Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas
|
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
| Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas | |
|---|---|
 Bataliono emblema | |
| Veikimo laikas | 1992 m. rugpjūčio 15 d.–dabar |
| Valstybė |  Lietuva
|
| Pavaldus | Lietuvos sausumos pajėgos |
| Rūšis | Pėstininkų batalionas |
| Būstinė | Sakalinė |
| Vadovybė | |
| Vadas | pulkininkas leitenantas Donatas Blažys |
| Štabo viršininkas | majoras Egidijus Stoškus |
| Vyriausiasis puskarininkis | seržantas majoras Dainius Vilkaitis |
| Simbolika | |
| Kovinė vėliava | 
|
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas (LDK KPB) – Lietuvos ginkluotųjų pajėgų karinis dalinys, esantis Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ sudėtyje.
Bataliono pagrindinė funkcija – išlaikyti aukštą savo padalinių parengtį dalyvaujant operacijose už Lietuvos ribų ir vykdant savo šalies gynybą.
Istorija
redaguotiPenktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas
redaguotiPulką 1919 m. kovo 2 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Kaune pradėjo organizuoti Kauno komendantūros karininkas Kazys Škirpa. Iš pradžių jis vadinosi atskiruoju Kauno batalionu. Iš Kauno komendantūros buvo išskirtos 5-oji ir 6-oji pėstininkų kuopos bei 2-asis husarų eskadronas. Pėstininkų kuopos tapo 1-ąją ir 2-ąją kuopomis, prie kurių netrukus prisijungė nauji savanoriai. Kovo 23 d. iš Kauno miesto komendantūros mokomosios komandos atvyko 20 kareivių ir 16 kareivių iš grenadierių komandos. Kovo 28 d. prisijungė Kauno mokomosios komandos 1-osios ir 4-osios kuopos kariai ir keletas savanorių kulkosvaidininkų iš Vilniaus. Naujai atvykusios 1-oji kuopa pervadinta 1-ąja kuopa, 4-oji – 2-ąja kuopa, o iki tol buvusios 1-oji kuopa pervadinama 3-ąja kuopa, 2-oji kuopa – 4-ąja.
1919 m. birželio 20 d. Vyriausiojo karo vado įsakymų Nr.12 batalionas pavadintas Vilniaus batalionu. 1919 m. lapkričio 10 d. Vyriausiojo Kariuomenės vado įsakymu Vilniaus batalionas pervadintas 5-uoju pėstininkų pulku. Iš esančių kuopų bei iš Seinų atvykusios vienos komendantūros kuopos suformuoti I ir II batalionai. III batalionas 1920 m. sausio mėnesį suformuotas iš Pasvalio komendantūros ir iš Telšių apskrityje pašauktų naujokų.
1920 m. vasario 7 d. įsakymu Lietuvos kariuomenei Nr. 239 Penktajam pėstininkų pulkui suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio vardas.
1940 m. Lietuvos okupacijos metu pulkas buvo įjungtas į Raudonosios Armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso sudėtį.
Tauragės motodesantinis batalionas
redaguoti1991 m. rugsėjo 1 d. Mokomojo junginio vado Česlovo Jezersko įsakymu (įsakymas neišliko) Jurbarke buvo įkurtas greitojo reagavimo būrys, kuriam vadovavo Česlovas Šlėgaitis. Pirmoji kovinė Jurbarko greitojo reagavimo būrio užduotis - tuometinių KGB rūmų apsauga Vilniuje. 1991 m. spalio 24 d. prie Jurbarko greitojo reagavimo būrio buvo prijungtas Atskiras Raseinių greitojo reagavimo būrys ir suformuota Jurbarko greitojo reagavimo kuopa, kurios vadu paskirtas Č. Šlėgaitis. Kuopos dislokacijos vieta - Jurbarko komendantūra.
1992 m. sausio 16 d. prie Jurbarko kuopos buvo prijungta Raseinių kuopa (vadas A. Bertulis) ir suformuoti būsimo Tauragės motodesantinio bataliono pagrindai.
1992 m. vasario 20 d. siekiant išsaugoti nuo grobstymo bei išvežimo iš Lietuvos respublikos materialines vertybes, iš savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos perimama išorinė Rusijos kariuomenės karinio dalinio, dislokuoto Sakalinėje (Tauragės raj.), apsauga. Tą pačią dieną Rusijos kariuomenei paliekant Lietuvą, perimama dalinio teritorija ir joje esantis Lietuvos respublikos turtas. I-a kuopa, vadovaujama j. ltn. A. Šidlausko iš Jurbarko komendantūros iškeliama į lauko stovyklą Palėkių kaime (Jurbarko raj.), II-a kuopa, vadovaujama vrš. R Stanevičiaus - į Sakalinę.
Iki 1992 m. pavasario batalionas buvo komplektuojamas tik iš karininkų ir liktinės tarnybos karių. 1992 m. balandžio 27 d. batalione pradėjo tarnauti pirmieji šauktiniai kariai.[1] Birželio 6 d. pirmieji bataliono kariai iškilmingai prisiekė Lietuvos respublikai Vilniuje, Katedros aikštėje.
LR Krašto apsaugos ministerijos 1992 m. liepos 20 d. įsakymu "Dėl vardų suteikimo "Geležinio vilko " I-os LKB padaliniams" Tauragės motodesantinis batalionas pavadintas " Geležinio Vilko" I-os Lauko kariuomenės brigados Tauragės motodesantiniu batalionu. Liepos 23 d. bataliono vadu paskiriamas plk. ltn. Stasys Levulis.
1994 m. birželio 2 d. batalionas priskirtas 1-ajai Lauko kariuomenės brigadai „Geležinis vilkas“. 1996 m. vasario 9 d. batalionas pavadintas Tauragės „Geležinio Vilko“ motorizuotu pėstininkų batalionu. 1999 m. gruodžio 1 d. batalionas iš brigados "Geležinis vilkas" pervesti į Vakarų motorizuotosios pėstininkų brigados tiesioginį pavaldumą. priskirtas 2-ajai motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija".
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas
redaguoti2000 m. vasario 22 d. batalionas buvo pervadintas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotąjį pėstininkų batalioną. 2014 m. batalionas pradėjo vykdyti pasirengimą vienerių metų budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgose, kuris prasidėjo 2015 m. Nuo 2016 m. sausio 1 d., performavus Lietuvos Sausumos pajėgų struktūrą, batalionas priskirtas Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“.
2016 m. birželio 21 d. Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas išleido į atsargą beveik keturis šimtus tarnybą baigusių šauktinių. Tai pirmoji bataliono karių laida, 2015 m. pavasarį atnaujinus privalomąją karinę tarnybą.[2]
Batalione tarnaujantys šauktiniai privalo baigti 9 mėnesių bazinį kario rengimo kursą. Jo pabaigoje vykdomos vertinamosios lauko taktikos pratybos. 2019 m. rudenį atidaryta specialiai Sakalinės miške įrengta 3 km ilgio trasa su kliūtimis kuri pavadinta Kęstutėnų šlovės taku. Ją įveikę šauktiniai gauna karinę beretę.[3]
Tarptautinis bendradarbiavimas
redaguoti
Motorizuotasis pėstininkų batalionas taikos palaikymo misijose pradėjo dalyvauti nuo 1995 m. Nuo 1995 m. iki 2010 m. bataliono kariai dalyvavo taikos palaikymo misijose Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Nuo 2005 m. bataliono kariai vyko į misijas Irake, nuo 2007 m. – dalyvavo tarptautinėje operacijoje Afganistane.[4] Batalione buvo suformuoti PAG-5 ir PAG-11 kariniai kontingentai Lietuvos vadovaujamoje bendroje civilių ir karių misijoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų sudėtyje.
Bataliono kariai dalyvauja JAV vadovaujamoje daugianacionalinėje Ukrainos karių mokymo programoje[5] ir įvairiose tarptautinėse karinėse pratybose.[6][7]
Bataliono kovinė vėliava
redaguotiSena vėliava
redaguotiBataliono kovinės vėliavos eskizas sukurtas dailininko Vido Drėgvos ir patvirtintas LR vyriausybės heraldikos komisijoje 1995 m. gegužės 8 d. Kovinė vėliava batalionui įteikta tų pačių metų rugpjūčio 15 d. Vėliavos įteikimo ceremonijoje dalyvavo: KA ministras L. Linkevičius, kariuomenės vadas gen. J. Andriškevičius ir vyr. kariuomenės kapelionas monsinjoras A. Svarinskas.
Vienas iš pagrindinių atributų bei simbolių vėliavoje panaudotas stilizuotas geležinio vilko atvaizdas, buvęs tarpukario Lietuvos kariuomenės 3-ojo dragūnų "Geležinio vilko" pulko vėliavoje. Ši vėliava, su įrašu „Kovon dėl Lietuvos laisvės ir garbės“, 1937 m. rugpjūčio 15 d., pulko šventės dieną, iškilmingoje rikiuotėje įteikta Tauragės mieste įsikūrusiam pulkui. Ceremonijoje dalyvavo prezidentas Antanas Smetona.
Nauja vėliava
redaguoti2022 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas minėjo 30-ąsias įkūrimo metines, vykstant iškilmingai rikiuotei batalionui įteikta nauja kovinė vėliava.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Sakalinės miško broliai: Lietuvos kariai, esantys arčiausiai sienos su Rusija https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sakalines-misko-broliai-lietuvos-kariai-esantys-arciausiai-sienos-su-rusija-56-757932
- ↑ Kęstučio batalionas išlydėjo pirmuosius šauktinius http://www.jurbarkosviesa.lt/Priedai/Simtmecio-Lietuva-sekme-ir-saugumas-tautos-vienybeje/Kestucio-batalionas-islydejo-pirmuosius-sauktinius Archyvuota kopija 2020-06-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Batalione išbandytas naujas „Kęstutėnų šlovės takas“ https://kurjeris.lt/aktualijos/krasto-zinios/batalione-isbandytas-naujas-kestutenu-sloves-takas/
- ↑ Bataliono istorija įkvepia naujokus http://www.jurbarkosviesa.lt/Priedai/Simtmecio-Lietuva-sekme-ir-saugumas-tautos-vienybeje/Bataliono-istorija-ikvepia-naujokus Archyvuota kopija 2020-06-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ LDK Kęstučio batalionas sutiko iš Ukrainos grįžusius instruktorius https://www.alfa.lt/straipsnis/50117660/ldk-kestucio-batalionas-sutiko-is-ukrainos-grizusius-instruktorius
- ↑ Lietuvos kariai treniruojasi tarptautinėse karinėse pratybose Lenkijoje https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/lietuvos-kariai-treniruojasi-tarptautinese-karinese-pratybose-lenkijoje-57-638517
- ↑ Lietuvoje vyksta tarptautiniai štabų mokymai „Raudonasis riteris 2011“ https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvoje-vyksta-tarptautiniai-stabu-mokymai-raudonasis-riteris-2011-56-144689