Vašingtonas

JAV sostinė, miestas šalies rytuose, prie Atlanto vandenyno.

Vašingtonas (oficialiai – Kolumbijos apygarda; angl. Washington, District of Columbia) – JAV sostinė, miestas šalies rytuose, prie Atlanto vandenyno. Miestas išsidėstęs prie Potomako upės ir jo intakų Anakostijos bei Rok Kryko. Nors pačiame mieste gyvena kiek daugiau nei 630 000 gyventojų, metropoliniame Vašingtono-Baltimorės regione gyvena apie 8,5 mln. žmonių (2010 m. surašymo duomenimis).

Vašingtonas
angl. Washington, D.C.
            
Kapitolijus
Vašingtonas
Vašingtonas
38°53′42″ š. pl. 77°2′12″ v. ilg. / 38.89500°š. pl. 77.03667°r. ilg. / 38.89500; 77.03667 (Vašingtonas)
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Apygarda Kolumbijos apygarda Kolumbijos apygarda
Įkūrimo data 1790 m.
Meras Muriel Bowser (D)
Gyventojų (2012) 632 323
Plotas 177 km²
Tankumas (2012) 3 572 žm./km²
Altitudė 0–125 m
Pašto kodas 20001-20098, 20201-20599
Tinklalapis dc.gov
Vikiteka Vašingtonas

Istorija

redaguoti

Miestas įkurtas 1790 m. ir pavadintas pirmojo JAV prezidento Džordžo Vašingtono garbei. Vašingtono miesto planas buvo kruopščiai planuojamas nuo pirmųjų miesto metų – daugelis miesto gatvių tinklų buvo sukurti pagal pirminį planą. 1791 m. JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas pavedė prancūzų kilmės architektui ir miesto planuotojui Pjerui Šarliui Lanfanui suprojektuoti naująją šalies sostinę, o į pagalbą pasitelkė škotų geodezininką Aleksandrą Ralstoną, kad šis padėtų parengti miesto planą.[1] Lanfano plane buvo numatytos plačios gatvės ir prospektai, išsišakojantys iš stačiakampių, kuriuose buvo numatyta vietos atviroms erdvėms.[2] Lanfanas savo projektą grindė kitų didžiųjų pasaulio miestų, tarp jų Paryžiaus, Amsterdamo, Karlsrūjės ir Milano, planais, kuriuos jam buvo atsiuntęs Tomas Džefersonas.[3] JAV sostine tapo nuo 1800 metų.

1821 m. įkurtas Džordžo Vašingtono universitetas.

Suskirstymas

redaguoti
 
Apygardų ribas nurodantis žemėlapis (sudarytas 2023 m.)

Miestas suskirstytas į aštuonias apygardas (ward), kurios toliau skirstomos į neoficialius mikrorajonus, kurių, 2017 m. duomenimis, buvo 131. Kiekviena iš aštuonių apygardų renka po vieną narį į Kolumbijos apygardos tarybą ir kas dešimt metų apygardas perskirsto.[4]

Ekonomika

redaguoti

Daugelis gyventojų dirba valstybės tarnyboje, paslaugų sferoje, prekybos ir finansų srityse. Išvystyta maisto, poligrafijos, karinė pramonė. Yra Vašingtono metropolitenas. Mieste taip pat yra nacionalinė mokslų akademija, JAV kongreso biblioteka, universitetai (didžiausias – Džordžo Vašingtono universitetas).

Transportas

redaguoti

Vašingtone yra trys didesni oro uostai. Ronaldo Reigano nacionalinis oro uostas yra kitoje Potomako upės pusėje Arlingtone, Virdžinijos valstijoje. Jame kyla ir leidžiasi JAV vidaus reisų lėktuvai. Tarptautinius skrydžius priima Vašingtono tarptautinis Daleso oro uostas, esantis už 42,3 km į vakarus nuo sostinės. Tarptautinis Baltimorės-Vašingtono T. Maršalo oro uostas įsikūręs už 51 km į šiaurės rytus Merilando valstijoje.

Architektūra

redaguoti

Mieste stovi baltas 169 m aukščio Dž. Vašingtono obeliskas, pastatytas 1848–1884 m. ir atidengtas 1888 m. spalio 9 d.; iki Eifelio bokšto pastatymo 1889 m. jis buvo aukščiausias statinys pasaulyje. Kongreso rūmų pastatas – Kapitolijus (1793–1865 m.), prezidento rezidencija – Baltieji rūmai (1792–1829 m.), vienas aukščiausių miesto statinių – Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinė šventovė bazilika. Taip pat yra JAV nacionalinis muziejus, oreivystės ir astronautikos muziejus, nacionalinė Vašingtono dailės galerija, kitos dailės galerijos. Be turistinių traukos objektų Nacionalinėje alėjoje, saugomas kolonijinės ir federalinės architektūros paveldas Džordžtauno, Adams Morgano mikrorajonuose.

Mieste 1994 m. vyko XV pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Sporto klubai:

Miestų partnerystė

redaguoti

Vašingtonas yra pasirašęs seserinių miestų sutartis su penkiolika miestų. Visi seseriniai miestai yra valstybių sostinės, išskyrus Sanderlandą, miestą Jungtinėje Karalystėje, iš kurio kilusi Džordžo Vašingtono giminė.[5] Paryžius ir Roma turi miestų partnerių statusą dėl pastarųjų griežtos seserinių miestų politikos.[6] Žemiau pateikiamas visų seserinių miestų sąrašas:

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Coleman, Christopher Bush (1920). Indiana Magazine of History. Indiana Historical Society. p. 109. Suarchyvuota iš originalo 2021-03-27. Nuoroda tikrinta 2020-12-13.
  2. „The L'Enfant and McMillan Plans“. National Park Service. Suarchyvuota iš originalo 2011-08-27. Nuoroda tikrinta 2008-05-27.
  3. Minta, Anna (2009). „Planning a National Pantheon: Monuments in Washington, D.C. and the Creation of Symbolic Space“. In Klaus Benesch; Jeffrey L. Meilke; David E. Nye; Miles Orvell (eds.). Public Space and the Ideology of Place in American Culture. Amsterdam—New York: Rodopi B.V. pp. 21–50. ISBN 978-90-420-2574-5. OCLC 644525117. Suarchyvuota iš originalo 2016-11-18.
  4. „Neighborhood Labels as Centroids“. opendata.DC.gov. DC Office of Planning. Suarchyvuota iš originalo 2017-05-30. Nuoroda tikrinta 2017-05-31.
  5. 5,0 5,1 „DC Sister Cities“. D.C. Office of the Secretary. Suarchyvuota iš originalo 2015-11-04. Nuoroda tikrinta 2019-08-13.
  6. 6,0 6,1 6,2 „Twinning with Rome“. Ville de Paris. Suarchyvuotas originalas 2011-06-08. Nuoroda tikrinta 2010-02-21.
  7. „Friendship and cooperation agreements“. Paris: Marie de Paris. Suarchyvuotas originalas 2016-04-03. Nuoroda tikrinta 2016-09-10.
  8. „DC & Addis to Become Sister Cities“. Tadias Magazine. Suarchyvuota iš originalo 2013-12-12. Nuoroda tikrinta 2013-12-06.