Atverti pagrindinį meniu
PBY Catalina

Lėktuvas – sunkesnis už orą orlaivis, turintis variklį ir keliamas sparnų. Lėktuvams priskiriami – viensparnis lėktuvas, dvisparnis lėktuvas (biplanas), trisparnis lėktuvas (triplanas). Retais atvejais pasitaiko specifinių konstrukcijų, tokių kaip skrendantis sparnas ar sparnų neturintis skrendantis kūnas.

Lėktuvas, skirtas keleiviams gabenti, vadinamas oro laineriu arba keleiviniu lėktuvu. Kariniai ir civiliniai lėktuvai gali būti įvairios paskirties: keleiviniai, krovininiai, mokomieji, specialiosios paskirties (naudojami stichinių nelaimių atveju, gaisrams gesinti, ligoniams ar sužeistiesiems gabenti, geologinės žvalgybos). Civiliniai lėktuvai gali būti sportiniai, žemės ūkio, eksperimentiniai.

IstorijaKeisti

Pirmieji bandymaiKeisti

 
Brolių Raitų skrydis, 1903 m.

Žmonės nuo senovės domėjosi skraidymu, tai matoma ir senovės graikų mite apie Dedalą ir Ikarą. Pasakose, kurios remiasi ne mokslu, o tikėjimu antgamtinėmis galiomis, skraidoma su kilimais, šluotomis. Vienas pirmųjų rašytinių šaltinių, bei brėžiniai, transporto priemonės kuri priminė lėktuvus, buvo XV a. amžiuje gyvenusio Leonardo da Vinči darbuose.

Anglas George Cayley yra laikomas modernaus lėktuvo kūrėju. Jis pirmasis atrado keturių jėgų (svorio, traukos, keliamosios jėgos bei pasipriešinimo) svarbą orlaiviui bei 1799 m. sukūrė lėktuvo koncepciją. [1]

1903 m. gruodžio 17 d. broliai Raitai atliko pirmąjį skrydį sunkesniu už orą aparatu. Lėktuvas per 12 sekundžių nuskrido 37 metrus.[2] Henri Fabre 1910 m. Prancūzijoje, Martigo mieste, išbandė pirmąjį hidroplaną (lėktuvą, kylantį nuo vandens), kuris nuskrido maždaug pusę kilometro. [3]

Per 1911-1912 m. Italijos-Turkijos karą italai pirmą kartą panaudojo lėktuvus kariniams tikslams. Pirmas bombardavimas įvyko 1911 m. lapkričio 1 d., kai buvo numestos keturios 1,5 kg masės bombos dabartinės Libijos teritorijoje.[4] Nuo tada lėktuvai pradėti naudoti karo tikslams.

Pirmasis pasaulinis karas ir tarpukarisKeisti

Pirmasis pasaulinis karas paskatino visos aviacijos tobulėjimą. Lėktuvai pradėti naudoti ir aktyviems kariniams veiksmams, bombardavimai nebevyko tiesiog mėtant granatas, pradėtos kurti aviacinės bombos. 1915 m. sukurtas pirmasis sinchronizuotas su propelerio sukimusi ginklas.

1919 m. birželį įvyko pirmasis skrydis be sustojimo per Atlanto vandenyną. Jį atliko britų lakūnai John Alcock ir Arthur Whitten Brown [5]. Modifikuotu Vickers Vimy dvimotoriu lėktuvu birželio 14 d. jie iš Niufaundlando salos pakilo skristi per Atlantą, po nepilnos paros nusileido netoli Golvėjaus Airijoje. Nusileidimo metu lėktuvas sudužo, bet lakūnai nebuvo sužeisti.

Nuo Antrojo pasaulinio karo iki XXI a.Keisti

 
De Havilland Comet, pirmasis keleivinis reaktyvinis lėktuvas
 
AN-225 gabena erdvėlaivį Buran

1939 m. buvo sukurtas pirmasis reaktyvinis lėktuvas – vokiečių Heinkel He 178[6].

1947 m. spalio 14 d. JAV išbandė Bell X-1 reaktyvinį naikintuvą, kuris pirmasis viršijo garso greitį, skridęs 1127 km/h greičiu 13 km aukštyje. [7]

1952 m. pradėjo skraidyti britų De Havilland Comet, pirmasis reaktyvinis keleivinis lėktuvas.[8]

1958 m. pristatytas pirmasis komerciškai sėkmingas keleivinis reaktyvinis lėktuvas Boeing 707. Modelio gamyba vyko net 21-erius metus, iki 1979 m., pagaminta 1010 tokių lėktuvų. Skirtingos versijos galėjo gabenti nuo 140 iki 219 keleivių. Lėktuvą į orą kėlė 4 reaktyviniai varikliai.[9]

19681969 m. pristatyti pirmieji keleiviniai viršgarsiniai lėktuvai Concorde ir TU-144. Populiarumo nesulaukusį TU-144 aštunto dešimtmečio pabaigoje nustota eksploatuoti, o 2000 m. sudužus Concorde, šis patyrė nuosmukį, jo eksploatacija tapo per brangi ir 2003 m. oficialiai nuspręsta Concorde nebenaudoti skrydžiams. [10]

1988 m. pastatytas didžiausias pasaulyje krovininis lėktuvas AN-225. Šis šešių variklių lėktuvas buvo skirtas iškelti kosmines raketas, vėliau lėktuvas buvo modifikuotas bei pritaikytas kroviniams gabenti. Vienu metu AN-225 gali gabenti daugiau nei 200 tonų krovinių.[11]

2005 m. pirmąjį bandomąjį skrydį atliko Airbus A380 lėktuvas – didžiausias iki šiol pagamintas keleivinis lėktuvas. [12]

Skrydžio principaiKeisti

Keliamoji jėgaKeisti

 
Sparnas oro sraute. Viršutinėje sparno dalyje susidaro mažesnis statinis slėgis nei apatinėje, todėl atsiranda keliamoji jėga

Lėktuvo variklis veikdamas sukuria traukos jėgą, dėl kurios lėktuvas juda oro atžvilgiu. Esant šiam judėjimui pakilti nuo žemės lėktuvui leidžia sparnai. Visų lėktuvų sparnai yra palyginus lankstūs, ir kai kurių lėktuvų jie gali keisti savo padėtį, tačiau sparnų judesiai lėktuve nenaudojami sukurti keliamajai jėgai. Pastaroji atsiranda dėl sparnus aptekančio oro (žr. Bernulio dėsnis).

Simetrinio profilio sparnai sukuria keliamąją jėgą tik esant teigiamam atakos kampui, t. y. kampui tarp sparno profilio stygos bei oro srauto. Asimetriniai sparnai gali sukurti keliamąją jėgą, kai atakos kampas yra 0° ar netgi neigiamas. Keliamoji jėga yra neatsiejama nuo pasipriešinimo, abi jėgos visada veikia sparną.

Sparnų tvirtinimasKeisti

Nors daugumos lėktuvų sparnai įtvirtinti nejudamai, tačiau yra lėktuvų, kurie gali suglausti sparnus, kad nutūpus juos būtų lengviau saugoti ar transportuoti (tai būdinga laivuose bazuojamiems lėktuvams). Dar mažiau lėktuvų (daugiausia kovinių) gali keisti sparnų padėtį skrisdami, parinkdami optimalią skridimo sąlygoms sparno geometriją. Yra taip pat pavieniai koviniai modeliai, galintys keisti sparno tvirtinimo kampą.

Lėktuvo valdumasKeisti

Lėktuvas keičia vietą erdvėje vairų pagalba sukdamasis aplink tris ašis: skersinę, išilginę ir vertikaliąją.

Lėktuvų tipaiKeisti

 
Žvaigždiško tipo veikiantis variklis
 
Reaktyvinio variklio kompresorius

Propeleriniai

Būtent su propeleriu, suteikiančiu varomąją jėgą, prasidėjo lėktuvų aviacijos istorija. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, bei Korėjos karo pradžios jie dominavo aviacijoje. Vėliau juos keitė modernesni bei greitesni lėktuvai, tačiau ši rūšis neišnyko. Gal ji ir dingo iš karinės technikos rikiuotės, bet ir toliau yra naudojami civilinėje aviacijoje, dažniausiai kaip mažieji lėktuvai. Sraigto sukuriamos nedidelės jėgos pilnai užtenka pakelti nedidelį lėktuvėlį, pavyzdžiui, Cessna. Taip pat šio tipo lėktuvai vertinami akrobatiniame skraidyme.

Atskira rūšis, galingesni lėktuvai – turbosraigtiniai lėktuvai. Šio tipo varikliai turi turbinas. Jie seniau buvo naudojami artimiems skrydžiams skirtiems lėktuvams, bet pamažu tokių jau atsisakoma. Kita naudojimo paskirtis yra krovininiai lėktuvai, žymiausi Lockheed C-130 Hercules, An-12. Šiuo metu Lietuva naudoja 3 C-27J Spartan lėktuvus.

Reaktyviniai

Šio tipo lėktuvus skraidina reaktyviniai varikliai. Jie daug galingesni negu stūmokliniai, leidžia išjudinti didesnius svorius, bei sukuria didesnį greitį, tačiau visa tai atsiliepia ir kuro sąnaudoms. Pradėti kurti 1939 m. Vokietijoje kaip naikintuvų varikliai, tačiau labiausiai ištobulinti jau po karo. De Havilland Comet buvo pirmuoju ne kariniu lėktuvu, naudoančiu reaktyvinius variklius. Vėliau juo pasekė visos kompanijos besispecializuojančios šioje srityje: Boeing, Airbus, Douglas, Ilyushin. Šio tipo lėktuvai gali skristi iki 900 km/h greičiu. Su dideliais degalų bakais nuskrendamas atstumas gali siekti iki 18 000 km.

Viršgarsiniai

Tai itin didelės galios varikliais aprūpinti orlaiviai, dažniausiai kariniai naikintuvai, bombonešiai arba keleiviniai lėktuvai, pvz., Concorde. Jų varikliai leidžia viršyti garso greitį. Tačiau jų išlaikymas labai brangus ir reikalauja kruopštaus taisymo: būtent dėl to buvo nutraukti Concorde skrydžiai, bei neatsiranda naujų lėktuvų, kurie ženkliai pagreitintų tolimas keliones. Dar vienas trukdis – itin didelis jų skleidžiamas garsas, tad virš gyvenamų vietovių jiems draudžiama skristi visu greičiu. Karinėje aviacijoje šie varikliai plačiai paplitę ir nepanašu, jog artimiausiu metu jų bus atsisakyta. Naujausi 5 kartos naikintuvai, pvz., F-22 Raptor, jau nebesivaiko didesnio greičio, kas buvo siekiama senesnės kartos naikintuvuose, tačiau jiems vis dar būtinas didesnis nei garso greitis. Jiems svarbiausias uždavinys – užvaldyti ir kontroliuoti oro erdvę karo veiksmų teatre.

Raketiniai

Pirmasis tokio tipo lėktuvas, Me 163 Komet, buvo išbandytas 1944 metais. Tai lėktuvai – raketos, leidžiantys išvystyti itin didelius greičius. Savo laiku šie lėktuvai mušė rekordus: būtent tokio tipo lėktuvas pirmasis sugebėjo skristi greičiau už garsą. Taip pat jų sparnai nejudantys. Daugiausiai bandymų su raketiniais varikliais lėktuvuose buvo atliekama XX a. 6-7 dešimtmetyje: JAV sukurti aparatai Bell X-1, North American X-15, tačiau per visą tarnybos laikotarpį jie jokiose kovinėse operacijose nedalyvavo.

Šiuo metu, šį variklių tipą bando gaivinti kompanija Virgin Galactic, sukurdama lėktuvą-erdvėlaivį SpaceShipOne. Juo siekiama gabenti žmones į kosmosą. Jau išbandytas lėktuvas pasiekė naują aukščio rekordą – pakilo iki 111996 m aukščio. Iki tol šis rekordas priklausė XX a. 7 dešimtmečio lėktuvui X-15.[13]

„Kvėpuojantis“ reaktyvinio tipo

Angliškai vadinami Ramjet. Išskirtiniai varikliai, kuriuose nėra greitai judančių dalių, sugeba suspausti orą, išpurkšti kurą, uždegti tą mišinį ir sukurti didelę jėgą. Efektyviai veikia skrisdami 3 machų greičiu, tačiau savo laiku sukurti varikliai sugebėjo įbėgėti lėktuvą iki 6 machų. Žymiausias tokio tipo lėktuvas – Lockheed D-21.

 
D-21 lydimas skrydžio metu

Kelioninių lėktuvų saugumasKeisti

Jei skrydžio rizika yra matuojama mirčių skaičiumi keleivio nukeliautam kilometrui, kelionė lėktuvu yra maždaug 10 kartų saugesnė nei automobiliu ar traukiniu, tačiau matuojant pagal mirčių skaičių, tenkantį vienai kelionei, oro transportas yra viena nesaugiausių transporto rūšių [14]. Be to, yra didelis skirtumas tarp oro lainerių ir mažų privačių lėktuvų: mirčių vienam kilometrui skaičius mažiems lėktuvams yra 8,3 karto didesnis[15].

ŠaltiniaiKeisti