Agrastas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Agrastas (Ribes uva-crispa) – agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiametis uogakrūmis. Lietuvoje auginama iš paprastojo agrasto rūšies kilusios kultūrinės veislės. Stiebai ir ūgliai dygliuoti arba be dyglių. Lapai 3–5 skiaučių. Vaisius – uoga su koteliu, apvalus arba pailgas, plikas arba plaukuotas; geltonas, žalias, raudonas, purpurinis. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje, apnokusios – konservavimui, uogienėms, prinokusios – desertui, marmeladui, vynui, valgomos žalios. Ilgam laikymui uogos šaldomos ir sublimuojamos, konservuojamos cukrumi.

Agrastų uogos

Agrastų uogose yra fruktozės, gliukozės, sacharozės, pektinų, organinių rūgščių (citrinos, obuolių, rūgštynių, gintaro, vyno), kalio, cinko, geležies, fosforo, vario, mangano, fluoro, jodo, vitaminų (C, B1, B2, B6, F), rauginių medžiagų. Šviežios uogos skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, todėl jas patartina valgyti sergantiems inkstų, šlapimo pūslės, virškinamojo trakto (ypač užkietėjus viduriams), hipertonine liga, ateroskleroze, mažakraujyste. Jas tinka vartoti sutrikusios medžiagų apykaitos, nutukusiems žmonėms. Agrastų reikėtų vengti sergantiems cukriniu diabetu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, plonosios ir storosios žarnų uždegimu.

Produkcija

Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Rusija	43
Vokietija	40
Lenkija	16
Ukraina	6,8
Čekija	3,0
Jungtinė Karalystė	2,3
Austrija	1,8
Vengrija	1,7
Lietuva	0,2
Norvegija	0,1