Sidabrinė liepa

Sidabrinė liepa (Tilia tomentosa) – dedešvinių (Malvaceae) šeimos, liepų (Tilia) genties lapus metantis medis. Rūšis introdukuota Lietuvoje.

Sidabrinės liepos lapai

Morfologija

Laja plačiai ovališka arba piramidinė, 8–15 m skersmens, žemutinės šakos nulinkusios žemyn.Kamienas tiesus, cilindriškas. Žievė juosvai pilka, sueižėjusi. Ūgliai pilkai žalsvi, veltiniški. Lapai paprasti, kotuoti, pražanginiai, rutuliški, širdišku pamatu, trumpai nusmailėję, pjūkliškais arba neryškiai skiautėtais kraštais, 5–12 cm ilgio, tamsiai žalia viršutine ir balsva, tankiai plaukuota apatine puse. Vienanamis. Žiedai gelsvi, kvapūs, po 6–10 susitelkę prie pažiedlapio. Žydi liepos viduryje arba pabaigoje. Vaisiai – beveik rutuliški, kiek briaunoti, gauruoti riešutėliai. Prinoksta rugsėjo – spalio mėnesį.

Matmenys

Įprastai užauga iki 30 m aukščio. Kamieno skersmuo apie 2 metrai.

Augavietės

Gerai auga saulėtose ar dalinai saulėtose vietose, derlinguose dirvožemiuose. Suaugę augalai atsparūs sausroms, karščiams, oro užterštumui. Tai puikus medis didesniems parkams, sodyboms, alėjoms. Vėlyvu žydėjimu prailgina medunešį.

Paplitimas

Natūraliai auga Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Paplitusi pietryčių Europoje. Lietuvoje dažnesnė vakarinės dalies parkuose, nes kitur kartais žiemą apšąla.

Panaudojimas

Tilia tomentosa

Labiausiai vertinamas kaip dekoratyvinis medis, dėl gražių lapų. Auginamas ir prie bitininkystės ūkių, dėl daug nektaro turinčių žiedų.

Liaudies medicinoje naudojami liepos žiedai ir liepų medus arbatai, kuri skirta peršalimui gydyti. Žiedai, manoma, šiek tiek nuodingi.

Literatūra

• A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (281 psl.)
• M. Navasaitis, "Dendrologija", Leidykla "Margi raštai", 2008 m., (460 psl.)