Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos | |
---|---|
![]() Sausumos pajėgų ženklas | |
Veikimo laikas | 1991 - dabar |
Valstybė | ![]() |
Pavaldus | Lietuvos kariuomenė |
Rūšis | Sausumos kariuomenė |
Būstinė | Viršuliškių g. 36, Vilnius |
Šūkis | Vienybėje jėga, tikėjime - pergalė! |
Sukaktuvės | 1918 m. lapkričio 23 d. |
Vadovybė | |
Sausumos pajėgų vadas | Brigados generolas Artūras Radvilas |
Sausumos pajėgų štabo viršininkas | Pulkininkas Viktoras Bagdonas |
Sausumos pajėgų vyriausiasis puskarininkis | Seržantas majoras Darius Masiulis |
Simbolika | |
Sausumos pajėgų vėliava | ![]() |
Beretė | ![]() |
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos (SP) – didžiausia Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis, skirta Lietuvos valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, taip pat ir dalyvaujanti tarptautinėse operacijose. Sausumos pajėgos yra pavaldžios Lietuvos kariuomenės vadui. Pajėgos plėtojamos pagal NATO standartus didinant operacinį veiksmingumą ir stiprinant gebėjimus veikti kartu su kitomis NATO šalių pajėgomis. Kariai nuolatos dalyvauja kariniuose mokymuose ir pratybose Lietuvoje ir kitose Aljanso šalyse. Pajėgose tarnauja ir dirba apie 3500 karių ir civilių bei 5000 karių savanorių.
Sausumos pajėgų tikslas – parengti SP karinius vienetus valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, gebančius dalyvauti tarptautinėse operacijose.
Sausumos pajėgų kariai vadovaujasi Lietuvos kariuomenės vertybėmis: patriotizmas, ištikimybė, pasiaukojimas, sąžiningumas, drąsa, pagarba, garbė ir principingumas.
Sausumos pajėgų diena laikoma liepos 15 d. Ji siejama su tuo, kad 1410 m. liepos 15-ąją vykusį istorinį Žalgirio mūšį aprašančiuose istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą užfiksuotas raudonos vėliavos su Gediminaičių stulpais panaudojimas mūšyje. Būtent šios vėliavos pavyzdžiu buvo sukurta ir 2005 m. patvirtinta dabartinė SP vėliava.[1]
Struktūra redaguoti
Sausumos pajėgas sudaro:[1]
- Sausumos pajėgų vadovybės štabas, Vilnius;
- Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, Rukla;
- Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Rukla;
- Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Rukla;
- Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Rukla;
- Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Alytus;
- Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Panevėžys;
- Logistikos batalionas, Rukla;
- NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, Rukla;
- Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“, Klaipėda;
- Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Kaunas;
- Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, Rukla;
- Krašto apsaugos savanorių pajėgos, Vilnius;
- KASP štabas, Vilnius;
- KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus;
- KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas;
- KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Klaipėda;
- KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys;
- KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Šiauliai;
- KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-oji rinktinė, Vilnius.
Ginkluotė ir technika redaguoti
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos kariuomenės ginkluotė.
Sausumos pajėgų ginkluotė[2]:
- Pistoletai: Heckler&Koch SFP9-SF, Colt M1911A1 ir Glock 17;
- Automatiniai šautuvai: Ak 4, G-36 KA, M14, M16A1;
- Snaiperiniai šautuvai: SAKO TRG-22, Barrett M82A1, FN-SCAR-H PR;
- Kulkosvaidžiai: Rheinmetall MG3, FN MAG, Browning M2;
- Granatsvaidžiai: Carl Gustaf M2 ir M3; LAW-72, AT4 (vienkartinis); PV1110 (beatošliaužis); H&K GMG (automatinis); AG-36 (povamzdinis);
- Prieštankinės valdomos raketos: Javelin;
- Minosvaidžiai: 120 mm sunkieji; 60 mm lengvieji;
- Haubicos: savaeigės 155 mm PzH 2000; buksyruojamos 105 mm M101;
- Pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“;
- Šarvuočiai: M113 A1 ir A2, BV-206;
- Visureigiai: JLTV, HMMWV, MB GD, Land Rover Defender 88, 90 ir 110;
- Sunkvežimiai: U 1550L, UNIMOG U 2150L/38 ir UNIMOG U 2150L/38 su kranu Unimog U 1550L, U 2150L/38 ir U 2150L/38 (su kranu); SISU E13TP; DAF; MAN; Magirus Deutz; Volvo ir kt.
Budinčios pajėgos redaguoti
Sausumos pajėgų (SP) kariai budi su tikslu tenkinti tiek NATO, tiek ES, tiek nacionalinius poreikius. Nacionaliniams poreikiams skirtas SP karių budėjimas Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose, kuris vykdomas nuolatos nuo 2010 m. Vykdant įsipareigojimus NATO bei Europos Sąjungai, SP kariai jau nuo 2010 m. pradžios tam tikrais periodais ir apimtimis vykdo budėjimus NATO greitojo reagavimo pajėgų (NATO Response Force, NRF) bei ES kovinių grupių (EU Battle Group, EUBG) sudėtyje.
Sausumos pajėgų simbolika redaguoti
Sausumos pajėgų žygio daina – „Mes kariai ir mes gynėjai“
Mes kariai ir mes gynėjai Brangios žemės Lietuvos, Visad budim kaip budėję Už šventus vartus Aušros.
Mums nebaisūs sunkūs žygiai, Nebaugina jie, oi, ne, Lietuvos narsių karžygių Griausmu aidi eisena.
Plieno šalmai galvas dengia, Trykšta ugnys iš akių. Jeigu priešai mūs nevengia, Tai ir mes nevengsim jų.
Jaunos degančios krūtinės Priešo kulkos nepajaus Ir nei žygiai, nei kautynės Mūsų dvasios nepalauš.
Mums nebaisūs sunkūs žygiai Dėl brangiosios Lietuvos. Nerami dvasia karžygių Brangią laisvę atkovos!
Taip pat skaitykite redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- Oficiali Lietuvos kariuomenės interneto svetainė Archyvuota kopija 2014-08-12 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2020-03-28
- ↑ „Lietuvos kariuomenė :: Kariuomenės struktūra » Sausumos pajėgos“. kariuomene.kam.lt. 2016-01-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-09-01. Nuoroda tikrinta 2016-09-01.
- ↑ „Lietuvos kariuomenės ginkluotė ir karinė technika“. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. Nuoroda tikrinta 2013-03-04.