Popieržievis beržas

Betula papyrifera

Popieržievis beržas (Betula papyrifera)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Hamameliažiedžiai
( Hamamelididae)
Šeima: Beržiniai
( Betulaceae)
Gentis: Beržas
( Betula)
Rūšis: Popieržievis beržas
( Betula papyrifera)

Popieržievio beržo paplitimas

Popieržievis beržas (Betula papyrifera) – viena iš beržų (Betula) genties medžių rūšis. Natūraliai paplitęs Šiaurės Amerikoje nuo Niufaundlando rytuose iki Aliaskos vakaruose, pietuose siekia Vašingtoną ir Pensilvaniją. Introdukuotas Europoje (taip pat ir Lietuvoje).

Tai 18 m aukščio medis, retais atvejais užauga iki 40 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 80 cm. Jauno medelio (iki 5 metų) žievė ruda, su baltais ruožais, tačiau vėliau tampa balta tošimi (šviesesne negu kitų beržų), kuri lupasi plonais lakštais. Lapai ovalūs, 5-12 cm ilgio ir 4-9 cm pločio, dantytais kraštais. Žiedai susitelkę 3-8 cm ilgio žirginiuose, augančiuose ant viršutinių šakų. Vaisiai subręsta vasaros gale. Šviesiamėgis. Pionierinis augalas.

Popieržievio beržo žievė indėnų naudota rašymui, kanojų gamybai. Žievė taip pat yra svarbus šiaurės elnių maisto šaltinis žiemą. Popieržievis beržas yra Saskačevano provincijos (Kanada) ir Niu Hampširo valstijos (JAV) simbolis[1].

Lietuvoje auginamas parkuose, želdiniuose.

Šaltiniai redaguoti

  1. Коновалова Т.Ю., Шевырёва Н.А. Декоративные деревья и кустарники: Атлас-определитель. — М: ЗАО «Фитон+», 2007
 
Popieržievio beržo tošis