Vėlyvoji ieva
| Prunus serotina | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vėlyvoji ieva (Prunus serotina) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Vėlyvoji ieva (Prunus serotina syn. Padus serotina) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos medis. Kilo iš Šiaurės Amerikos rytų: nuo pietų Kvebeko ir Ontarijo šiaurėje iki Meksikos ir Gvatemalos kalnų pietuose. Išgyvena iki 258 metų.
Aukštis 15–30 m, kamieno skersmuo 70–150 cm. Aukščiausia žinoma 39 m, su 2,3 m skersmens kamienu. Lapai paprastieji, pailgi, 6–14 cm ilgio, žvilgantys. Žiedai balti, smulkūs, susitelkę į žiedynus po 40. Žievė labai atsiplaišiusi, tamsiai pilka. Vaisius – juodas kaulavaisis; valgomas.
Lietuvoje vėlyvoji ieva kaip dekoratyvinis augalas auginama želdynuose[1], paskelbta invazine rūšimi[2].
Taip pat skaityti redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vėlyvoji ieva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 40
- ↑ Aplinkos ministro įsakymas dėl invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo