Atverti pagrindinį meniu
Baltoji tuopa
Baltoji tuopa (Populus alba)
Baltoji tuopa (Populus alba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Dilleniidae)
Eilė: Malpigijiečiai
(Wikispecies-logo.svg Malpighiales)
Šeima: Gluosniniai
(Wikispecies-logo.svg Salicaceae)
Gentis: Tuopa
(Wikispecies-logo.svg Populus)
Rūšis: Baltoji tuopa
(Wikispecies-logo.svg Populus alba)
Binomas
Populus alba
L.
Baltosios tuopos lapeliai, kairėje apatinė dalis, dešinėje viršutinė
Baltosios tuopos žievė

Baltoji tuopa (lot. Populus alba, angl. White Poplar, vok. Silberpappel) – gluosninių (Salicaceae) šeimos medis. Dėl sidabriškai baltų lapų ir didingos lajos, laikoma viena iš gražiausių tuopų genties rūšių.

PaplitimasKeisti

Auga beveik visoje Europoje (išskyrus Skandinaviją) iki Centrinės Azijos, taip pat Šiaurės Afrikoje (Maroke). Dažnai jos auga parkuose. Auga ir Lietuvoje. Viena žinomiausių Lietuvoje yra Pajūrio tuopa, tai savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Auga Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone. Jos kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje – 655 cm, medžio aukštis apie 40 m. Paskelbta saugoma 2006 m. Panašaus skersmens bei aukščio yra ir Atkočių tuopa Ukmergės rajone.

AugimvietėsKeisti

Mėgsta augti drėgnose vietovėse, šalia upių, ežerų, regionuose kur karštos vasaros ir šaltos ar švelnios žiemos.

Matmenys ir amžiusKeisti

Lapuotis ir lapus metantis medis. Auga greitai. Priklausomai nuo augimo regiono ir augimviečių, užauga 16-27 m, rečiau 35-45 m aukščio. Kamieno skersmuo vidutinio ūgio žmogus krūtinės aukštyje 1,5-3 m. Pietų Čekijos Nosislavo miestelyje 1904 metais augo 36 m aukščio, 3,52 m kamieno skersmens, 11,25 m kamieno apimties ir jai buvo 500 metų amžiaus, nors paprastai jos išgyvena 300-400 metų.

MorfologijaKeisti

Jų laja plačiai išsikerojusi. Ilgųjų ūglių lapų viršutinė pusė plika, žalia, apatinė – baltais plaukeliais vatota. Senų liemenų žievė suaižėjusi ir patamsėjusi. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Žydi balandžio, rečiau gegužės mėn. Kuokeliniai žirginiai 3-7 cm, piesteliniai – 10-12 cm ilgio. Plinta šaknų atžalomis.

PanaudojimasKeisti

Mediena lengva, minkšta, naudojama celiuliozės pramonėje.

GalerijaKeisti