Karpatai

Karpatai
Rytų Karpatai, Ukraina
Žemynas	Europa
Šalys	Čekija Slovakija Lenkija Vengrija Ukraina Rumunija Serbija
Aukščiausias taškas	Gerlacho viršūnė, 2655 m
Koordinatės	47°00′ š. pl. 25°30′ r. ilg.

Karpatai – vidurinės Europos kalnynas, sudarąs raukšlėtinių kalnų sistemos tęsinį tarp Alpių ir Balkanų. Jie prasideda prie Dunojaus, ties Bratislava ir netaisyklingu puslankiu tęsiasi 1300 km iki Dunojaus ties Geležiniais Vartais. Šiame ilgyje kalnų skersmuo svyruoja tarp 100–350 km. Jų plotas yra apie 190 000 km². Vakarų Karpatai suskilę į kelias šakas: V. Beskidus, Mažuosius Karpatus, Aukštuosius Tatrus ir Baltuosius kalnus. Aukščiausia Karpatų dalis sudaro Tatrų kalnyną.

Pietinė dalis vadinama Transilvanijos Alpėmis. Aukščiausioji Gerlacho viršūnė (Aukštuosiuose Tatruose) 2655 m. Transilvanijos Alpių aukščiausioji viršūnė Negoi (2536 m), o rytiniuose Karpatuose Pietrosulio viršūnė (2305 m). Tik aukščiausiosios vietos turi alpinį charakterį.

Klimatas šiurkštus, žiemos šaltos, vasaros karštos, daug drėgmenų. Žemesnėse vietose apaugę ąžuolų ir bukų miškais, aukštesnėse – pušynais. Gyventojai lenkai, čekai, slovakai, ukrainiečiai (ir huculai), vengrai, rumunai ir serbai. Jie verčiasi miškininkyste, augina avis, medžioja, slėniuose ūkininkauja. Transilvanijos Alpių išoriniame pakraštyje išgaunama nafta (Ploesti), kai kur iškasama druskos ir metalų rūdų. Iki 1945 m. Karpatuose, daugiausia Slovakijoje, gyveno apie 150 000 vokiečių, kurie čia buvo isikūrę XII-XIV a., bet apie 90 % jų buvo ištremta į Austriją ir Vokietiją.

Turinys

Karpatų skirstymas

Karpatų regionavimas:
Vakarų Karpatai (šviesiai ir tamsiai žalia spalva), Rytų Karpatai (šviesiai ir tamsiai oranžinė), Pietų Karpatai (šviesiai ir tamsiai mėlyna, tamsiai raudona bei rausva)

Įprastai Karpatai skirstomi į tris pagrindines dalis, kurios į dar smulkesnius geografinius regionus:

• Vakarų Karpatai — rytų Čekija, pietų Lenkija, Slovakija ir šiaurės Vengrija.
  • Išoriniai Vakarų Karpatai
  • Vidiniai Vakarų Karpatai
• Rytų Karpatai — pietryčių Lenkija, šiaurės rytų Slovakija, vakarų Ukraina, šiaurės vidurio Rumunija.
  • Išoriniai Rytų Karpatai
  • Vidiniai Rytų Karpatai
• Pietų Karpatai — vakarų Rumunija, šiaurės rytų Serbija.
  • Transilvanijos plynaukštė
  • Pietų Karpatai
  • Vakarų Rumunijos Karpatai
  • Serbijos Karpatai

Aukščiausios viršūnės pagal šalis

Aukščiausios viršūnės Karpatuose skirtingose šalyse:

Viršūnė	Geologinis skirstymas	Šalis	Regionas	Aukštis (m)
Gerlacho viršūnė	Aukštieji Tatrai	Slovakija	Prešovo kraštas	2 655
Moldovianu	Fegerašo kalnai	Rumunija	Ardžešo apskritis	2 544
Rysai	Fatra-Tatra regionas	Lenkija	Tatrų apskritis	2 499
Hoverla	Beskidai	Ukraina	Ivano Frankivsko sritis, Užkarpatės sritis	2 061
Beljanica	Homolje regionas	Serbija	Braničevo rajonas	1 344
Lysa gora	Moravijos-Silezijos Beskidai	Čekija	Moravijos-Silezijos kraštas	1 323
Kekešas	Šiaurės Vengrijos kalnynas	Vengrija	Hevešas	1 014

Galerija

Hoverla, Ukraina

Bukuros ežeras, Rumunija

Aukštieji Tatrai, Slovakija

Bučedžio kalnai, Rumunija

Karpatai, Ukraina

Beščiadai, Lenkija

Tatrai, Lenkija

Spišo pilis, Slovakija

Synevyro ežeras, Ukraina

Karaimano viršukalnė, Rumunija

Morske Okas, Lenkija

Geležiniai Vartai, Dunojuje

Nuorodos

• google.co.uk / Carpathian Mountains
• britannica.com / Carpathian Mountains | Anglų k.

Vikiteka