Karpatai
Karpatai | |
---|---|
Žemynas | Europa |
Šalys | ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() ![]() |
Aukščiausias taškas | Gerlacho viršūnė, 2655 m |
Koordinatės | 47°00′ š. pl. 25°30′ r. ilg. / 47.000°š. pl. 25.500°r. ilg.Koordinatės: 47°00′ š. pl. 25°30′ r. ilg. / 47.000°š. pl. 25.500°r. ilg. |
Karpatai – vidurinės Europos kalnynas, sudarąs raukšlėtinių kalnų sistemos tęsinį tarp Alpių ir Balkanų. Jie prasideda prie Dunojaus, ties Bratislava ir netaisyklingu puslankiu tęsiasi 1300 km iki Dunojaus ties Geležiniais Vartais. Šiame ilgyje kalnų skersmuo svyruoja tarp 100–350 km. Jų plotas yra apie 190 000 km². Vakarų Karpatai suskilę į kelias šakas: V. Beskidus, Mažuosius Karpatus, Aukštuosius Tatrus ir Baltuosius kalnus. Aukščiausia Karpatų dalis sudaro Tatrų kalnyną.
Pietinė dalis vadinama Transilvanijos Alpėmis. Aukščiausioji Gerlacho viršūnė (Aukštuosiuose Tatruose) 2655 m. Transilvanijos Alpių aukščiausioji viršūnė Negoi (2536 m), o rytiniuose Karpatuose Pietrosulio viršūnė (2305 m). Tik aukščiausiosios vietos turi alpinį charakterį.
Klimatas šiurkštus, žiemos šaltos, vasaros karštos, daug drėgmenų. Žemesnėse vietose apaugę ąžuolų ir bukų miškais, aukštesnėse – pušynais. Gyventojai lenkai, čekai, slovakai, ukrainiečiai (ir huculai), vengrai, rumunai ir serbai. Jie verčiasi miškininkyste, augina avis, medžioja, slėniuose ūkininkauja. Transilvanijos Alpių išoriniame pakraštyje išgaunama nafta (Ploesti), kai kur iškasama druskos ir metalų rūdų. Iki 1945 m. Karpatuose, daugiausia Slovakijoje, gyveno apie 150 000 vokiečių, kurie čia buvo isikūrę XII-XIV a., bet apie 90 % jų buvo ištremta į Austriją ir Vokietiją.
Karpatų skirstymasKeisti
Įprastai Karpatai skirstomi į tris pagrindines dalis, kurios į dar smulkesnius geografinius regionus:
- Vakarų Karpatai — rytų Čekija, pietų Lenkija, Slovakija ir šiaurės Vengrija.
- Išoriniai Vakarų Karpatai
- Vidiniai Vakarų Karpatai
- Rytų Karpatai — pietryčių Lenkija, šiaurės rytų Slovakija, vakarų Ukraina, šiaurės vidurio Rumunija.
- Išoriniai Rytų Karpatai
- Vidiniai Rytų Karpatai
- Pietų Karpatai — vakarų Rumunija, šiaurės rytų Serbija.
- Transilvanijos plynaukštė
- Pietų Karpatai
- Vakarų Rumunijos Karpatai
- Serbijos Karpatai
Aukščiausios viršūnės pagal šalisKeisti
Aukščiausios viršūnės Karpatuose skirtingose šalyse:
Viršūnė | Geologinis skirstymas | Šalis | Regionas | Aukštis (m) |
---|---|---|---|---|
Gerlacho viršūnė | Aukštieji Tatrai | Slovakija | Prešovo kraštas | 2 655 |
Moldovianu | Fegerašo kalnai | Rumunija | Ardžešo apskritis | 2 544 |
Rysai | Fatra-Tatra regionas | Lenkija | Tatrų apskritis | 2 499 |
Hoverla | Beskidai | Ukraina | Ivano Frankivsko sritis, Užkarpatės sritis | 2 061 |
Beljanica | Homolje regionas | Serbija | Braničevo rajonas | 1 344 |
Lysa gora | Moravijos-Silezijos Beskidai | Čekija | Moravijos-Silezijos kraštas | 1 323 |
Kekešas | Šiaurės Vengrijos kalnynas | Vengrija | Hevešas | 1 014 |
GalerijaKeisti
NuorodosKeisti
- google.co.uk / Carpathian Mountains
- britannica.com / Carpathian Mountains | Anglų k.