Sąrašas:Lietuvos svetimžemė dendroflora

Lietuvoje introdukuotų ir invazinių, sumedėjusių ir dalinai sumedėjusių augalų rūšių – medžių, krūmedžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių bei lianų sąrašai. Šiuo metu Lietuvoje invazinėmis rūšimis laikomos 5 dendrofloros rūšys, iš kurių trijų rūšių medžiai bei dviejų rūšių krūmai.

Svetimžemiai medžiai Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje įvežtinių, invazinių nebūdingų šalies gamtai medžių sąrašai:

Medžiai, savaime paplitę netoli Lietuvos redaguoti

Europinis kėnis (Abies alba) tarpledynmečių periodu savaime augo ir Lietuvoje. Europoje antras pagal aukštį medis

Žydinti miškinė trešnė (Prunus avium)

Introdukuotų, nebūdingų Lietuvos gamtai medžių sąrašas, bet kurių natūralus paplitimo arealas netoli Lietuvos ribų. Klimatui šylant, šios rūšys plinta šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimis. Tęsiantis klimato šilimui, jų populiacijos savaime pasieks Lietuvą, nors mūsų krašto klimatinės sąlygos jiems augti, derėti ir plisti jau dabar yra geros arba labai geros.

Europinis kėnis (Abies alba); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Tai antra pagal aukštį Europos medžių rūšis, kuri savaiminio paplitimo areale užauga 30–50 m, kartais iki 65 m aukščio, ir 1,5–1,7 m, rečiau iki 2 m kamieno skersmeniu. Masyviausias išmatuotas europinis kėnis buvo 68 m aukščio ir su 3,8 m kamieno skersmens. Išgyvena 500–600 ir daugiau metų. Natūraliai paplitęs Vidurio Europos dalyje (regionuose apie Alpių kalnus, Sudetus, Tatrus, Karpatus, pietvakarių Vokietijoje, Lenkijoje į pietus nuo Varšuvos, Baltarusijos pietvakariuose), apie Pirėnų kalnus, fragmentais Apeninų bei Balkanų pusiasaliuose, Korsikoje. Sprendžiant iš rastų prie Butėnų žiedadulkių, dalyje dabartinės Lietuvos teritorijos tarpledynmečio periodu europiniai kėniai augo ir kartu dominavo su pušimis bei eglėmis^[1]. Dabar tai viena iš nedaugelio introdukuotų rūšių, kurio natūralus šiaurės rytinis arealo išplitimas netoli Lietuvos – Belovežo girioje. Lietuvoje augimo sąlygos jiems palankios.
Didžialapė arba plačialapė liepa (Tilia platyphyllos); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga iki 40 m aukščio ir iki 1,8 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitusi Vidurio Europos didžiojoje dalyje, vakarų Ukrainoje apie Karpatus, Prancūzijoje, Apeninų pusiasalio dalyje, dalyje Korsikos, Iberijos pusiasalio šiaurėje, Balkanų vakaruose. Lietuvoje pastebėta nuo 1990 m.
Platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis. Užauga iki 20–35 m aukščio. Išgyvena iki 500 metų. Natūraliai paplitę Vidurio Europoje, vakarų Ukrainoje, Krymo pietuose, rytų Prancūzijoje, Apeninų pusiasalio dalyje, Korsikoje, dalyje Sicilijos, Iberijos pusiasalio šiaurėje, didžiojoje Balkanų dalyje, šiaurės vakarų Kaukaze. Artimiausias Lietuvos natūralus paplitimo arealas – Sembos pusiasalis ir Kaliningrado srities vakarinė dalis.
Trakinis klevas (Acer campestre); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis. Įprastai užauga 15–25 m aukščio bei 1 m kamieno skersmeniu. Pasitaiko ir didesnių individų, užaugančių iki 28 m aukščio bei iki 3,60 m skersmens kamienu. Gyvena apie 150–200 metų. Paplitę gana didelėje Europos dalyje. Artimiausias Lietuvai jo natūralaus šiaurinio arealo paplitimo pakraštys šiauriau Balstogės (Lenkijoje), bei į pietvakarius nuo Gardino (Baltarusija).
Miškinė trešnė (Prunus avium sin. Cerasus avium); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties vaismedis. Užauga iki 15-20 m, rečiau 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m. Šiaurinė paplitimo riba vakarų Europoje ties 54° šiaurės platumos juosta, šiaurės rytų areale apie Minską.
Grūstinis šermukšnis (Sorbus torminalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, šermukšnių (Sorbus) genties medis. Užauga iki 15-25 m, medynuose augantys kartais iki 30 m aukščio. Kamienų skersmuo iki 1,3 m. Artimiausia nuo Lietuvos savaiminė jų paplitimo zona apie Gdynę - šiaurinėje Lenkijoje.

Invaziniai medžiai Lietuvoje redaguoti

Vėlyvoji ieva (Prunus serotina)

Sąraše išvardinti Lietuvoje introdukuoti medžiai, kurie netrūkus tapo invaziniais, nes sėkmingai įsikūrę jiems naujose Lietuvos gamtinėse ir pusiau gamtinėse ekosistemose, užima vietinių augalų augavietes, taip keliantys pavojų vietinės dendrofloros ir bendrai augalijos įvairovei. Naikintini.

Uosialapis klevas (Acer negundo); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų (Acer) genties lapus metantis medis. Užauga 10–25 m aukščio, kamieno skersmuo 30–50 cm, rečiau iki 1 m skersmens kamienu. Kilusi iš Šiaurės Amerikos invazinė rūšis, daranti nepataisomą žalą vietiniams augalams, todėl aplinkos ministerijos paskelbtas kaip naikintinas augalas.
Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių šeimos, robinijų genties lapuotis medis. Užauga 12-20 m, kartais iki 20-30 m aukščio su iki 80 cm skersmens kamienu. Retkarčiais pasitaiko iki 52 m aukščio ir 1,6 m skersmens kamienu. Natūraliai auga Šiaurės Amerikos žemyno rytuose apie Apalačų kalnus bei Misisipės vidurupio baseine. Lietuvoje augimo sąlygos labai palankios, kurioje pastebėta nuo 1958 m., dabar paskelbta invazine rūšimi.
Vėlyvoji ieva (Prunus serotina); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties lapuotis vaismedis. Užauga iki 30 m aukščio ir 1,5 m skersmens kamienu. Aukščiausia žinoma 39 m, su 2,3 m skersmens kamienu. Išgyvena iki 258 metų. Savaime paplitusi Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje paskelbta invazine rūšimi.

Introdukuoti medžiai Lietuvoje redaguoti

Baltosios eglės augančios Aliaskos kalnagūbrių taigoje

Balzaminiai kėniai Kanados Kvebeko provincijos Forillon National Park. Lietuvoje puikiai prisitaikę prie vietinių klimatinių sąlygų ir sparčiai plinta

Didžiosios pocūgės melsvaspyglis varietetas arba Melsvoji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. glauca).

Kanadinė cūga

Raudonasis arba šiaurinis ąžuolas (Quercus rubra sin. Quercus borealis)

Paprastasis kaštonas

Žydinti Baltažiedė robinija

Lietuvoje Introdukuotų medžių rūšys, kurios sėkmingai įsikūrusios naujose jiems gamtinėse ar pusiau gamtinėse ekosistemose.

Juodoji pušis (Pinus nigra); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, pušų (Pinus) genties visžalis spygliuotis medis. Užauga 20-50 m ir iki 1,85 m kamieno skersmens. Gyvena iki 800 metų. Lietuvoje pastebėta nuo 1959 m.
Bankso pušis (Pinus banksiana); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikos rytuose bei centrinėje dalyse. Užauga 9–22 m aukščio. Lietuvoje pastebėta 1990 m.
Baltoji eglė (Picea glauca); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis. Paprastai užauga iki 15-30 m, bet gali pasitaikyti iki 40-50 m aukščio individų. Storiausias išmatuotas jos kamienas 101 cm skersmens. Lietuvoje pastebėta nuo 1976 metų.
Balzaminis kėnis (Abies balsamea); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Natūralus arealas – Šiaurės Amerikos žemyno rytai ir centrinė dalis. Užauga iki 14-20 m, rečiau iki 27 m aukščio. Išgyvena 70-150, pavieniai individai retkarčiais maksimaliai iki 245 metų. Lietuvoje augimo sąlygos palankios, pastebėtas nuo 1990 m. Auga lėtai. Atsparus šalčiams, nereiklus oro drėgmei bei pakantus paunksmei. Juos puola amarai bei jautrus nešvariam miesto orui.
Didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pocūgių genties visžalis spygliuotis medis. Lietuvoje įvežtas žemesnis didžiosios pocūgės melsvaspyglis varietetas arba melsvoji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. glauca). Savo natūraliam areale įprastai užauga iki 50 m aukščio bei 120 cm skersmens kamienu. Aidahe yra žinoma auganti 67,4 m aukščio, bei Kanados Britų Kolumbijoje 194 cm kamieno skersmens. Šis porūšis introdukuotas Lietuvoje dėl prisitaikymo augti šaltesniame klimate. Lietuvoje pastebėta nuo 1976 m. didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) aukštesniam porūšiui pasiekiančiam įspūdingų matmenų – savo natūralaus paplitimo areale užaugančiam iki 100–120 m aukščio su 4,5–6 m skersmens kamienu Lietuvoje augti netinkamos gamtinės sąlygos. Abu porūšiai gyvena 500–1000, kartais dar daugiau metų,
Kanadinė cūga (Tsuga canadensis); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, cūgų genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis ~ 31 m, nors rekordiniai individai pasiekia 53 m aukštį. Kamieno skersmuo 1,5 m, žymiai rečiau 1,75 m. Išgyvena iki 554 metų. Lietuvoje pastebėta nuo 1990 metų.
Raudonasis arba šiaurinis ąžuolas (Quercus rubra sin. Quercus borealis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių (Fagaceae) šeimos, ąžuolų (Quercus) genties lapus metantis medis. Užauga 20-30 m, kartais iki 35 m, rečiau iki 43-50 m aukščio, kamieno skersmuo 50-100 cm, kartais iki 2 m. Gyvena 200 metų, kartais iki 400–500 metų amžiaus. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose. Lietuvoje pastebėtas nuo 1971 m.
Amerikinis uosis (Fraxinus americana); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, alyvmedinių šeimos, uosių genties lapus metantis medis. Užauga 20-27 m, retkarčiais iki 40 m aukščio. Kamienas iki 43-100 cm skersmens (1,3 m aukštyje). Lietuvoje pastebėtas nuo 1990 m.
Baltoji tuopa (Populus alba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis. Užauga 16-27 m, rečiau 35-45 m aukščio. Kamieno skersmuo vidutinio ūgio žmogus krūtinės aukšryje iki 1-3 m. Išgyvena 300–400 metų, yra pasitaikiusi iki 500 metų amžiaus baltoji tuopa (P.Čekijoje).
Kvapioji tuopa (Populus suaveolens); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis užaugantis iki 25 m aukščio. Natūraliai paplitusi Rytų Azijoje, Sibire.
Balzaminė tuopa (Populus balsamifera); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis.
Pilkoji tuopa (Populus canescens) sin. (Populus × euramericana); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis. Užauga iki 30-35 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens kamienu.
Didžioji tuopa (Populus deltoides); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis. Užauga 20–40 m aukščio ir iki 1,8 m skersmens kamienu. Natūraliai palitusi Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose (JAV rytuose, vidurio vakaruose).
Paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, kaštoninių (Hippocastanaceae) šeimos, kaštonų (Aesculus) genties lapus metantis medis. Užauga iki 30-36 m aukščio ir iki 1 metro kamieno storio. Išgyvena iki 300 metų..
Pilkasis riešutmedis (Juglans cinerea); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, riešutmedinių šeimos, riešutmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 20 m, rečiau iki 30 m aukščio ir 40–80 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.
Naminė obelis (Malus domestica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, obelų (Malus) genties augalas. Lietuvoje pastebėta 1888 metais.
Paprastoji kriaušė (Pyrus communis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, kriaušių (Pyrus) genties lapuotis vaismedis. Užauga 3-20 m aukščio. Vidutiniškai išgyvena 70 metų, labai retai iki 200 metų.
Švelnioji arba kanadinė gudobelė (Crataegus mollis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, gudobelių genties neaukštas medis. Natūraliai auga Šiaurės Amerikos žemyne. Užauga iki 10–13 m aukščio. Lietuvoje pastebėta 1990 metais.
Paprastasis abrikosas (Prunus armeniaca sin. Armeniaca vulgaris), (Apricot); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties neaukštas vaismedis. Užauga iki 8–12 m aukščio ir iki 40 cm skersmens kamienu.

Kiti introdukuoti medžiai Lietuvoje redaguoti

Sibirinė pušis

Kedrinė pušis

Veimutinės pušys Sylvania Wilderness vietovėje (Mičiganas, JAV)

Sitkinė eglė; Greitai auganti, aukščiausia eglių gentyje, bei viena aukščiausių augančių Žemėje medžių rūšių. Natūraliam areale vidutinis jų aukštis apie 50-70 m, bet pasitaiko iki 100 m aukščio.

Dygioji arba sidabrinė eglė (jaunas medelis)

Vakarinė tuja

Graikinis riešutmedis

Amūrinis kamštenis

Gelsvažiedis tulpmedis

Dviskiautis ginkmedis

Įvežtiniai medžiai, apie kurių augimą, derėjimą, vaisių užmezgimą, prisitaikymą prie Lietuvos gamtinių sąlygų ir bendrą paplitimą šalyje, duomenų nėra:

Sibirinė pušis (Pinus sibirica); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 35-45 m aukčio ir iki 2 m skersmens kamienu. Išgyvena iki 800–850 metų.
Kedrinė pušis (Pinus cembra); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 20-25 m aukščio ir iki 1,7 m kamieno skersmens.
Balkaninė pušis (Pinus peuce); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Užauga 20–30, kartais iki 35–40 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens kamienu.
Veimutinė pušis (Pinus strobus); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Aukščiausias Šiaurės Amerikos rytuose augantis medis. Iki kolonijinių laikų Šiaurės Amerikoje, kur šios pušies savaiminis paplitimo arealas, pasak istorinių šaltinių buvo teigiama, kad auga iki 70 m aukščio. Dabar Š.Amerikoje aukščiausios aptinkamos tarp 50-57,55 m aukščio. Didelių pušų kamienas 1,0-1,6 m skersmens arba 3,1-5 m apimties, labai retai pasitaiko 1,2-1,5 m skersmens.
Suktaspyglė pušis (Pinus contorta); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Įprastai užauga 10-25 m aukščio, ir kurkas rečiau iki 30-40 m, kartais iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo 60-80 cm, retai iki 2 m.
Geltonoji pušis (Pinus ponderosa); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis 30-40 m, kamieno skersmuo iki 80-120 cm. Grupė žmonių matuojančių aukščiausius medžius, 2011 spalio 13 dieną įkopė ir su liniuote išmatavo aukštį (81,77 m), kuri auga Oregone. Tad 2011 metais aukščiausias pušinių šeimos medis. Paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose. Lietuvoje pradėta auginti nuo XX a. prdž. Lietuvoje įvežtas geltonosios pušies uolinis varietetas (Pinus ponderosa Douglas var. scopulorum).
Serbinė eglė (Picea omorika); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis. Paprastai užauga 30-40 m aukščio, aukščiausia išmatuota siekė 53 m, didžiausias kamieno skersmuo 72 cm, maksimalus amžius 160–200 metų.
Sitkinė eglė (Picea sitchensis); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis. Vidutinis aukštis apie 50-70 m, bet užauga aukštesni kaip 100 m medžiai. Tai aukščiausia visų eglių genties rūšis, trečias pagal aukštį pasaulio pušūnas ir penktas pagal aukštį tarp visų medžių. Šiuo metu aukščiausia šios rūšies eglė „Raven’s Tower“ yra 96,7 m aukščio. Ji auga Prairie Creek Redwoods State Park, Kalifornijoje (JAV). Kita žinoma šios rūšies eglė pagal masyvumą tarp visų medžių rūšių aštunta, jos tūris 337 m³, aukštis 75,6 m, o kamieno skersmuo 455 cm. Pagal vietovę ji žinoma kaip Queets Spruce. Auga netoli Kvitso upės, Olimpijos nacionaliniame parke, Vašingtono valstijos šiaurės vakaruose, JAV, maždaug už 26 km nuo Didžiojo vandenyno. Lietuvoje joms nėra toks palankus klimatas, tad tokios aukštos Lietuvoje užaugti negali'.
Dygioji eglė sin. Sidabrinė eglė, (Picea pungens); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga 25-30 m aukščio, kartais iki 48 m ir iki 1,5 m skersmens kamienu. Aukščiausia žinoma 47,70 m aukščio ir 81 cm kamieno skersmens (pastebėta 2009 metais). Storiausiu kamienu ižmatuota 150 cm skersmens ir buvo 37 m aukščio. Išgyvena iki 600 metų.
Sibirinis kėnis (Abies sibirica); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 30 m, rečiau iki 36 m aukščio. Aukščiausias išmatuotas buvo 39 m aukščio. Vidutinis kamieno skersmuo 50 cm. Maksimaliai išgyvena 150–200 metų. Lietuvoje augimo sąlygos palankios, ištveria šalčius, bet jautrūs staigiai temperatūros kaitai ir užterštam miesto orui. Geriausios sąlygos jam augti – rytų Lietuva.
Sachalininis kėnis (Abies sachalinensis); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 20-25 m, rečiau iki 35 m aukščio ir iki 1 m kamieno skersmeniu. Natūraliai paplitę Rytų Azijoje.
Korėjinis kėnis (Abies koreana); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Žemas arba vidutinio aukščio medis, užauga iki 10-15 m, kartais iki 18 m aukščio ir iki 0,7 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitęs Azijojos Tolimuosiuose Rytuose. Auga pietų Korėjos pusiasalio kalnų 1,000-1,900 m aukščio altitudėse, Čedžu saloje – drėgnuose vidutinių platumų miškuose. Čia vėsios vasaros, aukštas santikinis oro drėgnumas ir iškrenta dideli kritulių kiekiai, žiemos metų gausiai sninga. Lietuvos klimatinėse sąlygose pakankamai atsparus.
Smailiaspyglis kėnis (Abies holophylla); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga 20-40 m aukščio, išskirtiniai 55-60 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m, masyviausių iki 2,2 m. Išgyvena iki 500 metų. Natūraliai auga Korėjos pusiasalio šiaurinės dalies kalnuose, Rusijos Primorės krašte, Kinijos Heilongdziango, Dzilino, Liaoningo provincijose. Anksti pradeda vegetuoti, tad Lietuvoje gana stipriai nukenčia nuo pavasario šalnų. Lietuvoje palankesnės sąlygos augimui šalies vakarinė dalis.
Lygiažvynis kėnis (Abies homolepis); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 25-40 m aukščio bei 1-5 m kamieno skersmens. Natūraliai paplitę Japonijoje. Atsparesnis šalčiams Lietuvos vakarų dalyje.
Japoninis kėnis sin. Vičo kėnis (Abies veitchii); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Kartais užauga iki 35 m aukščio. Savaime paplitęs Rytų Azijoje – Japonijos Honšiu ir Šikoku salose. Lietuvoje auga gerai.
Subalpinis kėnis (Abies lasiocarpa); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 20 m, rečiau iki 40-50 aukščio. Kamieno skersmuo iki 1 m, masyviausių iki 2 m. Išgyvena iki 250 metų. Jo porūšiai: subalpinio kėnio arizoninis varietetas (Abies lasiocarpa var. arizonica), Subalpinio kėnio tipinis varietetas (Abies lasiovarpa var. lasiocarpa).
Pilkasis kėnis (Abies concolor); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki iki 60 m aukščio bei iki 1,9 m kamieno skermeniu. Aukščiausias išmatuotas Abies concolor var. lowiana porūšio medis buvo 66,1 m aukščio. Medžiai natūraliai auga Šiaurės Amerikos žemyne. Lietuvos klimato sąlygos jiems neblogogos – atsparūs šalčiui, tik labai šaltą žiemą gali nestipriai apšalti. Pakenčia užterštą miesto orą.
Sibirinis maumedis (Larix sibirica); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties medis. Užauga 20-40 m, rečiau iki 48 m aukščio ir 80—100 m, rečiau 180 cm kamieno skersmens.
Daūrinio maumedžio japoninis varietetas (Larix gmelinii var. japonica); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties medis.
Japoninis maumedis (Larix kaempferi); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties medis. Užauga 20-40 m aukščio ir 50 cm, kartais iki 100 cm skersmens kamienu.
Plačiažvynis maumedis (Larix x marschlinsii); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos, maumedžių (Larix) genties medis.
Įvairiaspyglė cūga (Tsuga diversifolia); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, cūgų genties. Aukštis ~20 m, bet retkarčiais užauga iki 30 m aukščio ir iki 130 cm kamieno skersmeniu.
Dygusis kukmedis (Taxus cuspidata); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kukmedinių (Taxaceae) šeimos, kukmedžių (Taxus) genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 10–18 m aukščio bei iki 50-100 cm skersmens kamienu. Natūraliai auga Japonijoje.
Didžioji tuja (Thuja plicata); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, tujų genties visžalis medis. Savo natūralaus paplitimo areale užauga iki 65–71 m aukščio su 3–4 m skersmens kamienu. Yra žinoma su 6,04 m skersmens kamienu. Gyvena daugiau kaip 300–700 metų, nors yra žinoma 1460 metų amžiaus didžioji tuja. Keletas didžiųjų tujų auga pietvakarių Lietuvoje.
Vakarinė tuja (Thuja occidentalis); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, tujų genties visžalis medis. Savo natūralaus paplitimo areale užauga 10–20 m ir 40 cm skersmens kamienu, rečiau iki 30 m aukščio ir iki 1,6 m kamieno skersmens. Žinomam seniausiam šios rūšies medžiui yra 1653 metų (pagal 2011 metus).
Kapoklinis tujenis (Thujopsis dolabrata); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė tujenių genties visžalių medžių rūšis. Savo natūralaus paplitimo areale – (Japonijoje), užauga iki 40 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens kamienu.
Žirniavaisis puskiparisis (Chamaecyparis pisifera); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, puskiparisių (Chamaecyparis) genties visžalis medis. Auga lėtai, bet įprastai užauga iki 21-40 m, kartais iki 50 m aukščio ir iki 60-200 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Japonijoje.
Kaukazinis ąžuolas (Quercus macranthera); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių šeimos, ąžuolų genties lapus metantis medis. Užauga iki 20-30 m aukščio. Natūraliai paplitę Artimųjų Rytų regiono šiaurinėje dalyje bei Kaukaze.
Purpurinis ąžuolas (Quercus coccinea); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių šeimos, ąžuolų genties lapus metantis medis. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.
Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių šeimos, ąžuolų genties lapus metantis medis. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose. Aukštis apie 18-22 m, rečiau iki 37 m aukščio ir iki 1 m – labai retai iki 1,5 m skersmens kamienu. Gyvena apie 80-120 ir labai retais atvejais iki 150–200 metų.
Paprastoji liepa (Tilia × europaea L. sin. Tilia vulgaris); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga iki 15–50 m aukščio ir iki 2,5 m skersmens kamienu.
Sidabrinė liepa (Tilia tomentosa sin. Tilia argentea); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga iki 20–30 m aukščio, ir iki 2 m skersmens kamienu.
Plaukuotoji liepa (Tilia leptophylla sin. Tilia pubescens); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis.
Grakščioji liepa (Tilia × euchlora K.Koch); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis.
Amerikinė liepa (Tilia americana sin. Tilia glabra); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga 18-36 m, kartais iki 39 m aukščio. Kamieno skersmuo stambiausių liepų iki 0,9-1,2 m skersmens.
Pensilvaninis uosis (Fraxinus pensylvanica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, alyvmedinių šeimos, uosių genties lapus metantis medis. Paprastai užauga 12-25 m ir retai iki 45 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 60 cm.
Cukrinis klevas (Acer saccharum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų genties lapus metantis medis. Įprasta užauga iki 25–35 m, rečiau iki 45 aukščio. Išgyvena 300–400 metų.
Sidabrinis klevas, (Acer saccharinum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų genties lapus metantis medis. Įprastai užauga iki 15–25 m, rečiau 35 m aukščio. Išsikeroja į plotį 11–15 m. Auga greitai, 10 metų medelis jau buna apie 8 m aukščio. Gyvena 100–150 metų.
Kvapusis beržas (Betula lenta); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapus metantis medis. Užauga 20-25 m aukščio, kamieno skersmuo iki 60 cm.
Popieržievis beržas (Betula papyrifera); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, beržų (Betula) genties lapus metantis medis. Užauga 18 m, retkarčiais iki 40 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 80 cm.
Turkinis lazdynas (Corylus colurna); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, beržinių (Betulaceae) šeimos, lazdynų (Corylus) genties lapuotis medis. Didžiausias lazdynų genties augalas ir užauga kaip medis iki 20-25 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens storio kamienu. Natūraliai auga Balkanų pusiasalyje, Turkijoje, Irane.
Lieknoji tuopa (Populus bolleana); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis.
Piramidinė tuopa (Populus pyramidalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis.
Berlyninė tuopa (Populus x berolinensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis. Užauga iki 25 m aukščio.
Kanadinė tuopa (Populus x canadensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis.
Kininė tuopa (Populus simonii); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis.
Lauralapė tuopa (Populus laurifolia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, gluosninių šeimos, tuopų genties lapus metantis medis.
Svyruoklinis gluosnis (Salix babylonica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Gluosninių šeimos, gluosnių genties lapus metantis medis. Aukštis 10-12 m, kartais iki 15 m, kamieno skersmuo iki 50—60 cm.
Geltonžiedis kaštonas (Aesculus flava); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, kaštoninių (Hippocastanaceae) šeimos, kaštonų (Aesculus) genties lapus metantis medis. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose.
Glotniavaisis kaštonas (Aesculus glabra); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, kaštoninių (Hippocastanaceae) šeimos, kaštonų (Aesculus) genties lapus metantis medis. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose.
Rausvažiedis kaštonas (Aesculus x carnea); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, kaštoninių (Hippocastanaceae) šeimos, kaštonų (Aesculus) genties lapus metantis medis. Tai Raudonžiedžio (Aesculus pavia) ir paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum) hibridas, pirmą kartą pastebėtas Vokietijoje.
Graikinis riešutmedis (Juglans regia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, riešutmedinių šeimos, riešutmedžių genties lapuotis medis. Užauga 20-30 m, kartais 35 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5-2 m.
Juodasis riešutmedis (Juglans nigra); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, riešutmedinių šeimos, riešutmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 30-40 m aukščio.
Mandžiūrinis riešutmedis (Juglans mandshurica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, riešutmedinių šeimos, riešutmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 25—30 m aukščio. Iki 80—90 metų auga greitai, vėliau nustoja augęs. Gyvena iki 250 metų.
Lipnusis riešutmedis (Juglans ailanthifolia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, riešutmedinių šeimos, riešutmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 20 m, rečiau iki 30 m aukščio ir iki 40–80 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Japonijoje ir Sachalino saloje.
Amūrinis kamštenis (Phellodendron amurense); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, rūtinių šeimos, kamštenių genties lapus metantis medis. Paprastai užauga 10-15 m, bet kartais iki 25—28 m aukščio ir iki 90—120 cm skersmens kamienu.
Puošnioji katalpa (Catalpa speciosa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bignonijinių (Bignoniaceae) šeimos, katalpų (Catalpa) genties lapuotis.
Paprastoji katalpa (Catalpa bignonioides); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bignonijinių (Bignoniaceae) šeimos, katalpų (Catalpa) genties lapuotis. Savaiminė rūšis Šiaurės Amerikos žemyno pietvakariuose, kur užauga iki 15-18 m aukščio ir iki 1 m kamieno skersmeniu. Žiedai lapai kvapūs. Šaltomis žiemomis Lietuvoje apšala jaunų medelių nesubrendę ūgliai, kas neigiamai pakenkia jų augimui.
Geltonžiedė katalpa (Catalpa ovata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bignonijinių (Bignoniaceae) šeimos, katalpų (Catalpa) genties lapuotis.
Japoninė magnolija (Magnolia kobus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos, magnolijų (Magnolia) genties dekoratyvinis medis. Auga lėtai, gali užaugti iki 18 m aukščio ir su iki 60 cm skersmens kamienu. Lietuvoje atlaiko žiemos šalčius, žydi, bet vaisių neužmezga.
Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, magnolijinių (Magnoliaceae) šeimos, tulpmedžių (Liriodendron) genties medis. Savaminiam paplitimo areale įprastai užauga 21-30 m aukščio, nors aukščiausias augantis yra 58 m aukščio ir 3 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose. Atlaiko trumpalaikius šalčius iki -30 °C.
Tridyglė gledičija (Gleditsia triacanthos), (Honey locust); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos, gledičijų (Gleditsia) genties greitai augantis medis iki 20–30 m aukščio. Gyvena apie 120, kartais pasitaiko iki 150 metų. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose.
Kanadinis plikšakis (Gymnocladus dioica sin. Gymnocladus dioicus), (Kentucky Coffeetree); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos, plikšakių (Gymnocladus) genties medis. Užauga iki 18-21 m aukščio, išsikeroja apie 12–15 m, kamienas iki 1 metro skersmens. 10 metų amžiaus medeliai paprastai užauga apie 4 metrus aukščio. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.
Plikasis celtis (Celtis glabrata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, kanapinių (Cannabaceae) šeimos, celčių (Celtis) genties medis.
Miltingasis šermukšnis (Sorbus aria); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, šermukšnių genties lapus metantis medis.
Švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, šermukšnių genties lapus metantis medis.
Vėlyvoji ieva (Prunus serotina); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties lapuotis medis. Užauga 15–30 m aukščio su 70–120 cm skersmens kamienu.
Makio ieva (Prunus maackii); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties neaukštas lapuotis medelis. Užauga 4–10 m aukščio.
Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba); Vienintelė ginkūnų skyriaus, ginkmedainių klasės, ginkmedinių šeimos, ginkmedžių genties lapuočių ir lapus metančių medžių rūšis. Įprastai savo paplitimo areale užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio ir nuo 1 iki 4 m skersmens kamienu. Korėjoje žinomas 64 m aukščio ir 4,45 m skersmens kamienu ginkmedis. Kaip manoma kai kurie medžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų amžiaus.

Skurdžiai augantys introdukuoti medžiai Lietuvoje redaguoti

Puošnusis kėnis (Abies spectabilis)

Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana)

Valgomasis kaštainis (Castanea sativa)

Lietuvoje įvežtinių (nebūdingų Lietuvos gamtai) medžių rūšių sąrašas, kuriems Lietuvos klimatinės sąlygos netinkamos normaliam augimui ir savaiminiam plitimui. Skurdžiai vegetuoja ar vėliau nunyksta (tikroji metasekvoja ir tt.), nors retkarčiais auginami pavienių entuziastų. Lietuvoje jų augimui reikalingas nuolatinis žmogaus įsikišimas.

Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Natūralaus paplitimo areale užauga iki 60 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. Kaukaze auga 78 m ir 85 m aukščio medžiai. Tai aukščiausi vietiniai Europos medžiai. Jų paplitimo arealas pietryčių Europoje ir šiaurės vakarų Azijoje Kaukazo kalnuose ir palei Juodosios jūros rytų bei pietryčių pakrantes. Lietuvoje dažnai nušala ir auginti nepatartina, išskyrus pajūrio regioną, kur būna švelnesnės žiemos.
Puošnusis kėnis (Abies spectabilis); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Aukščiausi medžiai užauga iki 50 m aukščio bei masyviausi medžiai iki 1,5 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Azijoje – Himalajų kalnuose 2600-3800 metrų aukštyje. Lietuvoje dažnai nušala ir auginti nepatartina, išskyrus pajūrio regioną, kur būna švelnesnės žiemos.
Japoninė kriptomerija, (Cryptomeria japonica), (Japanese cedar); Kiparisinių šeima, Taxodioideae pošeimis ir vienintelė kriptomerijų genties augalų rūšis. Paprastai savo areale užauga iki 50 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmens. Nors gali pasitaikyti iki 65 m aukščio ir iki 5,2 m kamieno skersmeniu. Pastaroji tokia žinoma kaip Yaku-sugi arba Jomon-sugi vardais. Natūraliai auga Japonijos salose (išskyrus Hokaido salą). Lietuvoje reikalinga gera riežiūra, bet dažniausiai nunyksta. Bene vienintelė Lietuvoje kuri auga, yra Skinderiškio dendrologiniame parke.
Didysis mamutmedis, (Sequoiadendron giganteum); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos ir vienintelė mamutmedžių (Sequoiadendron) gentyje visžalių medžių rūšis. Dabar žinomas aukščiausias (natūraliai auga Kalifornijoje) yra 95,8 m aukščio, o seniausias mamutmedis turi sulaukęs 3266 metų (nustatyta pagal medžio rieves). Savaime auga tik labai nedidelėje teritorijoje Šiaurės Amerikos žemyno teritorijoje – JAV vakaruose, Kalifornijoje esančiuose Siera Nevados kalnuose. Lietuvoje jiems šaltas ir per drėgnas klimatas, tad augimui sąlygos nepalankios.
Lausono puskiparisis (Chamaecyparis lawsoniana); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, puskiparisių (Chamaecyparis) genties visžalis medis. Savo natūralaus paplitimo areale žinomas aukščiausias šios rūšies medis yra 81,08 m aukščio (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011). Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose.
Valgomasis kaštainis (Castanea sativa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, bukinių šeimos, kaštainių genties lapus metantis medis. Gražiai žydintys, dideliais lapais, tankia laja, valgomais vaisiais labai dekoratyvus medis. Paprastai užauga 20-25 m aukščio, o maksimaliai 35 m. Kamieno skersmuo įprastai 1-2 m, senų medžių iki 4 m, ar maksimaliai iki 6 m. Savaiminio išplitimo areale gyvena iki 1000 metų. Auginami šaltesnio klimato regionuose kaip centrinėje Europoje, išgyvena apie 200 metų. Lietuvos klimatas savaiminiam plitimui netinkamas, o auginami, šaltomis žiemomis dažnai nušala. Medžiams -25 °C laipsnių temperatūra pražūtinga.
Rytinis platanas (Platanus orientalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, plataninių šeimos, platanų genties lapus metantis medis. Greitai augantys ir įprastai užauga iki 25—30 m, retai iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 3 m ar kartais daugiau (14 m apimties). Ilgaamžis medis, kaip manoma, kai kurie medžiai turi sulaukę 2300 metų. Natūraliai paplitę nuo Balkanų pusiasalio (vakarų arealas), iki Afganistano (rytų arealas). Lietuvoje auginamas retai.
Vakarinis platanas (Platanus occidentalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, plataninių šeimos, platanų genties lapus metantis medis. Savo paplitimo areale (ar prie tinkamų sąlygų) paprastai užauga 30-40 m, su 1,5-2 m skersmens kamienu. Aukščiausias (ne Lietuvoje) išmatuotas siekė 51 m ir beveik 4 m kamieno skersmenį, nors istoriškai (1770 metais) yra užfiksuotų ir 14 m apimties (išmatavus 91 cm kamieno aukštyje). Lietuvoje auginamas retai ir per šalčius apšąla.
Klevalapis platanas (Platanus x acerifolia sin. P. x hispanica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, plataninių šeimos, platanų genties lapus metantis medis. Užauga 20–35 m, rečiau 40 m aukšio. Kamieno skersmuo iki 3 m ir kartais daugiau. Lietuvoje auginamas retai, per šalčius apšąla.

Svetimžemiai krūmedžiai Lietuvoje redaguoti

Krūmedžiai introdukuoti Lietuvoje redaguoti

Žydinti paprastoji alyva

Žydintis juoduogis šeivamedis

Krūmedžiai, sėkmingai prisitaikę prie jiems naujų Lietuvos gamtinių ar pusiau gamtinių ekosistemų:

Kalninė pušis (Pinus mugo); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis. Auga kaip krūmas (Pinus mugo subsp. mugo iki 3–6 m aukščio) arba kaip medis (Pinus mugo subsp. uncinata iki 20 m aukščio). Lietuvoje pastebėta nuo 1976 m.
Ginalinis klevas (Acer ginnala); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų genties lapuotis augalas. Auga kaip krūmas arba žemas medelis 3-5 m, rečiau 10-15 metrų aukščio.
Totorinis klevas (Acer tataricum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, klevinių šeimos, klevų genties lapuotis augalas. Auga kaip krūmas arba žemas medelis iki 4-12 m aukščio ir 20-50 cm skersmens kamienu.
Paprastoji alyva (Syringa vulgaris); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, alyvmedinių šeimos, alyvų genties lapuotis augalas. Auga kaip aukštas krūmas arba nedidelis daugiakamienis medelis nuo 2 iki 6–7 m aukščio. Pastebėta 1890 metais.
Ziboldo obelis (Malus sieboldii sin. Malus toringo); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, obelų (Malus) genties vaisinis augalas. Pastebėta 1970 metais.
Kaukazinė slyva (Prunus cerasifera); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties lapuotis vaismedis. Lietuvoje pastebėta nuo 1955 m.
Paprastoji vyšnia (Prunus cerasus syn. Cerasus vulgaris); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties vaismedis. Užauga kaip aukštas krūmas ar žemas medis iki 6-10 m aukščio.
Kvapioji vyšnia (Prunus mahaleb sin. Cerasus mahaleb); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties vaismedis. Užauga kaip aukštas krūmas arba žemas medelis iki 2–10 m, rečiau iki 12 m aukščio. Kamienas iki 40 cm skersmens.
Paprastoji karagana arba geltonojo akacija, žirnmedis (Caragana arborescens); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, pupinių (Fabaceae) šeimos, karaganos (Caragana) genties krūmų rūšis. Kilusi iš pietų Sibiro (Altajaus, Sajanų), šiaurės Kazachstano, Kaukazo. Užauga kaip aukštas krūmas arba žemaūgis medelis iki 6 m aukščio.
Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, ūksmininių (Adoxaceae) šeimos, šeivamedžių (Sambucus) genties lapuotis krūmas ar žemas medelis. Užauga iki 4-6 m, rečiau iki 10 m aukščio. Lietuvoje pastebėtas nuo 1791 metų.
Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, žilakrūminių šeimos, šaltalankių genties augalas. Dažniausiai auga kaip krūmas ir retokai kaip neaukštas medelis, priklausomai nuo augimo sąlygų ir paplitimo regiono 1-5 m, l.retai iki 10-12 metrų aukščio. Natūraliai paplitę didelėje Eurazijos dalyje. Lietuvoje pastebėtas 1935 metais.

Kiti introdukuoti krūmedžiai Lietuvoje redaguoti

Šiurkščioji pušis

Virgininis kadagys

Paprastoji cidonija

Siauralapis žilakrūmis (Elaeagnus angustifolia)

Įvežtiniai krūmedžiai, apie kurių augimą, derėjimą, vaisių užmezgimą, prisitaikymą prie Lietuvos gamtinių sąlygų ir bendrą savaiminį plitimą šalyje, duomenų nėra:

Šiurkščioji pušis (Pinus rigida); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Užauga kaip aukštas krūmas arba medis 6-30 m. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos Apalačų kalnų grandinėje.
Virgininis kadagys (Juniperus virginiana); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių šeimos, kadagių genties visžalis spygliuotis. Auga kaip krūmas arba medis 5–20 m aukščio, retai iki 27 metrų. Kamieno skersmuo 30–100 cm, retai iki 170 cm.
Korėjinė tuja (Thuja koraiensis); Pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių šeimos, tujų genties visžalis augalas. Auga kaip krūmas arba neaukštas medelis. Savo natūralaus paplitimo areale užauga 3-10 m aukščio.
Raudonžiedis kaštonas (Aesculus pavia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, kaštoninių šeimos, Aesculus genties augalas. Užauga kaip krūmas ar nedidelis medelis iki 5–8 m aukščio. Natūraliai auga Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose (JAV – Teksase, Floridoje).
Paprastoji cidonija (Cydonia oblonga); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, obelinių (Maloideae) pošeimio, monotipinės cidonijos (Cydonia) genties augalas. Auga kaip krūmas arba žemas medelis iki 4-8 m aukščio.
Naminė slyva (Prunus domestica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties lapuotis vaismedis. Užauga iki 6 m, retai iki 10 m aukščio.
Mandžiūrinis abrikosas (Prunus mandshurica sin. Armeniaca mandshurica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties nedidelis medelis medelis ar aukštas krūmas, užaugantis 4,5- 9 m aukščio. Natūraliai paplitę Rytų Azijoje – šiaurės rytų Kinijoje, Korėjos pusiasalio šiaurinėje dalyje ir Rusijos Primorės regione apie Vladivostoką ir Chankos ežerą.
Persikas (Prunus persica), (Peach); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties nedidelis medelis medelis ar aukštas krūmas, užaugantis 4–10 m aukščio. Kilęs iš Kinijos.
Virgininė ieva (Prunus virginiana); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties lapuotis augalas. Auga kaip krūmas arba žemas medelis iki 5 m aukščio.
Alksnialapė medlieva (Amelanchier alnifolia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, medlievų genties lapuotis krūmas ar neaukštas medelis. Užauga 1–8 m, l.retai 10 m aukščio.
Kanadinė medlieva (Amelanchier canadensis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, medlievų genties lapuotis krūmas ar neaukštas medelis. Užauga 0,5–8 m aukščio.
Siauralapis žilakrūmis (Elaeagnus angustifolia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, žilakrūminių šeimos, žilakrūmių genties lapuotis augalas. Dažniausiai auga kaip krūmas, retai kaip neaukštas medelis. Išauga 3-5, rečiau 7 m ar išskirtinais atvejais aukštesni, priklausomai nuo augimo sąlygų ir augimo regiono.
Gausiažiedis žilakrūmis (Elaeagnus multiflora); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, žilakrūminių šeimos, žilakrūmių genties lapuotis augalas. Užauga 2-8 m aukščio.
Kanadinis putinas (Viburnum lentago); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sausmedinių šeimos, putinų genties didelis lapuotis krūmas arba žemas medelis. Užauga iki 8,5 m aukščio ir iki 25 cm skersmens kamienu.
Geltonžiedė sedula (Cornus mas); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sedulinių šeimos, sedulų genties lapuotis krūmas arba neaukštas medelis. Užauga iki 5-12 m aukščio.

Svetimžemiai krūmai Lietuvoje redaguoti

Invaziniai krūmai Lietuvoje redaguoti

Varpinė medlieva (Amelanchier spicata)

Sąraše išvardinti introdukuoti krūmai, kurie netrūkus tapo invaziniais, nes sėkmingai įsikūrę jiems naujose Lietuvos gamtinėse ir pusiau gamtinėse ekosistemose, užima vietinių augalų augavietes, taip keliantys pavojų vietinės dendrofloros ir bendrai augalijos įvairovei. Naikintini.

Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Užauga 1–1,5 m aukščio. Natūraliai gamtoje paplitęs Rytų Azijoje. Lietuvoje pastebėtas 1937 metais ir vėliau paskelbtas invazine rūšimi.
Varpinė medlieva (Amelanchier spicata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, medlievų genties lapuotis krūmas. Užauga 1,5-4 m aukščio. Invazinė rūšis.

Introdukuoti krūmai Lietuvoje redaguoti

Juodavaisė aronija

Žydintis japoninis svarainis

Paprastojo agrasto (Ribes uva-crispa) jaunas krūmelis

Introdukuoti krūmai, kurie sėkmingai įsikūrę naujose jiems Lietuvos gamtinėse ar pusiau gamtinėse ekosistemose.

Raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, ūksmininių (Adoxaceae) šeimos, šeivamedžių (Sambucus) genties, 2-6 m aukščio vasaržalis krūmas.
Tankiadyglis erškėtis (Rosa spinosissima sin. Rosa pimpinellifolia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Natūraliai gamtoje paplitęs Azijos žemyne. Užauga 30-180 cm aukščio. Lietuvoje passtebėtas 1990 metais.
Rosa blanda (Rosa blanda); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis, dekoratyvinis krūmas. Natūraliai gamtoje paplitęs Šiaurės Amerikos žemyne. Užauga iki 1 m aukščio. Lietuvoje passtebėtas 1992 metais.
Virgininis erškėtis (Rosa lucida sin. Rosa virginiana); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, erškečių genties lapuotis, dekoratyvinis lapus metantis krūmas. Natūraliai gamtoje paplitęs Šiaurės Amerikos žemyne. Užauga iki 2 m aukščio. Lietuvoje passtebėtas 1991 metais.
Kvapioji gervuogė (Rubus odoratus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, gervuogių genties lapuotis krūmas. Užauga iki 3 m aukščio. Lietuvoje passtebėta 1972 metais.
Juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa), (Black chokeberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, aronijų (Aronia) genties vaiskrūmis. Savo natūralaus paplitimo areale Šiaurės Amerikos žemyne užauga 2,5—3 m, nors įprastai 0,5—2 m, rečiau iki 4 m aukščio.
Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, svarainių (Chaenomeles) genties augalas. Užauga iki 1-1,20 m aukščio. Natūraliai auga Japonijos salose.
Veltinė vyšnia (Prunus tomentosa sin. Cerasus tomentosa); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties vaiskrūmis. Krūmas užauga iki 1,5—2,5 m, rečiau iki 3-4 m aukščio.
Paprastasis agrastas (Ribes uva-crispa sin. Ribes grossularia); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, agrastinių (Grossulariaceae) šeimos, serbentų (Ribes) genties lapus metantis vaiskrūmis. Užauga 60-100 cm, rečiau 150 cm aukščio.
Gulsčiasis kaulenis (Cotoneaster horizontalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, kaulenių (Cotoneaster) genties žemas krūmas. Užauga 0,5-1 m aukščio. Natūraliai auga Rytų Azijoje (Kinija).
Cotoneaster lucidus (Cotoneaster lucidus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, kaulenių (Cotoneaster) genties žemas krūmas. Užauga 0,5-1 m aukščio. Natūraliai auga Rytų Azijoje (Kinija).
Cotoneaster niger (Cotoneaster nigra); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, kaulenių (Cotoneaster) genties žemas krūmas. Užauga 0,5-1 m aukščio. Natūraliai auga pietų Europoje.
Sodinis putinas (Viburnum lantana); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sausmedinių šeimos, putinų genties lapuotis krūmas. Užauga 3-4 m, rečiau iki 5 m aukščio. Lietuvoje pastebėtas 1955 metais.
Raudonasis serbentas (Ribes rubrum sin. Ribes sylvestre); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, agrastinių šeimos, serbentų genties krūmas. Užauga nuo 100 iki (kartais) 190 cm aukščio. Lietuvoje pastebėtas nuo 1890 metų.
Auksuotasis serbentas (Ribes aureum), (Buffalo Currant / Clove Currant / Golden Curran); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, agrastinių šeimos, serbentų genties krūmas. Auga didelėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje (Kanadoje, JAV). Užauga 2-3 m aukščio. Pastebėtas nuo 1962 metų.
Tunbergo raugerškis (Berberis thunbergii), (Japanese Barberry); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, raugerškinių (Berberidaceae) šeimos, raugerškių (Berberis) genties vasaržalis krūmas. Užauga 0,6-1 m iki 2,5 m aukščio. Savaime paplitę Japonijoje.
Dyglialapė mahonija (Mahonia aquifolium), (Oregon-Grape); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, raugerškinių (Berberidaceae) šeimos, mahonijų (Mahonia) genties augalas. Augalas 50-150 cm aukščio.

Kiti introdukuoti krūmai Lietuvoje redaguoti

Žydintis darželinis jazminas (Philadelphus coronarius)

Pilkoji lanksva (Spiraea chamaedryfolia)

Palaipinė sedula (Cornus sericea)

Rūšių sąrašas, apie kurių prisitaikymą ir plitima Lietuvoje mažai duomenų:

Darželinis jazminas (Philadelphus coronarius); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, hortenzijinių šeimos, jazminų (Philadelphus) genties lapuotis, dekoratyvinis (kvapniai žydintis) krūmas. Užauga iki 3-4 m aukščio.
Bekvapis jazminas (Philadelphus inodorus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, hortenzijinių šeimos, jazminų (Philadelphus) genties lapuotis, dekoratyvinis (žydintis) krūmas.
Plačialapis jazminas (Philadelphus pubescens Loisel.) sin. (Philadelphus latifolius Schrad.); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, hortenzijinių šeimos, jazminų genties lapuotis, dekoratyvinis (žydintis) krūmas.
Žolinis šeivamedis (Sambucus ebulus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, ūksmininių (Adoxaceae) šeimos, šeivamedžių (Sambucus) genties, 1–2 m aukščio vasaržalis krūmas.
Baltauogė meškytė (Symhoricarpos albus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sausmedinių šeimos, meškyčių genties krūmas. Užauga iki 1,5 m aukščio.
Paprastoji medlieva (Amelanchier ovalis); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, medlievų genties lapuotis krūmas. Užauga 1-4 m aukščio.
Pilkoji lanksva (Spiraea chamaedryfolia L.); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, lanksvų genties lapuotis, 1-1,5 aukščio krūmas.
Stambiažiedis svarainis (Chaenomeles lagenaria); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, svarainių (Chaenomeles) genties krūmas. Užauga 2 m, rečiau iki 5 m aukščio. Natūraliai auga Rytų Azijoje (Kinijoje, Japonijoje).
Aukštoji šilauogė (Vaccinium corymbosum); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių šeimos, šilauogių genties lapuotis krūmas. Užauga 1,5-4 m aukščio.
Amerikinis žilakrūmis (Elaeagnus commutata); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, žilakrūminių šeimos, žilakrūmių genties lapuotis krūmas. Užauga 1–4 m aukščio.
Paprastasis ligustras (Ligustrum vulgare); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, alyvmedinių šeimos, ligustrų genties lapuotis krūmas. Užauga 1,5-3 m ir retai iki 4,5-5 m aukčio. Jų uogos žmonėms nuodingos.
Žemasis ožekšnis (Euonymus nanus); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, smaugikinių šeimos, ožekšnių genties krūmas. Užauga 1-2 m aukščio;
Baltoji sedula (Cornus alba); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sedulinių šeimos, sedulų genties krūmas. Užauga iki 1-4 m aukščio.
Palaipinė sedula (Cornus sericea); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sedulinių šeimos, sedulų genties krūmas. Užauga 1,5–4 m aukščio ir išsikeroja iki 3–5 m skersmeniu. Savaime paplitusi Šiaurės Amerikoje.

Svetimžemiai krūmokšniai Lietuvoje redaguoti

Žydintis Cotoneaster dammeri krūmokšnis

Cotoneaster dammeri (Cotoneaster dammeri); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, kaulenių (Cotoneaster) genties krūmokšnis. Auga greitai, užauga 30–40 cm aukščio. Natūraliai paplitę Rytų Azijoje (Kinija).
Cotoneaster praecox (Cotoneaster praecox); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, kaulenių (Cotoneaster) genties krūmokšnis.
Stambiauogė spanguolė (Vaccinium macrocarpon); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erikinių (Ericaceae) šeimos, šilauogių (Vaccinium) genties augalas.

Svetimžemiai puskrūmiai Lietuvoje redaguoti

Žydinčios žaliosios rūtos (Ruta graveolens) natūraliam biotope

Žalioji rūta (Ruta graveolens), (Common Rue); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, rūtinių (Rutaceae) šeimos, rūtų (Ruta) genties puskrūmis. Savaiminio paplitimo kraštuose maksimaliai užauga iki 60-80 cm aukščio, Lietuvoje maždaug apie 35-45 cm aukščio. Dar XX a. buvo plačiai auginama Lietuvos kaimo sodybų darželiuose.
Raudondyglė avietė (Rubus phoenicolasius); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėtinių šeimos, gervuogių genties lapuotis krūmas, užaugantis iki 1-3 m aukščio. Natūralus jų paplitimo arealas Rytų Azijoje, tai šiaurės Kinija bei Korėja, Japonija.
Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris), (Common Thyme); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, notrelinių arba lūpažiedžių (Lamiaceae) šeimos, čiobrelių (Thymus) genties puskrūmis. Savaiminiam paplitimo areale užauga 10-40 cm aukščio.
Tikroji levanda (Lavandula angustifolia), (True Lavender); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, notrelinių arba lūpažiedžių (Lamiaceae) šeimos, levandų (Lavandula) puskrūmis. Užauga 30—60 cm, kartais iki 100 cm aukščio.

Svetimžemės lianos Lietuvoje redaguoti

Vijoklinis sausmedis

Lianos, savaime paplitusios netoli Lietuvos redaguoti

Lianos, kurių savaiminis paplitimo arealas netoli Lietuvos:

Vijoklinis sausmedis (Lonicera periclymenum), (Common Honeysuckle); Magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, Sausmedinių (Caprifoliaceae) šeimos, sausmedžių (Lonicera) genties lapus metanti liana (vijoklis). Medžių kamienais ar kitomis atramomis pasiekia iki 5 m aukštį, rečiau iki 10-12 m ir labai retais atvejais pasitaiko iki 15-18 m aukščio. Prie Lietuvos jo artimiausias natūralus paplitimo arealas yra šiaurės vakarų Lenkijoje.