pajėgas, išskyrus Islandiją, kuri neturi reguliariosios kariuomenės (tačiau joje yra pakrančių apsauga ir nedidelis civilių specialistų padalinys NATO operacijoms). Trys NATO narės yra branduolinės valstybės: Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir JAV. NATO įsteigė 12 valstybių. Trys valstybės prisijungė 1952–1955 m., dar viena – 1982 m. Po Šaltojo karo prie NATO prisijungė dar 16 valstybių.

NATO šiuo metu pripažįsta Bosniją ir Hercegoviną, Sakartvelą ir Ukrainą narystės siekiančiomis valstybėmis.[2]

Valstybės steigėjos ir plėtra

redaguoti
 
NATO plėtra

NATO įkurta 1949 m. balandžio 4 d., pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį. 12 Aljanso steigėjų: Belgija, Kanada, Danija, Prancūzija, Islandija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Jungtinė Karalystė ir JAV.[3]

Šiuo metu Aljansą sudaro 32 valstybės. Šaltojo karo metais, be 12 šalių steigėjų, prisijungė keturios naujos narės: Graikija ir Turkija (1952), Vakarų Vokietija (1955) ir Ispanija (1982). 1990 m., susivienijus Vokietijai, buvusios Rytų Vokietijos teritorija tapo NATO dalimi. Pasibaigus Šaltajam karui, NATO išsiplėtė: prie jos prisijungė Čekija, Vengrija ir Lenkija (1999), Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija (2004), Albanija ir Kroatija (2009), Juodkalnija (2017), Šiaurės Makedonija (2020), Suomija (2023) ir Švedija (2024).[3] Visos po 1990 m. į NATO įstojusios valstybės (išskyrus Suomiją ir Švediją) priklausė Varšuvos sutarties organizacijai (VSO) arba Jugoslavijai. Nė viena valstybė nėra išstojusi iš NATO nuo jos įkūrimo.

Dabartinis NATO valstybių užimamas plotas siekia 27 581 382 km².

Narystės siekiai

redaguoti

Trys valstybės yra oficialiai informavusios NATO apie savo narystės siekius: Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Ukraina.[2]

Valstybių narių sąrašas

redaguoti

Dabartinės NATO valstybės narės:

Vėliava Valstybė Sostinė Įstojimo data Gyventojų Plotas
(km²) 		Karinis
biudžetas (%)[5] 		BVP
(mln. JAV $)[6]
 
 Albanija Tirana 2009 m. balandžio 1 d. (2009-04-01) 2 854 710 28 748 1,7 22 743
 
 Belgija Briuselis 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 11 611 419 30 528 1,2 630 110
 
 Bulgarija Sofija 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 6 885 868 110 879 1,8 101 611
 
 Čekija Praha 1999 m. kovo 12 d. (1999-03-12) 10 510 751 78 867 1,5 332 025
 
 Danija Kopenhaga 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 5 854 240 42 926 2,0 405 199
 
 Estija Talinas 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 1 328 701 45 228 2,9 40 757
 
 Graikija Atėnai 1952 m. vasario 18 d. (1952-02-18) 10 445 365 131 957 3,2 238 275
 
 Islandija Reikjavikas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 370 335 103 000 — 31 020
 
 Ispanija Madridas 1982 m. gegužės 30 d. (1982-05-30) 47 486 935 505 370 1,5 1 581 151
 
 Italija Roma 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 59 240 329 301 340 1,6 2 255 503
 
 Jungtinė Karalystė Londonas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 67 281 039 243 610 2,3 3 344 744
 
 JAV Vašingtonas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 336 997 624 9 833 520 3,4 27 357 825
 
 Juodkalnija Podgorica 2017 m. birželio 5 d. (2017-06-05) 627 859 13 812 1,6 7 406
 
 Kanada Otava 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 38 155 012 9 984 670 1,3 2 140 086
 
 Kroatija Zagrebas 2009 m. balandžio 1 d. (2009-04-01) 4 060 135 56 594 1,8 82 044
 
 Latvija Ryga 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 1 873 919 64 589 2,3 43 598
 
 Lenkija Varšuva 1999 m. kovo 12 d. (1999-03-12) 38 307 726 312 685 3,8 808 435
 
 Lietuva Vilnius 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 2 786 651 65 300 2,7 77 926
 
 Liuksemburgas Liuksemburgas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 639 321 2 586 0,7 85 780
 
 Nyderlandai Amsterdamas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 17 501 696 41 543 1,5 1 117 101
 
 Norvegija Oslas 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 5 403 021 323 802 1,6 485 513
 
 Portugalija Lisabona 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 10 290 103 92 090 1,5 287 421
 
 Prancūzija Paryžius 1949 m. rugpjūčio 24 d. (1949-08-24) 64 531 444 643 427 2,1 3 031 778
 
 Rumunija Bukareštas 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 19 328 560 238 391 1,6 345 894
 
 Slovakija Bratislava 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 5 447 622 49 035 2,0 132 122
 
 Slovėnija Liubliana 2004 m. kovo 29 d. (2004-03-29) 2 119 410 20 273 1,3 68 236
 
 Suomija Helsinkis 2023 m. balandžio 4 d. (2023-04-04) 5 619 399 338 455 2,4 300 499
 
 Šiaurės Makedonija Skopjė 2020 m. kovo 27 d. (2020-03-27) 2 103 330 25 713 1,7 14 769
 
 Švedija Stokholmas 2024 m. kovo 7 d. (2024-03-07) 10 467 097 450 295 1,5 593 268
 
 Turkija Ankara 1952 m. vasario 18 d. (1952-02-18) 84 775 404 783 562 1,5 1 108 453
 
 Vengrija Budapeštas 1999 m. kovo 12 d. (1999-03-12) 9 709 786 93 028 2,1 212 610
 
 Vokietija Berlynas 1955 m. gegužės 6 d. (1955-05-06) 83 408 554 357 022 1,5 4 457 366

Karinis personalas

redaguoti
Karinio personalo skaičius
Valstybė[7] Aktyvus Rezervas Sukarinta Iš viso 1000 žm.
iš viso aktyvus
  Albanija 10 500 0 500 11 000 3,6 3,4
  Belgija 28 800 5 900 0 34 700 2,9 2,4
  Bulgarija 42 663 3 000 0 45 663 6,6 6,2
  Čekija 27 400 4 200 0 31 600 3 2,6
  Danija 20 440 45 800 0 66 240 11,2 3,5
  Estija 7 600 230 000 15 800 253 400 207,7 6,2
  Graikija 143 300 221 350 4 000 368 650 34,8 13,5
  Islandija 250 250 250 750 2,1 0,7
  Ispanija 133 282 15 450 75 800 224 532 4,8 2,8
  Italija 175 100 18 300 182 350 375 750 6 2,8
  Jungtinė Karalystė 196 453 78 600 0 275 053 4,2 3
  JAV 1 456 870 850 760 0 2 307 630 6,9 4,3
  Juodkalnija 2 350 2 800 10 100 15 250 25,1 3,9
  Kanada 70 500 35 600 5 500 111 600 2,9 1,9
  Kroatija 16 700 21 000 3 000 40 700 9,7 4
  Latvija 16 700 36 000 0 52 700 28,3 9
  Lenkija 164 500 0 75 400 239 900 6,3 4,3
  Lietuva 23 000 90 000 14 150 127 150 46,9 8,5
  Liuksemburgas 940 0 600 1 540 2,4 1,5
  Nyderlandai 41 543 6 643 6 500 54 686 3,2 2,4
  Norvegija 25 400 40 000 0 65 400 11,9 4,6
  Portugalija 33 200 211 700 24 700 269 600 26,3 3,2
  Prancūzija 208 750 41 050 175 050 424 850 6,2 3,1
  Rumunija 72 000 55 000 79 900 206 900 9,7 3,4
  Slovakija 19 500 0 0 19 500 3,6 3,6
  Slovėnija 7 500 26 200 5 950 39 650 18,9 3,6
  Suomija 24 250 900 000 14 321 938 571 168,7 4,4
  Šiaurės Makedonija 8 000 26 850 7 600 42 450 19,9 3,8
  Švedija 24 400 32 900 0 57 300 5,4 2,3
  Turkija 534 400 378 700 156 800 1 069 900 13 6,5
  Vengrija 41 600 20 000 12 000 73 600 7,6 4,3
  Vokietija 184 100 50 050 0 234 150 2,9 2,3
  NATO 3 737 591 3 415 203 870 271 8 023 065 8,4 3,9

Karinės išlaidos

redaguoti

Narių išlaidos gynybai: JAV ir likusiųjų 31 NATO valstybių.

  Jungtinės Amerikos Valstijos (65.63 %)
  Visų likusių NATO valstybių išlaidų suma (34.37 %)

JAV išlaidos gynybai sudaro du trečdalius viso aljanso skiriamų pinigų taigi beveik dukart daugiau negu visų likusių NATO narių kartu paėmus.

Valstybė Gyventojų BVP
(nominalus)[a] 		Išlaidos gynybai (JAV $)[b] Personalas
Iš viso
(mln. $)		 % nuo
BVP 		1 gyv.
  Albanija 3 101 621 25,43 516 2,03 114 7 000
  Belgija 11 913 633 655,74 8 519 1,30 585 21 300
  Bulgarija 6 827 736 106,72 2 325 2,18 218 26 900
  Kanada 38 516 736 2 233,83 30 495 1,37 609 77 100
  Kroatija 4 169 239 89,90 1 624 1,81 315 13 700
  Čekija 10 706 242 326,13 6 834 2,10 426 29 500
  Danija 6 057 361 418,58 9 940 2,37 1 479 17 300
  Estija 1 202 762 41,89 1 437 3,43 690 7 500
  Suomija 5 614 571 302,72 7 308 2,41 1 103 30 800
  Prancūzija 62 819 428 3 120,35 64 271 2,06 801 204 700
  Vokietija 84 220 184 4 610,04 97 686 2.12 911 185 600
  Graikija 10 497 595 249,81 7 684 3,08 648 110 800
  Vengrija 9 670 009 231,61 4 889 2,11 349 20 900
  Islandija 360 872 32,89 — — — —
  Italija 61 021 855 2 311,17 34 462 1,49 505 171 400
  Latvija 1 821 750 45,15 1 421 3,15 539 8 400
  Lietuva 2 655 755 80,72 2 300 2,85 538 18 500
  Liuksemburgas 660 924 60,69 785 1,29 921 900
  Juodkalnija 602 445 8,02 162 2,02 170 1 600
  Nyderlandai 17 463 930 1 162,88 21 640 1,85 1 030 41 900
  Šiaurės Makedonija 2 133 410 15,87 353 2,22 127 6 100
  Norvegija 5 600 850 482,58 10 606 2,20 1 754 24 300
  Lenkija 37 991 766 848,86 34 975 4,12 711 216 100
  Portugalija 10 223 150 298,98 4 627 1,55 360 28 400
  Rumunija 18 326 327 383,92 8 644 2,25 289 66 600
  Slovakija 5 425 319 142,81 2 841 1,99 387 15 600
  Slovėnija 2 099 790 73,52 949 1,29 339 5 900
  Ispanija 47 051 085 1 658,36 21 269 1,28 366 117 400
  Švedija 10 536 338 626,54 13 428 2,14 1 185 23 100
  Turkija 83 593 483 1 090,29 22 776 2,09 310 481 000
  Jungtinė Karalystė 68 502 956 3 520,50 82 107 2,33 1 077 138 100
  Jungtinės Amerikos Valstijos 338 229 980 28 719,94 967 707 3,37 2 239 1 300 200
  NATO 969 619 192 53 976,44 1 474 399 2,73 1 210 3 418 600

Pastabos

redaguoti
  1. ↑ Mlrd. JAV dol.[8]
  2. ↑ Gynybos išlaidų BVP ir personalo duomenys yra priskiriami 2024 m. Birželio NATO pranešimui spaudai.[9]

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ „Šiaurės Atlanto sutartis“. NATO. 1949-04-04. Nuoroda tikrinta 2023-06-26.
  2. ↑ 2,0 2,1 „Plėtra ir 10 straipsnis“. NATO. 2022-06-10. Nuoroda tikrinta 2022-07-01.
  3. ↑ 3,0 3,1 NATO. „Valstybės narės“. NATO (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-29.
  4. ↑ 4,0 4,1 NATO. „Plėtra ir 10 straipsnis“. NATO (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-06-29.
  5. ↑ „Military expenditure by country as percentage of gross domestic product, 2023“. Stockholm International Peace Research Institute. 5 July 2024. Nuoroda tikrinta 5 July 2024.
  6. ↑ „World Economic Outlook Database, April 2024“. IMF.org. International Monetary Fund. 16 April 2024. Nuoroda tikrinta 16 April 2024.
  7. ↑ The International Institute for Strategic Studies (February 2022). The Military Balance 2022. London: Routledge. ISBN 978-1-032-27900-8. ISSN 0459-7222.
  8. ↑ „GDP current prices“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 29 March 2020.
  9. ↑ „Defence Expenditure of NATO Countries (2014–2024)“ (PDF). NATO. March 2024. Nuoroda tikrinta 19 September 2024.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=NATO_valstybės_narės&oldid=7397599"