Jungtinių Tautų Organizacija

organizacija
(Nukreipta iš puslapio Jungtinės Tautos)
Jungtinių Tautų Organizacija
JTO vėliava JTO emblema
Vėliava Emblema
United Nations (Member States and Territories).svg
Būstinė Niujorkas, JAV
Oficialios kalbos Arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų, ispanų
Tipas Tarptautinė organizacija
Narystė 193 valstybės narės
2 valstybės stebėtojos
JT Generalinis sekretorius António Guterres
Įkurta Jungtinių Tautų Chartija
1945 m. birželio 26 d.[a]
Svetainė un.org

Jungtinių Tautų Organizacija[b] (JTO) arba Jungtinės Tautos (JT) – tarptautinė organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus tautų santykius bei siekti tarptautinio bendradarbiavimo.[1] Tai didžiausia ir labiausiai pasaulyje žinoma tarptautinė organizacija.[2] JTO būstinė įsikūrusi Niujorke, o kiti pagrindiniai biurai yra Ženevoje, Nairobyje, Vienoje ir Hagoje.

Jungtinių Tautų Organizaciją sudaro 193 valstybės narės, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną, nepripažintą Taivaną ir Kosovą). Lietuva į JTO priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną.

IstorijaKeisti

Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrimo idėja kilo Antrojo pasaulinio karo metu, Teherano konferencijoje, vykusioje 1943 metais. Pagrindinis idėjos propaguotojas buvo JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas. 1944 metų antrojoje pusėje Prancūzijos, Kinijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir TSRS atstovai Vašingtone nustatė naujosios organizacijos paskirtį, tikslus ir veikimo būdus.

1945 metais, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Jungtinių Tautų Organizaciją (sutrumpintai – JTO arba Jungtinės Tautos) įkūrė Jungtinių Tautų chartiją pasirašiusi 51 valstybė.

Šaltojo karo metu JTO pastangos spręsti konfliktus tarp valstybių buvo varžomos TSRS bei JAV konfrontacijos. Vien tik TSRS vetavo 124, o JAV – 82 sprendimus iš visų 270 vetuotų sprendimų.

Po Rytų-Vakarų konflikto pabaigos JTO ženkliai padidino savo įtaką. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsnį esant „grėsmei taikai“ suteikiama teisė imtis prievartos priemonių, įskaitant ir karines akcijas, atsirado platesnės veiklos galimybės. Po 1988 metų buvo nuspręsta įsteigti virš 20 taikos misijų, nors per ligtolinį laikotarpį vykdytos tik 13 misijų. [1]

JTO gana efektyviai veikė Persijos įlankos karo metu, tačiau greitai pasirodė, kad JT taikos palaikymo misijos nėra tokios efektyvios kaip tikėtasi. 1992 metų spalį žlugo pastangos sureguliuoti pilietinį karą Angoloje, kai UNITA atsisakė dalyvauti taikos procese. 1993 metais praktiškai žlugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misija Bosnijoje ir Hercegovinoje irgi nesugebėjo įgyvendinti savo tikslų kaip ir analogiška misija Kroatijoje. 1994 metais JT taikdariai nesugebėjo sustabdyti masinių žudynių Ruandoje. Nesėkmingos misijos vyko ten, kur didžiosios valstybės neturėjo tiesioginių interesų ir todėl nebuvo suinteresuotos kištis.

JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resursų, kurių netiesiogiai su konfliktu susijusios šalys nenori ar negali skirti.

TikslaiKeisti

Jungtinių Tautų Organizacijos tikslai:

  • Siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui, imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti ar agresijai likviduoti;
  • Puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius;
  • Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms bei laisvėms;
  • Būti tautų, kurios siekia minėtų tikslų, veiklos derinimo centru.

Nuo 1990 metų, siekdamos parengti išsamią ir teisiškai pagrįstą plėtros darbotvarkę, Jungtinės Tautos rėmė daugybę pasaulio viršūnių susitikimų ir pasaulinių konferencijų. Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sukvietė 147 valstybių ir vyriausybių vadovus į Tūkstantmečio viršūnių susitikimą. Jungtinių Tautų tikslas – kreiptis į pasaulio lyderius ir paprašyti dar kartą patvirtinti jų apsisprendimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekti pažangos. Be įsipareigojimų savo valstybėms pasaulio vadovai pripažino kolektyvinę atsakomybę išsaugoti žmogiškojo orumo principus. Be to, valstybių bei vyriausybių vadovai pareiškė, kad pagrindinis šiandieninio pasaulio tikslas – užtikrinti, kad globalizacija taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga. Taigi buvo suformuluoti šie tūkstantmečio tikslai:

StruktūraKeisti

Pagrindiniai JTO organai:

 

Generaliniai sekretoriaiKeisti

JT specializuotosios agentūrosKeisti

Jungtinių Tautų specializuotosios agentūros
Nr. Santrumpa Agentūra Būstinė Vadovas Įkurta
1 MŽŪO, FAO Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija   Roma, Italija   Qu Dongyu 1945
2 TCAO, ICAO Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija   Monrealis, Kanada   Juan Carlos Salazar 1947
3 IFAD Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas   Roma, Italija   Gilbert Houngbo 1977
4 TDO, ILO Tarptautinė darbo organizacija   Ženeva, Šveicarija   Guy Ryder 1946 (1919)
5 TJO, IMO Tarptautinė jūrų organizacija   Londonas, Jungtinė Karalystė   Kitack Lim 1948
6 TVF, IMF Tarptautinis valiutos fondas   Vašingtonas, JAV   Kristalina Georgieva 1945 (1944)
7 TTS, ITU Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga   Ženeva, Šveicarija   Houlin Zhao 1947 (1865)
8 UNESCO Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija   Paryžius, Prancūzija   Audrey Azoulay 1946
9 UNIDO Jungtinių Tautų pramonės vystymo organizacija   Viena, Austrija   Gerd Müller 1967
10 UNWTO Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija   Madridas, Ispanija   Zurab Pololikashvili 1974
11 UPU Pasaulinė pašto sąjunga   Bernas, Šveicarija   Masahiko Metoki 1947 (1874)
12 WBG Pasaulio banko grupė   Vašingtonas, JAV   David Malpass (prezidentas) 1945 (1944)
13 PSO, WHO Pasaulio sveikatos organizacija   Ženeva, Šveicarija   Tedros Adhanom 1948
14 WIPO Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija   Ženeva, Šveicarija   Daren Tang 1974
15 PMO, WMO Pasaulinė meteorologijos organizacija   Ženeva, Šveicarija   Petteri Taalas (gen. sekretorius)
  Gerhard Adrian (prezidentas)
1950 (1873)

Aplinkosauginė veiklaKeisti

Jungtinės Tautos savo struktūroje turi nemažai padalinių, daugiau ar mažiau susijusių su aplinkos apsaugos klausimais. Iš jų tiesiogiai tokio pobūdžio problemas sprendžia Aplinkos apsaugos programa, kartais bendradarbiaudama su vystymo programa. Aplinkosaugos klausimai nagrinėjami ir komisijose, kaip kad Subalansuotos plėtros arba Europos ekonominėje komisijoje. Miškų forumas taip pat gali būti siejamas su šia sritimi.[3]

Siekdamos vystyti tarptautines aplinkosaugos institucijas Jungtinės Tautos organizuoja didelio masto konferencijas. Pradedant 1972 m. vykusia Žmogaus aplinkos konferencija, jos vyksta kas dešimt metų.

Šių konferencijų metu buvo susitarta dėl daugelio svarbių tarptautinių konvencijų, kaip kad Biologinės įvairovės, Bendrosios klimato kaitos, Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos, CITES ir kitų.

NuorodosKeisti

IšnašosKeisti

  1. „Charter of UN Chapter I“. www.un.org (anglų). 2015-06-17. Suarchyvuotas originalas 2017-10-28. Nuoroda tikrinta 2018-11-22. 
  2. „International Organization“. National Geographic Society (anglų). 2012-12-23. Suarchyvuotas originalas 2020-11-16. Nuoroda tikrinta 2020-10-24. 
  3. Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 7-8
  1. Formaliai įsteigta 1945 m. spalio 24 d.
  2. arab. منظمة الأمم المتحدة;
    kin. 联合国/聯合國;
    angl. United Nations Organization;
    pranc. Organisation des Nations unies;
    rus. Организация Объединённых Наций;
    isp. Organización de las Naciones Unidas.
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Jungtinių Tautų Organizacija