Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas
LDK Kestučio pėstininkų bataliono emblema
Bataliono emblema
Veikimo laikas 1992 m. rugpjūčio 15 d.–dabar
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Lietuvos sausumos pajėgos
Rūšis motorizuotasis pėstininkų batalionas
Būstinė Sakalinė
Vadovybė
Vadas pulkininkas leitenantas Arūnas Vaškevičius
Štabo viršininkas majoras Justas Kundrotas
Vyriausiasis puskarininkis seržantas majoras Audrius Knapkevičius

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas (LDK KMPB) – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karinis dalinys, esantis Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ sudėtyje.

Bataliono pagrindinė funkcija – išlaikyti aukštą savo padalinių parengtį dalyvaujant operacijose už Lietuvos ribų ir vykdant savo šalies gynybą.

IstorijaKeisti

1991 m. rugsėjo 1 d. Mokomojo junginio vado Česlovo Jezersko įsakymu (įsakymas neišliko) Jurbarke buvo įkurtas greitojo reagavimo būrys, kuriam vadovavo Česlovas Šlėgaitis. Pirmoji kovinė Jurbarko greitojo reagavimo būrio užduotis - tuometinių KGB rūmų apsauga Vilniuje. 1991 m. spalio 24 d. prie Jurbarko greitojo reagavimo būrio buvo prijungtas Atskiras Raseinių greitojo reagavimo būrys ir suformuota Jurbarko greitojo reagavimo kuopa, kurios vadu paskirtas Č. Šlėgaitis. Kuopos dislokacijos vieta - Jurbarko komendantūra. 1992 m. sausio 16 d. prie Jurbarko kuopos buvo prijungta Raseinių kuopa (vadas A. Bertulis) ir suformuoti būsimo Tauragės motodesantinio bataliono pagrindai. 1992 m. vasario 20 d. siekiant išsaugoti nuo grobstymo bei išvežimo iš Lietuvos respublikos materialines vertybes, iš savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos perimama išorinė Rusijos kariuomenės karinio dalinio, dislokuoto Sakalinėje (Tauragės raj.), apsauga. Tą pačią dieną Rusijos kariuomenei paliekant Lietuvą, perimama dalinio teritorija ir joje esantis Lietuvos respublikos turtas. I-a kuopa, vadovaujama j. ltn. A. Šidlausko iš Jurbarko komendantūros iškeliama į lauko stovyklą Palėkių kaime (Jurbarko raj.), II-a kuopa, vadovaujama vrš. R Stanevičiaus - į Sakalinę. Iki 1992 m. pavasario batalionas buvo komplektuojamas tik iš karininkų ir liktinės tarnybos karių. 1992 m. balandžio 27 d. batalione pradėjo tarnauti pirmieji šauktiniai kariai.[1] Birželio 6 d. pirmieji bataliono kariai iškilmingai prisiekė Lietuvos respublikai Vilniuje, Katedros aikštėje. LR Krašto apsaugos ministerijos 1992 m. liepos 20 d. įsakymu "Dėl vardų suteikimo "Geležinio vilko " I-os LKB padaliniams" Tauragės motodesantinis batalionas pavadintas " Geležinio Vilko" I-os Lauko kariuomenės brigados Tauragės motodesantiniu batalionu. Liepos 23 d. bataliono vadu paskiriamas plk. ltn. Stasys Levulis.

1994 m. birželio 2 d. batalionas priskirtas 1-ajai Lauko kariuomenės brigadai „Geležinis vilkas“. 1996 m. vasario 9 d. batalionas pavadintas Tauragės „Geležinio Vilko“ motorizuotuoju pėstininkų motorizuotu pėstininkų batalionu. 1999 m. gruodžio 1 d. batalionas iš brigados "Geležinis vilkas" pervesti į Vakarų motorizuotosios pėstininkų brigados tiesioginį pavaldumą. priskirtas 2-ajai motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija".

2000 m. vasario 22 d. batalionas buvo pervadintas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotuojį pėstininkų batalioną. 2014 m. batalionas pradėjo vykdyti pasirengimą vienerių metų budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgose, kuris prasidėjo 2015 m. Nuo 2016 m. sausio 1 d., performavus Lietuvos Sausumos pajėgų struktūrą, batalionas priskirtas Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“.

Kovinis rengimasKeisti

2016 m. birželio 21 d. Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas išleido į atsargą beveik keturis šimtus tarnybą baigusių šauktinių. Tai pirmoji bataliono karių laida, 2015 m. pavasarį atnaujinus privalomąją karinę tarnybą.[2]

Batalione tarnaujantys šauktiniai privalo baigti 9 mėnesių bazinį kario rengimo kursą. Jo pabaigoje vykdomos vertinamosios lauko taktikos pratybos. 2019 m. rudenį atidaryta specialiai Sakalinės miške įrengta 3 km ilgio trasa su kliūtimis kuri pavadinta Kęstutėnų šlovės taku. Ją įveikę šauktiniai gauna karinę beretę.[3]

Tarptautinis bendradarbiavimasKeisti

 
LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas Afganistano Goro provincijoje

Motorizuotasis pėstininkų batalionas taikos palaikymo misijose pradėjo dalyvauti nuo 1995 m. Nuo 1995 m. iki 2010 m. bataliono kariai dalyvavo taikos palaikymo misijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Nuo 2005 m. bataliono kariai vyko į misijas Irake, nuo 2007 m. – dalyvavo tarptautinėje operacijoje Afganistane.[4] Batalione buvo suformuoti PAG-5 ir PAG-11 kariniai kontingentai Lietuvos vadovaujamoje bendroje civilių ir karių misijoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų sudėtyje.

Bataliono kariai dalyvauja JAV vadovaujamoje daugianacionalinėje Ukrainos karių mokymo programoje[5] ir įvairiose tarptautinėse karinėse pratybose.[6][7]

Bataliono kovinė vėliavaKeisti

 

Bataliono kovinės vėliavos eskizas sukurtas dailininko Vido Drėgvos ir patvirtintas LR vyriausybės heraldikos komisijoje 1995 m. gegužės 8 d. Kovinė vėliava batalionui įteikta tų pačių metų rugpjūčio 15 d. Vėliavos įteikimo ceremonijoje dalyvavo: KA ministras L. Linkevičius, kariuomenės vadas gen. J. Andriškevičius ir vyr. kariuomenės kapelionas monsinjoras A. Svarinskas. Vienas iš pagrindinių atributų bei simbolių vėliavoje panaudotas stilizuotas geležinio vilko atvaizdas, buvęs tarpukario Lietuvos kariuomenės 3-ojo dragūnų "Geležinio vilko" pulko vėliavoje. Ši vėliava, su įrašu „Kovon dėl Lietuvos laisvės ir garbės“, 1937 m. rugpjūčio 15 d., pulko šventės dieną, iškilmingoje rikiuotėje įteikta Tauragės mieste įsikūrusiam pulkui. Ceremonijoje dalyvavo prezidentas Antanas Smetona.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti