Vikipedija

Invazinė rūšis

Invazinė rūšis – faunos ar floros rūšis, sparčiai plintanti už savo natūralaus arealo ribų ir daranti žalą vietinėms ekosistemoms, žemės ūkiui, kraštovaizdžiui ir t. t.[1] Platesne prasme invazinėmis rūšimis vadinamos ir tai vietai būdingos rūšys, tačiau dėl kažkokių priežasčių (priešų trūkumo, gamtinių sąlygų pasikeitimo) sparčiai besidauginančios ir nukonkuruojančios ne tiek prisitaikančias.

Uosialapio klevo (Acer negundo) lapai ir vaisiai
Gausialapių lubinų sąžalynas Naujojoje Zelandijoje
Dygliavaisiai virkšteniai Nevėžio pakrantėse
Kanadinėmis elodėjomis apžėlęs ežeras Vokietijoje
Sosnovskio barščių sąžalynas Lenkijoje
Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata)
Rainuotasis vėžys (Orconectes limosus)
Nuodėgulinis grundulas (Perccottus glenii)
Raudonausis raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta elegans)
Kramerio žieduotųjų papūgų (Psittacula krameri) porelė
Kanadinė audinė (Neovison vison)
Paprastasis meškėnas (Procyon lotor)
Mangutas (Nyctereutes procyonoides)

Apie invazinius organizmus redaguoti

Invazinės rūšys pasižymi savo galėjimu greitai daugintis, prisitaikymu prie įvairių gamtinių sąlygų, neišrankumu buveinėms, aplinkos taršai, atsparumu pesticidams, neretai plinta žmogaus pagalba.

Dažniausiai invazinės rūšys plinta žmogaus pagalba: iš kitų eksosistemų atgabenti dekoratyviniai augalai, eksperimentiniuose ūkiuose naudojami augalai kartais gali greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų ir plisti greičiau nei natūraliame areale, kur turi daugiau konkurentų, jais mintančių gyvūnų. Invaziniai gyvūnai dažnai atgabenami žmonių netyčia (pvz., žiurkės jūrų laivuose), kaip naminiai gyvūnai (pvz., katės), drauge su augalais (augalų kenkėjai).

Dėl intensyvaus žmonių judėjimo, faunos ir floros rūšys dabar sparčiai plinta už savo arealų ribų, todėl invazinių rūšių problema vis aktualesnė. Invazinės rūšys ypač pavojingos mažoms, nedidelę bioįvairovę turinčioms ekosistemoms: pvz., žmonių užvežtos katės, žiurkės, ožkos, šunys sunaikino daug nedidelėse salose gyvenusių paukščių, augalų rūšių. Invazinės rūšys gali ne tik sunaikinti kitas rūšis, bet ir padaryti žalą žemės ūkiui, kenkti vandens telkiniams, sugadinti kraštovaizdį, kelti pavojų žmonių sveikatai.

Prieš agresyviausias invazines rūšis kovojama tiesioginio naikinimo būdu, panaudojant ta rūšimi mintančius organizmus, propaguojant konkurencingas rūšis ir kt.

Invazinės rūšys Lietuvoje redaguoti

Kova prieš svetimžemes rūšis yra labai svarbus žingsnis, siekiant vieno iš didžiausių tikslų – sustabdyti savo krašto vietinės biologinės įvairovės nykimą. XXI amžiaus pradžioje, Lietuvoje yra apie 60 invazinių augalų ir gyvūnų rūšių ir jų sąrašas nemažėja.

Invaziniai augalai Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje XXI amžiaus pradžioje yra žinoma apie 548 svetimžemių augalų rūšių, iš kurių apie 19 rūšių yra invazinės ir dar apie 67 rūšių – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti labai rimtų ekologinių problemų Lietuvos vietinėms rūšims.

Lietuvoje invazinių augalų rūšių sąrašas redaguoti

  1. Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi); Kenksmingas žmogaus sveikatai.
  2. Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus);
  3. Uosialapis klevas (Acer negundo);
  4. Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia);
  5. Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora);
  6. Bitinė sprigė (Impatiens grandulifera);
  7. Vėlyvoji ieva (Prunus serotina);
  8. Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa);
  9. Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata);
  10. Šeriuotoji šiušelė (Erigeron stigosus);
  11. Varpinė medlieva (Amelanchier spicata);
  12. Vėlyvoji rykštenė (Solidago gigantea);
  13. Aukštoji rykštenė (Solidago altissima);
  14. Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis);
  15. Kanadinė elodėja (Elodea canadensis);
  16. Tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus);
  17. Šluotinis sausakrūmis (Cytisus scoparius);
  18. Ilgakotis lakišius (Bidens frondosa);
  19. Muilinė guboja (Gypsophila paniculata);

Kitos pavojingos svetimžemės augalų rūšys: topinambas (Helianthus lenticularis), statusis kiškiakopūstis (Oxalis stricta), japoninis pelėvirkštis (Fallopia japonica) ir kt.

Invaziniai gyvūnai Lietuvoje redaguoti

Žieduotoji Kramerio papūga (Psittacula krameri) nėra įtraukta į Lietuvos invazinių paukščių sąrašus. Šios rūšies pirmasis paukštis Lietuvoje oficialiai buvo pastebėtas Nidoje 2002 m., antrą kartą oficialiai vienas individas pastebėtas Druskininkuose, 2012 m., o vėliau Kaune, Klaipėdoje, nors iki 2016 m. jos stebėtos nereguliariai. 2016 m. buvo stebimos Vilniuje, Kalniškėse, Birštone ir Panevėžyje. 2017 ir 2018 m. stebėtos Vilniuje ir anksčiau paminėtose vietovėse[2]. Manoma kad jos Lietuvoje plinta, o tai gali labai neigiamai atsiliepti uoksuose perinčioms Lietuvos paukščių populiacijoms.

Lietuvoje XXI amžiaus pradžioje yra žinoma apie 20 invazinių gyvūnų rūšių.

Lietuvoje invazinių gyvūnų rūšių sąrašas redaguoti

  1. Kanadinė audinė (Mustela vison);
  2. Mangutas (Nyctereutes procyonoides);
  3. Paprastasis meškėnas (Procyon lotor); [3][4]
  4. Ondatra (Ondatra zibethica);
  5. Pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus);
  6. Kanadinė berniklė (Branta canadensis);
  7. Amerikinis balinis vėžlys (Chrysemys picta);
  8. Raudonausis raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta elegans);
  9. Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii);
  10. Juodažiotis grundalas arba grundalas rubuilis (Neogobius melanostomus);
  11. Rainuotasis vėžys (Orconectes limosus);
  12. Žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus);
  13. Apželtkojis krabas (Eriocheir sinensis);
  14. Pietinė vijasraigė (Potamopyrgus antipodarum);
  15. Luzitaninis smalžys (Arion lusitanicus);
  16. Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata);
  17. Dreisena (Dreissena polymorpha);
  18. Jūrų gilė (Balanus improvisus);
  19. Kietašarvė šoniplauka (Pontogammarus robustoides);
  20. Ežerinė mizidė (Paramysis lacustris);
  21. Spygliuotoji vandens blusa (Cercopagis pengoi).

Europiniai paprastieji šakalai nėra įtraukti į invazinių ar netradicinių rūšių sąrašą. Apie juos 2015 metais buvo rašoma Lietuvos žiniasklaidoje, kada Šakių rajone buvo sumedžiotas pirmasis Lietuvoje paprastasis šakalas[5][6]. Reaguojant į šį įvykį, šakalą norėta įrašyti į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą, tačiau vėliau buvo surinkta medžiaga, kad šakalas plinta toli į šiaurę natūraliai be žmogaus įsikišimo bei nedaro didelės žalos vietinėms rūšis, todėl negali būti laikomas invazine rūšimi [7]. Paprastieji šakalai yra gerokai tolimesnių nuo Lietuvos pietinių kraštų gyvūnai, bet šiuo metu stebimi Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje bei vakarinėje Ukrainoje dalyse.

Taip pat skaityti redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ glis.lt / Svetimžemės rūšys
  2. ↑ delfi.lt/grynas / Tai tikrai ne pokštas: Lietuvoje apsigyveno didžiulės ryškiaspalvės papūgos, Justinas Arlauskas, Rinatas Chairulinas, 2018 m. kovo 22 d.
  3. ↑ delfi.lt/grynas / Nufilmuotas nelauktas Žuvinto biosferos rezervato lankytojas, 2017 m. spalio 17 d.
  4. ↑ delfi.lt/grynas / Žuvinto biosferos rezervate - netikėtas svečias, 2017 m. spalio 10 d.
  5. ↑ delfi.lt/grynas / Lietuvoje sumedžiotas pirmasis šakalas – didžiulės bėdos pranašas, Rūta Levickaitė, 2015 m. balandžio 14 d.
  6. ↑ alfa.lt / Latvijos miškuose netoli Lietuvos sumedžiotas šakalas, 2014-01-10
  7. ↑ Golden Jackal in Lithuania, Arrival, Impact & Status

Nuorodos redaguoti

  • invasive-species / Invasive species threaten sustainable development | anglų k.
  • „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios" pakeitimo“. 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. D1-810. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  • am.lt / Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA - Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas Archyvuota kopija 2018-06-23 iš Wayback Machine projekto. | paskutinis taisymas: 2015-08-04
  • delfi.lt / 7 Lietuvos augalų ir gyvūnų rūšys kelia didžiulį susirūpinimą, 2016 m. liepos 25 d.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Invazinė_rūšis&oldid=7221329"